Prieš daugiau nei pusmetį mėnesį belangėje praleido Panevėžio ligoninės vadovas Ivanas Dorošas. Tiesa, pastarasis nuo šios savaitės pradžios grąžintas į darbą.
„Pirma, ką padariau, atsiprašiau kolektyvo ir padėkojau už palaikymą. Aptarėme tolesnes ligonines perspektyvas ir užtikrinau, kad turime dirbti viena ranka, be jokių intrigų. Dabar per pastarąsias dvi darbo dienas stengiuosi išsiaiškinti, kokia yra finansinė įstaigos situacija, o ji nėra labai gera. Tiesa, nėra ir tragiška, bet... Kreditoriniai įsiskolinimai per pastaruosius dešimt mėnesių išaugo dvigubai, nepaisant to, kad paslaugų balas padidėjo, projektiniai darbai, ypač tie, kurie buvo numatyti Likėnų reabilitacijos ligoninėje, kurie finansuojami iš VIP programų, neįgyvendinti, o skirtos lėšos, laikinai pareigas ėjusios vadovės sprendimu, buvo grąžintos į biudžetą. Visi tikslai ir atlikti darbai iki mano priverstinių „atostogų“ nuėjo veltui“, - sako I.Dorošas.
Į klausimą, ar nesibaimina, kad dabar grįžus vadovauti ligoninei vadovas bus stebimas lyg pro padidinamąjį stiklą, I.Dorošas sako, kad jo tai visai nestebina. „Neturiu ką slėpti. Norėjau kaip geriau, o atsidūriau „priverstinėse atostogose“. Dabar reikia įgyvendinti ligoninėje pradėtus darbus, o tiek ministerijos, tiek ministrės nuomonė man svarbi“, - sako I.Dorošas.
Komentaras
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė:
- Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės problemos seniai buvo žinomos. Į viešumą jų nekėlėme, nes laukėme teismų baigties. Situaciją dėl išaiškėjusių viešųjų pirkimų neskaidrumų tiek dėl Šiaulių ligoninės, tiek dėl Panevėžio vertinu taip: gerai, kad iškilo tai, kas vyko ne vienerius metus, ir tebevyksta dabar. Reiktų pasakyti ačiū ir anonimams.
Tikiuosi po šių istorijų išvadas padarys visi. Šiandien aš tikrai negaliu pasakyti, kad visi sveikatos sistemos vadovai yra sąžiningi. Reikia, kad mūsų veikla būtų skaidresnė, o tam, kad ji tokia taptų, reikalingas viešumas ir kviečiu visus būti pilietiškiems ir budriems.
Taip, Panevėžio ligoninės vadovas nuo antradienio grįžo į darbą. Tai prokuratūros sprendimas. Ivanas Dorošas nėra valstybės tarnautojas, o dirba pagal darbo sutartį, jam yra taikomas Darbo kodeksas, kuomet nuo darbo nušalinti galima tik dviem atvejais, jei jis yra apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų arba yra pareigūno sprendimas. Man, kaip darbdaviui, nesuteikta teisė nušalinti jį nuo pareigų. Tačiau noriu pasakyti ir nuraminti visuomenę, kad ligoninių vadovai bus stebimi pro padidinamąjį stiklą. I.Dorošo atveju turime atlikę vidaus auditą, yra pažeidimų. Spręsime ir drausminės atsakomybės klausimus. Tokia pati tvarka galios visiems prasikaltusiems vadovams, kurie vadovauja Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžioms įstaigoms.
Tarp kitko:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dėl neskaidrių RVUL pirkimų jau kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė kalba apie stambaus masto korupciją RVUL vykdant neskaidrius pirkimus ir žada reikalauti atlyginti žalą.
Apeliacinis teismas spalio pabaigoje paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo skelbiama, kad už beveik 4 mln. eurų pirkdama maitinimo paslaugas RVUL pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Ligoninė pasirinko brangiausią pasiūlymą, kurio kainos skirtumas nuo kitų siekė net 400 tūkst. eurų.
Pasak specialistų, maitinimo tiekimo paslaugų sektoriuje viešųjų pirkimų konkursai skundžiami itin dažnai - į perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus varginančias bylas pastaruoju metu klimpo kone kiekvienas maitinimo paslaugų pirkimas.
Pernai ir šiemet teismuose aiškintasi dėl Jurbarko, Anykščių, Kupiškio, Kretingos, Plungės rajono savivaldybių, Santariškų klinikų, Nacionalinio vėžio instituto, Rokiškio psichiatrinės ligoninės ir kitų įstaigų maitinimo viešųjų pirkimų konkursų.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: