Įsižeidė
„Dabar aš esu labai blogas ir į Tarybos posėdį buvo įtrauktas klausimas dėl mano atleidimo. Matyt, reikia paskirti naują direktorių, kuris pritartų (ligoninių jungimui – red. past.). Laikinai į mano vietą stumiamas Dienos chirurgijos skyriaus vedėjas Narimantas Markevičius, o po to yra kiti kandidatai. Tarybos nariai mane atleidžia už tai, kad paprašiau apsaugos priemonių ligoninių jungimui be jokio ekonominio, socialinio pagrindimo. Vyriausybės atstovas apskrityje šį sprendimą apskundė. Teismas patenkino mano prašymą. Savivaldybė, matyt, užsigavo. Konstitucinė teisė suteikia juridiniam ir fiziniam asmeniui ginti savo teises teisme. Kam tada mums teismai, kai turime tokią savivaldybę?“, - savaitės pradžioje sakė trečiadienį iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovo pareigų atleistas Henrikas Ulevičius. Ir iš tikrųjų. Savivaldybės rašte skaitome: „Skirti viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriui Henrikui Ulevičiui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už tai, kad jis privalėdamas vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais bei neturėdamas išankstinio steigėjos – Vilniaus miesto savivaldybės - rašytinio pritarimo, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vardu pasirašytą 2014 m. rugpjūčio 27 d. prašymą „Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje“. Teisiškai viskas kaip ir gerai – savivaldybės taryba turi teisę atleisti iš darbo jai pavaldų asmenį.Tačiau H.Ulevičius įsitikinęs esą jis paprasčiausiai trukdo savivaldybei įgyvendinti ligoninių sujungimo planus.
 
Dar kartą apie pastatus

Žiniasklaidoje pasirodžiusi informaciją esą tikrasis Vilniaus miesto savivaldybės tikslas sujungiant ligonines pasipelnyti parduodant Psichikos sveikatos centrui priklausančius pastatus, kaip mat sulaukė tos pačios savivaldybės atsakymo. Esą tai visiškai nesusiję. „Pastatų pardavimas Vasaros g. 5 neturi nieko bendro su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir Psichikos sveikatos centro reorganizacija. Sprendimas dėl dalies pastatų pardavimo priimtas dar 2007 metais, kai apie reorganizaciją nebuvo nė kalbos“ - skaitome savivaldybės paaiškinime. Tą patį patvirtina ir Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius: „Šitie klausimai niekuo nesusiję. Mūsų turto atnaujinimo procesas už parduodamus pastatus prasidėjo 2004 metais. Dėl dabar planuojamų parduoti pastatų sprendimas buvo priimtas 2007 m. Pas mus yra septyni gydomieji korpusai, penki visiškai restauruoti, o likę du – ne. Norėjome juos parduoti dar anksčiau, bet kol tvarkėmės dokumentus, prasidėjo krizė. Aišku, dabar labai gaila, nes tuomet kainos buvo visai kitokios. Dabar vyksta naujų korpusų projektavimo darbai ir kartu bandome sutvarkyti pardavimą. Sujungimas įvyks ar ne, pacientą reikės perkelti į naujai statoma korpusą toje pačioje teritorijoje. Darome pardavimą su dvejų metų išsikraustymo terminu. Tokią patirtį turime su kitais korpusais ir tai veikia – kol vyksta statybos, pacientai lieka senuose pastatuose.“ Na, gerai, sutinkame. Galbūt iš tikrųjų nieko čia bendro nėra, bet įdomus dar vienas aspektas – anksčiau minėtieji pastatai buvo verti beveik 12 milijonų litų, o dabar kaina nesiekia net keturių. Paaiškinimas – nuvertėjo dėl krizės. Turto banko Turto atnaujinimo tarnybos direktorius Laimas Daniūnas (nuotr.) paklaustas, ar galėjo taip ženkliai nuvertėti kaina, tuo suabejojo: „Reikėtų įsigilinti į aplinkybes ir tada vertinti, ar kaina galėjo taip nukristi. Tačiau tris kartus niekas nenuvertėjo. Galbūt buvo ypatingų situacijų, pavyzdžiui, buvo gražus namas, jis sudegė ir liko plynas laukas. Tada savaime suprantama, kad vertė gali kristi keliskart. Natūralaus nuvertėjimo tokių svyravimų neturėtų būti. Nebuvo tendencijų, kad turtas nuvertėtų taip smarkiai, daugiausia 20-30 proc.“
 
Kvepia „negerais dalykais“

Čia pastatų istorija dar nesibaigia. Mat savivaldybė planų turi ir dėl H.Ulevičiaus ligoninei priklausančios teritorijos ir pastatų Antakalnio gatvėje. Ir jų vertė žymiai didesnė. „Atlikta galimybių studija, kuriuos nepriimu. Ten kalbama, kad Antakalnio teritoriją būtų galima parduoti už 90 milijonų. Tačiau ši valdžia iki rinkimų tikrai nespės to padaryti“, - sako H.Ulevičius. Sutikite, neblogas kąsnis. Juolab kad paaiškinimo, kur dėtų tuos devyniasdešimt milijonų kol kas neteko girdėti. Na, išskyrus teiginius „investuosime į jungiamų ligoninių infrastruktūros gerinimą“. Maža pastaba – detalių planų, kiek redakcijai žinoma, nėra.
Seimo Antikorupcijos komisijos narei Agnei Bilotaitei (nuotr.)  ši ligoninių jungimo ir pastatų pardavimo istorija kvepia „negerais dalykais“. Dėl to jau ne kartą buvo rengiamas komisijos posėdis, rašyti raštai savivaldybei. Deja, atsakymo nėra. „Girdėjau apie pastatų pardavimą. Ką galiu pasakyti apie Vilniaus savivaldybę... Viskas buvo aišku. Galbūt yra iš anksto susitarta su tam tikrais verslo subjektais, asmenimis, kam tie pastatai turi atitekti ir dėl to yra skubama bei bandoma lipti per galvas neatsižvelgiant į nieką. Matyt, yra finansinė nauda, kurią kažkas gaus. Patenkintas bus tikrai ne viešas interesas, o kažkieno asmeninis. Manau, šį klausimą reikia kelti į viešumą, nes kvepia negerais dalykais, už kuriuos turėtų grėsti ir baudžiamoji atsakomybė. Suprantu, kad Vilniaus miesto klinikinė ligoninė yra pavaldi savivaldybei, bet Sveikatos apsaugos ministerija turėtų įsikišti. Jei šitaip daroma, nebežinau kokioje valstybėje gyvename“, - sako A.Bilotaitė.

---

 
Komentarai
Sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas: 

- Dėl H.Ulevičiaus atleidimo sunku ką nors komentuoti, nes šio fakto nežinojau. Svarstymas, be abejo, yra Tarybos kompetencija. Tiesiog nesinorėtų, kad jie pažeistų įstatymus. Jei sprendimai priimti remiantis ne emocijomis, nuojautom, o remiantis įstatymais, tokiu atveju viskas gerai. Ministerijos požiūriu H. Ulevičius yra kvalifikuotas ir pretenzijų jo kvalifikacijai neturime.
Kalbant apie Vilniaus miesto klinikinės ligoninės sujungimą su Vilniaus miesto psichikos sveikatos centru, procesas vykdomas skubotai, nediskutuojant nei su medikų bendruomene, nei ministerija. Skeptiškai vertiname sprendimus, kuriuos priima Vilniaus miesto savivaldybės taryba.
 
Vilniaus miesto vicemeras Jonas Pinskus:

- Antakalnio poliaus sukūrimo idėja yra dvidešimties metų senumo. T.y. keturių ligoninių sujungimas į vieną centrą: universitetinės Antakalnio ligoninės, Antakalnio klinikinės ligoninės, Sapiegos ligoninės, taip pat Vasaros gatvėje esantis Vilniaus miesto psichinės sveikatos centras.
Paskutiniu metu sujungimo procesai labai paspartėjo.
Visą laiką man svarbiausias bet kokios pertvarkos kriterijus – kad paslaugų kiekis ir kokybė tik gerėtų, o ne blogėtų. Ir, jeigu tokia pertvarka duoda pagerėjimą, tai „valio“ ir į priekį. Jau nuo seno puoselėjama idėja, kad Vilniaus mieste turi būti sukurti trys medicinos centrai - poliai: Santariškių, Lazdynų ir Antakalnio.  Santariškių polis sėkmingai kuriamas Sveikatos apsaugos ministerijos. Mes kuriame Antakalnio, po to dar sugrįžtume prie Lazdynų.
Dabar mes lauksime teismo sprendimo. Jeigu teismas argumentuotai paaiškins, kad tai yra neteisėta, mes vykdysime teismų sprendimus. Aišku, mes galvojame, kad esame teisūs, tegul teismas pasako kitaip.