Lietuvos onkologų komanda sulaukė užsienio kolegų pastiprinimo

Evelina Machova
2018-05-17
Praėjusį penktadienį sostinėje keturioliktą kartą surengta Lietuvos senologijos draugijos organizuojama konferencija, kurioje pranešimus apie krūties vėžio diagnostikos naujoves ir šios ligos gydymo tendencijas pristatė Lietuvos ir užsienio specialistai. Pasak konferencijos sumanytojo Nacionalinio vėžio instituto Krūties chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo prof. Valerijaus Ostapenko, pagrindinė naujiena ta, kad buvo organizuota tarptautinė NVI krūties vėžio multidisciplininė komisija, kurioje dalyvavo garbingi svečiai iš Šveicarijos R.Hiltebrand ir B.Thurliman.
Lietuvos onkologų komanda sulaukė užsienio kolegų pastiprinimo
Prof. B. Thurlimanas (kairėje) sako, jog jam didelė garbė tapti patariamuoju Nacionalinio vėžio tarybos nariu, o kartu ir didelė atsakomybė. Nuotraukoje greta - Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui prof. Sonata Jarmalaitė ir Nacionalinio vėžio instituto Krūties chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. Valerijus Ostepenko.

Faktas
Ilgamečiam kolegai prof. B.Thurlimanui, kuris nemažai prisidėjo prie onkologinės pagalbos ir gydymo plėtojimo Lietuvoje, pasiūlyta tapti Nacionalinio vėžio instituto Patariamosios tarybos nariu. Multidisciplininės komisijos ir konferencijos metu buvo aptartos saugaus perteklinio gydymo sumažinimo galimybės onkologiniam pacientui (chirurgija, chemoterapija, radioterapija).

 
Aptarta 10 skirtingų atvejų
„Pagrindinė naujiena ta, kad prieš prasidedant konferencijai vyko tarptautinis Krūties vėžio multidisciplininės komisijos posėdis, kurio metu įžvalgomis pasidalino ir prof. B.Thurlimanas bei jo kolegė prof. R.Hiltebrand“, – sako prof. V.Ostapenko. Multidisciplininės komandos pasitarimo metu gydytojai aptarė penkis moterų, kurioms diagnozuotas krūties vėžys, atvejus ir dar penkis pacienčių ligos atvejus, kurioms jau atliktos operacijos. Tikslas – aptarti tolesnę gydymo taktiką ir išklausyti užsienio kolegų rekomendacijas. Pirmasis aptartas 45-erių metų pacientės atvejis. Moteriai prieš trejus metus nustatytas ir išoperuotas pirmos stadijos kiaušidžių vėžys, taikyta chemoterapija. Dabar pacientei aptikti pakitimai kairėje krūtyje. Kaip pastebi medikai, mamografinio tyrimo metu pakitimai krūtyje nebuvo matomi, jie pastebėti atlikus ultragarsinį tyrimą. Pastebėjus įtartinus pakitimus atlikta biopsija, kuri ir parodė, kad kairėje krūtyje yra neinvazyvi duktalinė karcinoma. Buvo rekomenduotas papildomas tyrimas – krūtų MRT, kuris ir parodė tikrą pakitusių audinių plotą.

 
Pasak prof. V.Ostapenko, tokia tyrimų praktika Lietuvoje taikoma, jei moteris yra jauno amžiaus, jei įtariamas navikinio proceso daugiažidiniškumas. Visi atlikti tyrimai parodo tikrą pakitusių audinių plotą ir leidžia pacientei atlikti krūtį tausojančią operaciją. Taigi Lietuvos medikų sprendimas – šiai pacientei atlikti krūtį tausojančią operaciją su priešoperaciniu nepalpuojamų navikų žymėjimu. Po operacijos ligonei rekomenduotas pooperacinis spindulinis gydymas. Užsienio kolegos patvirtino, jog jie šiuo atveju elgtųsi taip pat. Tiesa, prof. R.Hiltebrand pasiteiravo, ar moteriai buvo atlikti genetiniai tyrimai dėl galimų mutacijų. Pasak R Hiltebrand, tai labai svarbu žinoti, dėliojant tolesnį gydymo planą. Daugeliu atveju, anot profesorės, tai būtų rekomenduotina, tačiau šioje konkrečioje situacijoje nėra būtina.
 
Pacientė, kuri taip pat dalyvavo pasitarime, teigė, jog pradžioje jautėsi šiek tiek nejaukiai, tačiau buvo labai įdomu išgirsti ir užsienio gydytojų nuomonę apie jos ligos gydymą. „Tai nereiškia, kad nepasitikiu lietuvių gydytojais, taip tikrai nėra. Bet kai tau diagnozuojamas vėžys, visada norisi žinoti kiek įmanoma daugiau. Tikiuosi, kad galimybė išklausyti kitą nuomonę, juolab užsienio medikų, bus taikoma visais atvejais“, – teigė pacientė.

 
Interviu
Kai geriau pažįsti priešą, žinai, kokiais ginklais su juo kovoti
 
L.S. kalbina prof. B.Thurlimaną apie tai, kokie gydymo būdai efektyviausi bandant įveikti onkologines ligas. 
 
- Užsiminėte, kad kartu su prof. Valerijumi Ostapenko bendradarbiaujate, ar net galima sakyti, draugaujate dvidešimt penkerius metus. Beveik tiek, kiek trunka Lietuvos nepriklausomybė. Mes, lietuviai, save mėgstame šiek tiek nuvertinti, manydami, kad svetur medikai geresni, įranga modernesnė. Kaip jūs vertintumėte mūsų progresą teikiant onkologinę pagalbą pacientams? 
- Pradėkime nuo to, kad visiems šiuo metu galioja vienodi tarptautiniai gydymo standartai. Tiesa, Lietuvos pradžia buvo sudėtingesnė: reikėjo labiau pasistengti, norint per sąlyginai trumpą laiką pasiekti tarptautinį lygį. Tačiau tai padarėte. Pamenu, kai pirmą kartą lankiausi Nacionaliniame vėžio institute, profesorius Valerijus Ostapenko labai džiaugėsi renovuotu Krūties vėžio skyriumi ir, jei neklystu, tai buvo vienas pirmųjų moderniai sutvarkytų skyrių. Šiandien vaizdas visai kitoks - progresas tikrai yra. Tiesa, rasti, ką būtų galima patobulinti, visada galima. Tarkim, sukauptų žinių pritaikymas praktikoje. Juk įrankius - ligonines, pacientus ir įrangą - turime, tačiau kaip padaryti, kad pagalbą kiekvienas gautų kuo greičiau, kad turimi resursai būtų naudojami kuo racionaliau? Tai - iššūkis, tenkantis ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims.

 
- Kai su multidiciplinine komanda aptarėte pirmosios pacientės atvejį, pasakėte, jog jai diagnozuotas vėžys, nuo kurio nemirštama. Negi vėžį galime suskirstyti į mirtiną ir nemirtiną?
- Kad būčiau visiškai tikslus, turėčiau pasakyti, kad pirmajai pacientei diagnozuotas neinvazinis nulinės stadijos vėžys, nuo kurio pacientės nemiršta. Tačiau nesigydant šita liga gali pereiti į invazinį vėžį, kurio ląstelės gali nukeliauti į kitus organus. Taigi šiuo metu mes turime visas galimybes šią pacientę  išgydyti. Kodėl aš taip pasakiau? Nes dažniausiai moterys, išgirdusios žodį „vėžys“, galvoja apie skausmą, kančią ir galiausia po viso to mirtį.  Labai svarbu psichologiškai nuraminti pacientę, aptarti gydymo galimybes ir užtikrinti visišką pasveikimą.
 
- Esate iš Šveicarijos, ar jūsų visuomenė irgi taip reaguoja į vėžio diagnozę, kad tai - pabaiga? O gal jums pavyko situaciją pakeisti?

- Dabar jau nebe. Žmonės daugiau apsiskaitę, žino daugiau apie ligą ir prie to nemažai prisidėjo žiniasklaida. Tiesa, šiuo atveju, reikia pridurti ir tai, kad gydytojai bei žiniasklaida turi dirbti išvien, priešingu atveju, gali būti teikiama ne visai tiksli informacija. Pagrindinė žinutė, kurią reikia ištransliuoti, kad jei vėžys nėra pažengęs, didžioji dalis moterų bus išgydytos. Krūties vėžys yra viena tų ligų, kurios gali būti gerai gydomos. Be to, svarbu pabrėžti, kad ankstyvas vėžys visuomet geriau gydomas.
 
- Nemažai kalbame apie progresą medicinoje, tačiau pagal mirtingumo rodiklius vėžys vis dar išlieka viena ta ligų, kuri nusineša daug žmonių gyvybių. Kaip manote, ar kada bus išrastas vaistas arba technologija, kuri vienu dūriu įveiks vėžį ir mes galėsime teigti, jog šią ligą įveikėme?
- Pradėkime nuo to, kad nė vienas mūsų negyvens amžinai. Vadinasi, jei jau gimstame, turėsime ir mirti - toks gyvenimas. Aišku, plėtojant mediciną, gerėjant gyvenimo sąlygoms, geriau kontroliuojant lėtines ligas, gyvename ilgiau, taigi ir ilgesnį laiką esame sveiki. Tačiau kol kas dar niekas neišrado stebuklingos kulkos, kuri nužudytų vėžį ir nežinau, ar tai kada pavyks. Kodėl? Yra daugiau nei keturi šimtai vėžinių ligų ir jos biologiškai skirtingos. Tarkim, krūties vėžys - ne tas pats, kas plaučių, o ir paties krūties vėžio formos biologiškai yra skirtingos. Todėl vieno būdo, kaip įveikti vėžį, nėra. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad progresas technologijų srityje milžiniškas. Taigi geriau žinodami naviko biologiją, galime sukurti efektyvesnius vaistus, kurie veiktų tik prieš šį naviką. Vadinasi, daugiau veiksmingumo, mažiau šalutinio efekto. Kaip sakoma, kai geriau pažįsti naviko sandarą, gali efektyviau su juo kovoti.

 
Komentaras
Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof. Sonata Jarmalaitė:
- Gydant vėžį genetiniai tyrimai labai svarbūs. Tarkim, krūties vėžio atveju, kuomet nustatoma BRCA geno mutacija, toks navikas paprastai būna agresyvesnis, vadinasi ir gydymas turi būti radikalesnis. Todėl stengiamės, kad genetinė konsultacija įvyktų laiku, geriausiai dar iki operacijos. Turime neuždelsti ir gana greitai duoti tikslų atsakymą. Visoms jaunoms moterims, kurioms diagnozuotas krūties vėžys, atliekami genetiniai testai, nes nuo to dažnai priklauso ir gydymo taktika po operacijos. Krūties vėžys turi daug subtipų ir kiekvienam jų taikoma skirtinga gydymo strategija. Po operacijos neretai kyla klausimas, kokį gydymą toliau taikyti: skirti chemoterapiją ar radioterapiją, o galbūt tokio gydymo visai nereikia.
 
Atliekant genetinius testus gydytojas gali numatyti ligos progresavimo riziką. Jei ji didelė, chemoterapija skiriama neabejotinai. Jei ne, pakanka aktyvios stebėsenos. Tai leidžia mums išvengti perteklinės radio ar chemoterapijos taikymo. Anksčiau, kuomet neturėdavome tokių testų, moterys būdavo supažindinamos su gydymo galimybėmis po operacijos ir didelė jų dalis, bijodamos ligos atsinaujinimo, pasiryždavo spinduliniam ar chemoterapijos gydymui, nors, kaip matome dabar ne visais atvejais jis buvo reikalingas. Taigi genetiniai testai leidžia tausoti moters sveikatą bei gydymui skiriamas lėšas. Tai, manau, labai svarbu.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris