Praėjusiais metais ES keliuose žuvo 26 tūkst. žmonių. Tai 5,5 tūkst. mažiau negu 2010 m. Tačiau, palyginti su 2014 m., padėtis ES nepagerėjo. Be to, Komisijos skaičiavimais ES keliuose buvo sunkiai sužeisti maždaug 135 tūkst. žmonių. Apskaičiuota, kad su žūtimis ir sužeistaisiais keliuose susijusios socialinės išlaidos (reabilitacijai, sveikatos priežiūrai, materialinės žalos atlyginimui ir t. t.) sudarė ne mažiau kaip 100 mlrd. Eur.
 
Lietuva - viena šalių, kuriose fiksuojami didžiausi žūčių keliuose rodikliai. 2015 m. Lietuvoje milijonui gyventojų teko 82 žūtys (Latvijoje – 94, Estijoje – 50), o ES vidurkis – 51,5 žūtys milijonui gyventojų. Palyginti su praėjusiais metais, Lietuvoje šis skaičius sumažėjo 10 proc., o 2010 – 2015 metų laikotarpiu – 19 proc.
 
Norint pasiekti ES strateginį tikslą – nuo 2010 m. iki 2020 m. perpus sumažinti žūčių keliuose skaičių – svarbiausias vaidmuo tenka valstybėms narėms, nes dauguma kasdienių veiksmų, tokių kaip kelių eismo taisyklių laikymosi užtikrinimas, infrastruktūros plėtojimas ir priežiūra, taip pat švietimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijų organizavimas, vykdomi nacionaliniu ir vietos lygmenimis.
 
Europos Komisija veikia, pavyzdžiui, priimdama teisės aktus, pagal kuriuos galima bausti už tarpvalstybinius eismo taisyklių pažeidimus, arba nustatydama infrastruktūros ir transporto priemonių techninius saugos standartus. 2016 m. antroje pusėje Komisija siekia parengti Bendradarbiavimu pagrįstų pažangiųjų transporto sistemų diegimo pagrindinį planą, pagal kurį būtų užtikrintas dvikryptis transporto priemonių ryšys ir transporto priemonių ir kelių infrastruktūros ryšys. Tokios sistemos leidžia transporto priemonėms tiesiogiai (pvz., avarinio stabdymo atveju) arba per infrastruktūrą (pvz., apie kelio darbus) įspėti viena kitą.