LSMU) netrukus pradės didelę lietuvių sveikatos duomenų analizę. Tyrimai Kaune, o vėliau ir visoje Lietuvoje leis priimti įrodymais grįstus sprendimus ir gerinti visuomenės sveikatą.
"/>

Lietuvių sveikatos duomenis analizuos pasaulinė IT kompanija

www.lsveikata.lt
2018-06-07
Didžiausia informacinių technologijų (IT) kompanija pasaulyje CERNER, kuri specializuojasi sveikatos srityje, kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) netrukus pradės didelę lietuvių sveikatos duomenų analizę. Tyrimai Kaune, o vėliau ir visoje Lietuvoje leis priimti įrodymais grįstus sprendimus ir gerinti visuomenės sveikatą.
Lietuvių sveikatos duomenis analizuos pasaulinė IT kompanija
LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas.

Gegužės 31 dieną pasirašant sutartį LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas pabrėžė, jog vienas iš Universiteto tikslų – ugdyti sveikatos žinių požiūriu raštingą, sveika gyvenseną propaguojančią kartą. „Labai svarbu, kad ir jauna karta išmanytų apie sveikatą ir įvairius rizikos faktorius“, – kalbėjo rektorius.
Jau birželio mėnesį prasidės pirmieji LSMU ir CERNER darbai, kurių metu bus kuriamas specialus įrankis, atliksiantis visuomenės sveikatos duomenų analizę. Šis įrankis padės formuoti aiškias Kauno regiono gyventojų sveikatos tendencijas, planuoti ir pagrįsti veiksmingas iniciatyvas, skirtas pagerinti visuomenės sveikatą.
 
Kaunas – tik pradinė maršruto stotelė. Ateityje planuojama atlikti ir visos Lietuvos gyventojų sveikatos duomenų analizę. Taip bus siekiama pritraukti bendradarbiauti ir kaimynines Baltijos regiono valstybes.
CERNER kasmet investuoja šimtus milijonų eurų į sveikatos srities inovacijas. Tai – pirmoji sutartis, kurią pasirašius Lietuvoje pradės veikti tokio lygio ir pasaulinio garso IT kompanija.

 
Asmens sveikatos duomenys – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių biotechnologijų ir sveikatos technologijų pažangą. Šių duomenų analizė leidžia kurti dirbtinio intelekto algoritmus, gebančius kaupti milijonus klinikinių atvejų ir pateikti konkrečią patariamąją diagnozę ar klinikinį sprendimą. Pasitelkiant didelių duomenų analizę galima kurti prevencinius modelius, modeliuoti ir prognozuoti lėtinių, retų ligų ar genetinių būklių eigą, taip pat pasireiškimo tikimybę. Tai leidžia kurti ir gaminti inovatyvius vaistus, naujus diagnostikos ir gydymo būdus.
 
Sukaupti, tačiau nenaudojami sveikatos duomenys ilgainiui praranda savo vertę, tampa nenaudinga žaliava. „Duomenys, kurie renkami apie pacientus, turi pasitarnauti pacientams ir grįžti su nauda – sėkmingu gydymu, fizinių ir dvasinių kančių, negalios nebuvimu, išsaugotu darbingumu bei ilgesniais sveiko gyvenimo metais“, – kalbėjo LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centro vadovė Justina Januševičienė.
 
Šiuo metu sveikatos duomenis šalyje renka įvairios institucijos: asmens sveikatos priežiūros įstaigos, visuomenės sveikatos biurai. Bendradarbiaujant LSMU ir korporacijai CERNER bus naudojami nuasmeninti sveikatos duomenys, griežtai laikantis visų duomenų apsaugą nustatančių teisės aktų reikalavimų.
 Gegužės 31 dieną LSMU lankęsi CERNER atstovai dar artimiau susipažino su Universiteto ir Kauno klinikų struktūra, veikla ir ateities planais. Naujuosius partnerius ypač domino LSMU pažanga sveikatos technologijų, taip pat visuomenės sveikatos specialistų ruošimo srityse.

 
Gegužės 31 dieną pasirašant sutartį LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas pabrėžė, jog vienas iš Universiteto tikslų – ugdyti sveikatos žinių požiūriu raštingą, sveika gyvenseną propaguojančią kartą. „Labai svarbu, kad ir jauna karta išmanytų apie sveikatą ir įvairius rizikos faktorius“, – kalbėjo rektorius.

Jau birželio mėnesį prasidės pirmieji LSMU ir CERNER darbai, kurių metu bus kuriamas specialus įrankis, atliksiantis visuomenės sveikatos duomenų analizę. Šis įrankis padės formuoti aiškias Kauno regiono gyventojų sveikatos tendencijas, planuoti ir pagrįsti veiksmingas iniciatyvas, skirtas pagerinti visuomenės sveikatą.
 
Kaunas – tik pradinė maršruto stotelė. Ateityje planuojama atlikti ir visos Lietuvos gyventojų sveikatos duomenų analizę. Taip bus siekiama pritraukti bendradarbiauti ir kaimynines Baltijos regiono valstybes.
CERNER kasmet investuoja šimtus milijonų eurų į sveikatos srities inovacijas. Tai – pirmoji sutartis, kurią pasirašius Lietuvoje pradės veikti tokio lygio ir pasaulinio garso IT kompanija.
 

Asmens sveikatos duomenys – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių biotechnologijų ir sveikatos technologijų pažangą. Šių duomenų analizė leidžia kurti dirbtinio intelekto algoritmus, gebančius kaupti milijonus klinikinių atvejų ir pateikti konkrečią patariamąją diagnozę ar klinikinį sprendimą. Pasitelkiant didelių duomenų analizę galima kurti prevencinius modelius, modeliuoti ir prognozuoti lėtinių, retų ligų ar genetinių būklių eigą, taip pat pasireiškimo tikimybę. Tai leidžia kurti ir gaminti inovatyvius vaistus, naujus diagnostikos ir gydymo būdus.
 
Sukaupti, tačiau nenaudojami sveikatos duomenys ilgainiui praranda savo vertę, tampa nenaudinga žaliava. „Duomenys, kurie renkami apie pacientus, turi pasitarnauti pacientams ir grįžti su nauda – sėkmingu gydymu, fizinių ir dvasinių kančių, negalios nebuvimu, išsaugotu darbingumu bei ilgesniais sveiko gyvenimo metais“, – kalbėjo LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centro vadovė Justina Januševičienė.
 
Šiuo metu sveikatos duomenis šalyje renka įvairios institucijos: asmens sveikatos priežiūros įstaigos, visuomenės sveikatos biurai. Bendradarbiaujant LSMU ir korporacijai CERNER bus naudojami nuasmeninti sveikatos duomenys, griežtai laikantis visų duomenų apsaugą nustatančių teisės aktų reikalavimų.
 Gegužės 31 dieną LSMU lankęsi CERNER atstovai dar artimiau susipažino su Universiteto ir Kauno klinikų struktūra, veikla ir ateities planais. Naujuosius partnerius ypač domino LSMU pažanga sveikatos technologijų, taip pat visuomenės sveikatos specialistų ruošimo srityse.

 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris