Laura Galdikienė: „Nenuvertinkim sidabrinės ekonomikos“

Evelina Machova
2019-09-09
Ar žmogus, sulaukęs 65–erių metų, senas? Ką ekonomikai bei viešiesiems šalies finansams reiškia augantis visuomenės ilgaamžiškumas? Apie tai kalbamės su Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiąja ekonomiste Laura Galdikiene.
Laura Galdikienė: „Nenuvertinkim sidabrinės ekonomikos“
„Manau, kad jau gana greitai 65-75 metų amžiaus gyventojai vis dažniau bus laikomi ne pagyvenusiais, o tiesiog vidutinio amžiaus“, - sako Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė.

- Ilgaamžiškumas ir sveika gyvensena, kaip esate minėjusi, pradeda dominuoti, tad ekonomistams rūpi, ką daryti su senėjančia visuomene. Kodėl šis klausimas jums toks svarbus?
- Senstant visuomenei keičiasi šalies gyventojų amžinė struktūra. Literatūroje pastebima, jog 40-49 metų amžiaus grupės gyventojai labiausiai prisideda prie produktyvumo augimo. Tad senėjanti visuomenė, kuomet mažėja šios produktyviausios grupės gyventojų skaičius, gali turėti neigiamo poveikio produktyvumo ir ekonomikos augimui. Be to, senėjant visuomenei neretai ima mažėti ir darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Tai paprastai reiškia, jog prie bendrojo vidaus produkto kūrimo, arba ekonomikos pyrago kepimo gali prisidėti vis mažiau šalies gyventojų ir tai gali riboti ekonomikos augimo potencialą. Be to, senstant visuomenei, net ir ilgėjant gyvenimo trukmei, valstybei gali tekti skirti vis daugiau lėšų senatvės pensijoms bei sveikatos paslaugoms finansuoti. Ir, žinoma, tuomet kyla klausimas, kokiais būdais galima gauti šių papildomų lėšų?
Vienas būdų – didinti mokesčius dirbantiesiems. Tačiau toks žingsnis gali atsiliepti ekonomikos augimui – didesni mokesčiai gali riboti motyvaciją dirbti, prisidėti prie emigracijos ir dar labiau gilinti šalies demografines bei ekonomines problemas. Kitas variantas – valstybė gali skolintis, bet tokiu būdu mokestinė našta perkeliama ateities kartoms. Tai gali turėti neigiamą poveikį ekonomikos raidai ateityje, mat valstybė privalės skirti daugiau lėšų skolai aptarnauti, vietoj to, kad lėšas investuotų į švietimą, inovacijas, o tai gali riboti produktyvumo ir ateities kartų pajamų augimą.

- Daugelis specialistų jau dabar sako, kad mūsų padėtis nepavydėtina. Visuomenė sensta, jai reikia vis daugiau medicininių ir socialinių paslaugų, o valstybės biudžetas neauga tokiu pat tempu, kad jas užtikrintų. Įžvelgiate šias grėsmes, ar vis dėlto tai - tik skambios antraštės?
- Pastarąjį dešimtmetį gyventojų senėjimo tendencijos gana intensyvios. Tačiau Lietuvos darbo rinka dar nepajuto pernelyg didelio spaudimo. Darbuotojų trūkumą kompensavo pailgintas pensinis amžius, kitos gyventojų amžiaus grupės taip pat ėmė aktyviau dalyvauti darbo rinkoje. Tačiau šie vidiniai resursai jau beveik išnaudoti. Nors pastaruoju metu stebimos teigiamos migracijos tendencijos, ilgesniu laikotarpiu jos greičiausiai negalės kompensuoti to, kad iš darbo rinkos į pensiją pasitraukia daugiau žmonių, nei į ją ateina jaunų. Mažėjant darbo jėgai norėdami iškepti tokio pat dydžio ekonomikos pyragą privalėsime dirbti našiau. Nors Vakarų šalys taip pat senėja, Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse situacija sudėtingesnė – dėl ypač didelės emigracijos. Gyventojų skaičius mažėja ir visuomenė sensta gerokai sparčiau, nei tai vyko Vakaruose ir dar nepasiekus panašaus ekonomikos išsivystymo lygio. Esame ypatingoje situacijoje ir teks ieškoti sprendimų, kaip mažėjant gyventojų skaičiui ir senstant visuomenei užtikrinti tolesnį produktyvumo augimą ir ekonomikos konvergenciją.

- Gal reikėtų svarstyti galimybes dar kartą didinti pensinį amžių?
Tai viena alternatyvų. Bet Lietuvoje ji komplikuota. Palyginti su Vakarų šalimis gyvename gerokai trumpiau. Tai lemia prasta gyventojų sveikata, prevencinių priemonių trūkumas, savižudybės, ypač tarp vyrų. Žvelgiant į kitų šalių patirtį gyventojų gyvenimo trukmė paprastai priklauso ir nuo žmonių pajamų, ir nuo išsilavinimo. Tų, kurių pajamos didesnės, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, gyvenimo trukmė paprastai yra ilgesnė, nei tų, kurių pajamos mažesnės, o išsilavinimas žemesnis. Tad pirmiausia turime siekti geresnės gyventojų sveikatos ir ilgesnės gyvenimo trukmės, sumažinti minėtus netolygumus tarp skirtingų visuomenės grupių. Tam būtina gerinti sveikatos priežiūrą, orientuoti ją ne tik į ligų gydymą, bet ir į jų prevenciją. Tada galbūt galėsime drąsiau kalbėti apie pensinio amžiaus didinimą.

- Paskutiniu metu dažnai akcentuojama, kad tiek mokytojai, tiek medikai gauna per mažus atlyginimus. Tiesa, yra ir teigiančių, kad jie geri, tereikia tik noro užsidirbti. Ar yra kokia formulė pagal, kurią galėtume apskaičiuoti, kokie tie atlyginimai turėtų būti? Juk žmogui natūralu norėti daugiau, todėl gal ir tas atlyginimas niekada nebus pakankamas?
Kai kurie ekonomistai siūlo Lietuvai žvelgti į Vakarų šalis ir nustatyti panašų gydytojų bei mokytojų atlyginimų santykį su šalies vidurkiu, koks yra ten. Tai - vienas kelių. Visgi vienintelės teisingos viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų formulės nėra. Net jei tokia egzistuotų, Lietuvai greičiausiai būtų nelengva jos laikytis, kadangi šalis pasižymi gana menkomis mokestinėmis pajamomis, santykyje su BVP. Tai daugiausia ir riboja valstybės galimybes mokėti adekvačius atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams, pensijas ar skirti kitą socialinę paramą.

Atsakant į klausimą, ar žmogui kada nors yra gana, įdomu paanalizuoti laimės ekonomikos įžvalgas. Kalbant apie pajamas yra nustatyta, jog materialinė gerovė didina žmonių laimę tik iki tam tikros ribos. Ją pasiekus žmogaus laimės jausmas nebedidėja. Tai vadinama Easterlino paradoksu. Tačiau žmogui paprastai svarbios ne tik jo asmeninės pajamos, bet ir tai, kaip jos atrodo, palyginti su kitų visuomenės narių pajamomis. Žodžiu, žmonių laimės jausmą neigiamai veikia aukšta pajamų nelygybė. Jei, pavyzdžiui, medikų ar mokytojų atlyginimas kasmet augtų penkiais procentais, iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti visai neblogai. Tačiau, jei tuo pačiu šalies atlyginimų vidurkis augtų dvidešimčia procentų, nei medikas, nei mokytojas nesijaustų patenkintas, nes jo socialinis statusas visuomenėje menktų.

- Na, gerai, grįžkim prie senėjimo temos. Žmogus, sulaukęs šešiasdešimt penkerių, senas ar ne?
- Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, tokio amžiaus žmogus laikomas senu. Tačiau, manau, kad toks požiūris turi keistis, nes neretai šie žmonės jaučiasi vis dar sveiki ir kupini energijos. Tai būtų naudinga verslui, vyresnio amžiaus gyventojams, viešiesiems finansams ir visai ekonomikai. Kaip minėjau, senėjant visuomenei, tikėtina, jog darbo rinka jaus vis didesnę įtampą dėl darbuotojų trūkumo, tad darbdaviams ieškant darbuotojų greičiausiai teks vis labiau atsigręžti į vyresnio amžiaus gyventojus. Vyresnio amžiaus darbuotojų poreikį didins ir tai, jog verslas ims vis labiau suprasti didžiulį sidabrinės ekonomikos potencialą. Manau, kad jau gana greitai 65-75 metų amžiaus gyventojai vis dažniau bus laikomi ne pagyvenusiais, o tiesiog vidutinio amžiaus.

 
Dosjė
2019 m. – Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiąja ekonomiste Laura Galdikiene
2019 m. – pradėjo dėstyti viešojo sektoriaus ekonomikos kursą TSPMI magistro programos studentams
2012 –2019 m. Bankų „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris