Kurs rajonų ligoninių modelį. Klausimas tik, kokio reikia?

Evelina Machova
2016-05-20
Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela susitiko su Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos nariais diskutuoti dėl mažųjų ligoninių modelio kūrimo. Prieš savaitę asociacijos nariai ministrui išsakė problemas ragindami imtis veiksmų. Mat taupydamos ir racionalizuodamos paslaugas rajonų ligoninės tik lopo įstaigų biudžeto skyles. Tiesa, tų skylių atsiranda ir dėl e.sveikatos išlaikymo, ir dėl augančio minimalaus atlyginimo. Ministro teigimu, būtina sukurti rajono ligoninės modelį. Numatyta ir data - iki birželio penkioliktosios. Lieka tik klausimas, kokia gi turėtų būti tokių ligoninių struktūra?
Kurs rajonų ligoninių modelį. Klausimas tik, kokio reikia?

Malda, pavadinimu „Racionalus lėšų panaudojimas sveikatos priežiūros srityje“, pastaruosius kelerius metus kartojama be sustojimo. Valstybinės ligonių kasos specialistai ranką prie širdies pridėję sako, jog stengiasi taupyti lėšas bei garantuoti, kad pacientai gautų aukštos kokybės paslaugas pas geriausios klasės specialistus. Tačiau su tuo nesutinka rajonų ligoninių vadovai, teigdami, jog taupymo planai stumia juos į bankrotą.
 
Dėl sumažintų teikiamų paslaugų apimties ligoninėms tiesiog nėra galimybių išgyventi. O pacientams, gyvenantiems ne didmiesčiuose, apribojamas jų prieinamumas. Nors iš principo būtent rajonų ligoninės galėtų pagalbėti trečio lygio gydymo įstaigoms ne tik srautus valdyti, bet ir mažinti pacientų eiles.
Prie diskusijų stalo sėdo sveikatos apsaugos ministras Juras Požela, ministro patarėja Janina Kumpienė ir dešimties rajonų ligoninių vadovai.
 
Aptarti šeši aktualūs klausimai
1. Rajono ligoninės modelio sukūrimo perspektyvos.
2. Dienos chirurgija be chirurginio stacionaro – perspektyva.
3. Budinčių chirurgų finansavimas 2017 m. ir tolesnė perspektyva.
4. MMA didėjimo grėsmės ligoninių finansų valdymui.
5. ES lėšų finansavimo rajonų ligoninėms perspektyvos.
6.Specialiųjų-detaliųjų reikalavimų aprašo keitimo būtinybė (R II; ir kiti niuansai).
 
Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos prezidentas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris (V.S.):


- Situacija tokia, kad iš lėšų, gaunamų už teikiamas paslaugas, mums jau nebeišeina padengti visų gydymo įstaigos išlaidų. Vien terapijos skyrius be chirurgijos tikrai nepatemps gydymo įstaigai reikalingų finansinių resursų. Todėl siūlome atskira biudžeto eilute skirti lėšas priėmimo skyriams išlaikyti, kad bent būtų galima išsaugoti dabar esančias struktūras, kurias ir ministerija mato kaip reikalingas rajonuose. Dienos chirurgijos paslaugų mastas dabar toks, kad neturėdami chirurgijos stacionaro, bent jau Pakruojyje mes galvojame, visai atsisakyti šių paslaugų. Kodėl? Nes paslauga dabar niekinė. Gydytojai pyksta patys ant savęs, kad negali nieko daryti, nes liko vos kelios patologijos.
 
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Janina Kumpienė (J.K.):

- Toks variantas, ar siūlymas išties svarstytinas... Tačiau puikiai matau, kaip jį priims Finansų ministerija. Situacija tokia, kad išlaidos, kurios turėtų būti dengiamos iš valstybės biudžeto pagal mums numatytas įstatymais ir Vyriausybės nutarimuose įteisintas funkcijas, ženkliai sumažintos – iki 21 milijono eurų. Beveik penkis kartus. Situacija nesikeičia, kad ir kiek bekeltume šį klausimą – Finansų ministerija nepadengia mums priklausančių išlaidų. Idėja – gera, bet iš ilgametės patirties galiu pasakyti, kad ją „pramušti“ bus labai sunku.
V.S.:
- Bet pagal sveikatos apsaugai skiriamas lėšas mes neatitinkame ir Europos Sąjungos reikalavimų...
 
J.K.:
- Tai – dar vienas argumentas. Man aišku viena, kad iš teikiamų paslaugų apimties jums išgyventi tampa nebeįmanoma, nepaisant to, kad ir paslaugos balas grąžintas iki vieno euro. Ne pirmą kartą iškyla ir dienos chirurgijos be chirurginio stacionaro perspektyvų bei budinčių chirurgų finansavimo klausimai. Mano nuomone, jo anksčiau ar vėliau imsis Valstybės kontrolė ir apkaltins mus, kad PSDF skiriamos lėšos išlaikomiems skyriams neatitinka Draudimo įstatymo nuostatos naudoti pinigus apmokant už paslaugas. Todėl gal būtų geriau mokėti papildomus pinigus GMP už pervežimus ir ligonius vežti į kitas įstaigas?
 
Kaišiadorių ligoninės direktorė Edita Skarakodienė (E.S.):

- Kodėl nenorima leisti mums užsidirbti, kai iš esmės galime teikti kai kurias paslaugas? Kodėl nenorima padidinti sutartinių sumų ir leisti mums užsidirbti? Kodėl to nepadaryta? Pasitaiko nemažai tokių atvejų, kai, pavyzdžiui, senolę atveža į ligoninę dėl širdies ritmo sutrikimų. Skambiname į tretinį lygį, kad pacientę perkeltume. Ten sužinoję jos metus sako: „neperspektyvus pacientas, gydykite patys“. O kaip mes galime ją gydyti, jei pagal įstatymus negalime teikti tokios paslaugos, nors tam turime reikiamas pajėgas. Žmogaus išmesti į gatvę irgi negali. Esame priversti suteikti paslaugą, už kurią apmokėjimo, deja, negauname. Gal reikėtų apskaičiuoti, kiek vis dėl to mums reikia papildomų resursų paslaugoms teikti? Jei viskas veiktų taip, kaip yra numatyta įstatymuose, gal ir mums atsirastų papildomų resursų?
 
Širvintų ligoninės direktorius Vidmantas Eigelis (V.E):

- Tokie atvejai gana dažni. Ir mes prieš savaitę turėjome atvejį, kai močiutė kreipėsi dėl planinio širdies ritmo atkūrimo. Tokias procedūras anksčiau atlikdavome be jokių problemų. Dabar mums už jas nemoka. Kai skambiname į Santariškes, ten medikai griebiasi už galvų ir sako, kodėl jūs patys to nedarote, kam tą žmogų siunčiate, pas mus eilės trims mėnesiams į priekį. O ką mums daryti? Gal po trijų mėnesių tai močiutei jau net nebereikės širdies ritmo atkurti. Paslaugą mes galėtume suteikti, bet kas ją apmokės? Taip žmogus laukia tris mėnesius.

J.K.:
- Kalbant apie minimalios algos kėlimą. Kaip suprantu, tai - gana skaudus klausimas visiems. Sakykite, kiek gydytojų ir slaugytojų procentais, tarkim, Pakruojo ligoninėje dirba už minimalų atlyginimą?
Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos prezidentas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris (V.S.):
- Šešiasdešimt devyni procentai. Tačiau kelti atlyginimų neturime iš ko. Jei pernai, pasirašant sutartis su ligonių kasomis, numatomas finansavimas buvo du milijonai eurų, šiemet tik milijonas aštuoni šimtai tūkstančių. Finansavimas mažėja.
 
V.E.:
- Kalbant apie minimalios algos kėlimą, situacija, tarkim, mano gydymo įstaigoje tokia, kad iš ligonių kasų papildomai gautų 18 tūkstančių eurų nepakaks kompensuoti minimalios algos pakėlimą.
Kodėl? Nes tam man reikia 25 tūkstančių eurų. Vadinasi, aš turiu garantuotą skolą.
 

E.S.: 
- Kitas nemenkas galvos skausmas, kam tenka skirti nemažas lėšas, – e.sveikatos sistemos išlaikymas. Praktiškai visą įrangą turėjome įsigyti už savo lėšas. Papildomas turime keturias sutartis, kad palaikytume programą, kuri, neslėpkime, nuolat stringa ir mes ja negalime normaliai naudotis. Nesame prieš pačią e.sveikatą, tačiau ji visiškai nepritaikyta gydytojams, nuolat stringa.
Gydytojų darbas trukdomas ir dar ją turime išlaikyti iš savo kišenės. Kompensuoti MMA, išlaikyti e.sveikatą, gydyti ligonius, kurių neima tretinio lygio ligoninės.
 
V.E.:
- Išlaikymas – opi problema, bet mums, kalbant apie e.sveikatą, kilo dar viena problema. Mane ištiko šokas, kai gavau raštą, jog kol kas nefunkcionuojančios sistemos ir jos programoms atnaujinti prireiks dešimties tūkstančių eurų.
Realios naudos – jokios, nes net ir gerai įgudęs gydytojas e.receptą gali išrašyti per dvylika penkiolika minučių. Žodžiu, per tiek laiko, kiek yra skiriama visai paciento konsultacijai. Klausimas, ar man dabar tikrai verta investuoti, kad būtų atnaujinta neveikianti programa? O gal tiesiog paaukoti vieną žmogų, kad jis per dieną išrašytų po vieną receptą?
 
Prienų ligoninės direktorė Jūratė Milaknienė (J.M.):

- Nepamirškime ir dar vienos įsisenėjusios problemos – reanimacijos paslaugų. 2009 metais, kai rajonų ligoninėse buvo panaikinti chirurgijos stacionarai, mums buvo leidžiama teikti tik Reanimacija 1.2 paslaugą. Reanimacijos paslaugų teikimą reglamentuojantis įstatymas yra patvirtintas prieš vienuolika metų. Vadinasi, tuo metu tokių rajonų ligoninių kaip dabar dešimt mūsų net nebuvo. Dėl to šiandien susiduriame su įstatymų prieštaravimais, patiriame ir didžiulius nuostolius.
 
Maža to, esame priversti kartais net ir dokumentus klastoti. Kam? Kad galėtume suteikti kvalifikuotą pagalbą reanimacijos reikalingiems pacientams. Mes turime Reanimacijos skyrių, jį išlaikome, funkcionuojame, ir licenziją, ir specialistus turime. Jei šią sistemą sugriausime, socialinė atskirtis kaimo žmogui dar išaugs.
Esu kalbėjusi su tretinio lygio ligoninių reanimacijų vadovais, kurie labai teigiamai vertina šį norą pataisyti įstatymą.

Jie taip pat nepatenkinti šiuo metu galiojančiu teisės aktu, kuris neleidžia mums teikti Reanimacija II paslaugos. Dėl to didžiosiose ligoninėse pritrūksta lovų.
 
V.E.: 
- Dėl reanimacijos paslaugų reikalavimų raštas ir kreipimasis į jus (ministre – red.past.) yra ir iš Akreditavimo tarnybos. Jie taip pat pripažįsta faktą, kad reikalavimai reanimacijos paslaugoms šiandien yra nerealūs bei prasilenkiantys su logika.
 
Šilalės ligoninė vadovas Antanas Damulis (A.D.): 

- Dėl reanimacijos mums kyla nemažai problemų, nes turime tik Reanimaciją 1.1.
Būna tokių situacijų, kad nors verk kartu su artimaisiais prie paciento, nes neturi galimybių padėti.
Turime visą parą veikiančią laboratoriją ir galėtume teikti daugiau paslaugų, tam ir specialistus turime, galėtume net ir Reanimacija II užtikrinti, bet ne.
Kita problema – reanimobilio iškvietimas skubiais atvejais. Jo kartais tenka laukti po kelias valandas. Todėl reikėtų kelti klausimą ir dėl reanimobilių, kad jie būtų paskirstyti po atraminius taškus. 
 
E.S.: 
- Problema išties visiems gerai žinoma ir aktuali rajonų ligoninėms, bet... Kaip sako specialistai, garantuoti, kad iškviestas reanimobilis atvažiuos maždaug per pusvalandį, galimybių nėra. Sunkiai sergančių pacientų perkėlimas į reanimaciją yra didžiulė problema.
 
J.K.:
- Akivaizdu, kad problemų ir klausimų yra nemažai. Tačiau pirmiausia reikia surinkti darbo grupę, į kurią įeitų ligonių kasų, ministerijos ir rajonų ligoninių asociacijos atstovai bei išsakytų nuomones, koks turėtų būti rajono ligoninės modelis.

 
Komentaras
Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela:

- Akivaizdu, kad problemų yra nemažai, tačiau pradedant jas spręsti, manau, visų pirma reikia sukurti rajono ligoninės modelį. Jis privalo turėti aiškius rodiklius, kurie niekam nekeltų papildomų klausimų. Reikia numatyti tikslią struktūrą, kuri būtų logiška ir pagrįsta finansiniais skaičiavimais. Manau, kad rajono ligoninės modelis galėtų būti paruoštas iki birželio pirmosios.
 
Norisi išklausyti ligoninių vadovų vizijos, kaip jie įsivaizduoja darbą, o paskui kartu su ministerijos specialistais išdiskutuoti priimtiniausią variantą. Dėl e.sveikatos sistemos išsakomi priekaištai suprantami, kaip ir keliami klausimai dėl sistemos išlaikymo. Šiuo klausimu dirbama. Dėl Europos Sąjungos projektų, turiu pripažinti kad šioje stipriai vėluojame.


Rajono ligoninių modelis turi būti sukurtas iki birželio 15 d.
 



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris