Ligoninių neuždarinės, bet...
Vakar, trečiadienį, Seimo Sveikatos reikalų komitete dėl planuojamo gydymo įstaigų tinklo optimizavimo virė aršios diskusijos. Visi sutinka - pertvarkos reikia, nes ilgai dabartinė sveikatos sistema netrauks. Tą akcentuoja ir premjero patarėjas sveikatos klausimais Paulius Gradeckas. „Šis įstatymas jau kai kur vadinamas bankroto įstatymu. Tačiau jo nepriėmus dalis įstaigų tikrai gali atsidurti ant bankroto slenksčio. Tuomet susidursime su Latvijos pavyzdžiu, kai paslaugų prieinamumas gyventojams ženkliai sumažėjo. Niekas nekalba apie gydymo įstaigų uždarymą. Tos, kurios gerai veikia šiandien, veiks ir toliau. Tačiau yra dalis tų, kurios galėtų sėkmingai tapti kitų gydymo įstaigų dalimi. Tokių pavyzdžių jau yra ir jie gana sėkmingi“, - sako P.Gradeckas.
Tuo metu komiteto salėje imta šnabždėtis, kad iš žemėlapio išnyks 27 gydymo įstaigos.
Ne vienas gydymo įstaigos vadovas, tam pritarė ir kai kurie komiteto nariai, sakė, jog šiandien paslaugų įkainiai neatitinka tikrovės. Dėl to sveikatos sektoriuje ir kyla didžioji dauguma problemų. Mat įkainis toks mažas, kad nepadengia nė pusės kaštų, tenkančių už suteikiamas paslaugas. Todėl pats laikas apskaičiuoti juos realius. Tačiau čia pat rasta argumentų, kad tai - ilgas procesas, truksiantis metus, o gal net ir daugiau.
Siūlo įstatymo priėmimą atidėti
„Matau, kad kyla daug klausimų, nemažai ir pasiūlymų. Reformos esmė turėtų būti pacientas, o šiandien ji daroma kiek skubotai. Reikia pripažinti, kad tam dviejų ar trijų savaičių nepakaks. Turime įsiklausyti į visas suinteresuotas organizacijas ir Konkurencijos tarybą. Vadinasi, reikia plačios diskusijos. Visos organizacijos turi teisę teikti siūlymus, nes tik pasakymas, kad viskas čia blogai, į dangų nenueis. Faktas, kad nieko nedaryti negalime, bet jei darome, turime sutarti visi“, - posėdyje sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Raimundas Martinėlis.
„Šiais laikais labai daug lemia greitis. Dirbantis žmogus neturi galimybių stumdytis eilėse, jam reikia kuo greičiau suteikti kokybiškas paslaugas. Privati medicina tai sugeba daryti. Todėl jokiu būdu neišimkime jos iš bendros sistemos. Tai būtų didžiulė klaida“, - sako Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Jankauskas.
Anot Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos Tarybos pirmininko Dariaus Steponkaus, prie tvyrančių emocijų ir susipriešinimo gero rezultato, kuris būtų naudingas ir sveikatos sistemai, ir pacientams, vargu ar pasieksime. „Sveikatos sistemos dalyviai iš pokyčių tikisi sėkmės ir naudos. Bet ji bus tik tada, kai visos suinteresuotos pusės sutars. Daugelis dalykų įstatymų pakete yra geri, tačiau nemaža dalis gali lemti neprognozuojamas pasekmes. Norima per labai trumpą laiką pakeisti sveikatos sistemą. Būtų gerai, jei sėstume prie diskusijų stalo, nes šiandieniai emocijų proveržiai niekur nenuves“, - sakė D.Steponkus.
Su tokiais siūlymais sutinka ir Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius, teigiantis, jog prieš reformuojant sveikatos sistemą reikia turėti aiškią viziją, kokios sistemos reikės. „Šiandien nieko nežinome: nei kokie bus reformos kriterijai, nei kurias gydymo įstaigas tai palies. Už ką tuomet čia balsuojam?“ - klausė L.Paškevičius.
Kai nesutampa požiūriai
Konkurencijos tarybos aiškinimu, privačios gydymo įstaigos naujai kuriamam tinklui nepriklausys. Kodėl? Paaiškinimų nėra. Maža to, tinklui, anot Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėjos Justinos Paulauskaitės, priklausys ne visos valstybinės gydymo įstaigos, o tik tos, kurios atitiks tam tikrus kriterijus. Tačiau jų kol kas niekas nematė... Specialistė sako, kad natūraliai kyla klausimas, kodėl tokio svarbumo dalykus numatys sveikatos apsaugos ministras? Kriterijai iš principo dabar numatyti tik privačioms gydymo įstaigoms dėl likutinių paslaugų teikimo. Kaip sutartys bus sudaromos su savivaldybių įstaigomis, neaišku.
„EBPO atliko tyrimą ir įžvalgas dėl sveikatos priežiūros sektoriaus reguliacinių priemonių, kurios buvo naudojamos, bet nepasiteisino. Ir EBPO siūlo į pacientą orientuotas priemones. Tai pirmiausia paciento galimybė rinktis tarp privačių ir valstybinių poliklinikų bei ligoninių. Apmaudu ir keista, kodėl Sveikatos apsaugos ministerija neatsižvelgia į tai. Viena priemonių kovoti su korupcija yra konkurencijos didinimas. O šiuo projektu eliminuojama konkurencija, kurios Lietuvoje sveikatos sektoriuje praktiškai nėra. Vadinasi, mes tyčia sudarome sąlygas korupcijai toliau vešėti“, - teigia Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė.
Viceministrė Kristina Garuolienė Konkurencijos tarybos atstovus ragino atkreipti dėmesį ir į kitus EBPO teiginius, kuriuose jau kelerius metus iš eilės sakoma, jog Lietuva turi per platų ligoninių tinklą ir kad iki šiol taikytos priemonės nebuvo veiksmingos. „Jei stacionarinis gydymas nebus optimizuotas, niekada nepasieksime efekto“, - tikino viceministrė.
Komentaras:
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė konservatorė Irena Degutienė:
- Po to, ką girdžiu, ir matau, kas yra parašyta, man neaišku, ar tai yra restruktūrizacija, ar sveikatos sistemos reforma. Kai buvo priimta Nacionalinė sveikatos sistemos koncepcija, priimtas ir Sveikatos sistemos įstatymas. Buvo aiškiai suformuota nacionalinė sveikatos priežiūros sistema iš valstybinių ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų. Pacientams užtikrinta teisė rinktis sveikatos priežiūros įstaigą, nepriklausomai nuo jos teisinės nuosavybės formos, bei gauti apmokėjimą iš teritorinių ligonių kasų už suteiktas paslaugas.
Jūs man pasakykit, ar norime iš esmės keisti sveikatos sistemą? Kad sistemai reikia pokyčių, sutinka ir pacientai, ir įstaigų vadovai, ir politikai. Mes nebepajėgūs išlaikyti tokios sveikatos sistemos ir nuo to kenčia pacientai. Sakoma, trūksta pinigų, bet jų daugiau neatsiras. Vadinasi, Lietuvos piliečiams reikia tiesiai šviesiai pasakyti: pinigų trūksta ir yra du galimi variantai: arba pats primoki už suteiktas paslaugas, arba papildomai draudiesi. Ir visai nesvarbu, kur esi gydomas privačioje ar valstybinėje įstaigoje. Pateiktuose įstatymų projektuose nematau sistemiškumo, tik fragmentus. Todėl siūlau projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti ir tariantis su suinteresuotomis grupėmis parengti sistemišką dokumentą.
Jei kalbame apie restruktūrizaciją, viskas žymiai paprasčiau. Atneškite man čia žemėlapį, išdėliokime gydymo įstaigas ir pasižiūrėkime, kokia šiandien yra sveikatos sistema, bei kaip ji veikia, koks yra paslaugų poreikis. Dabar kaip ir neaišku, kokiais kriterijais remiantis apskaičiuojami įkainiai. Tiesa, ir ligonių kasa yra pažabota. Kiek laiko kalbame, kad ji turi būti savarankiška, o ne pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai.
Matau viena - sveikatos apsaugos ministrui, kuris - tik politikas: šiandien yra, rytoj gali ir nebebūti, suteikiamos nežabotos galios. Tačiau nėra jokios ilgalaikės strategijos, aiškumo ar skaidrumo.
Komentuoti: