Du žodžiai – Veryga ir rotacija – toliau sėja nesantaiką gydymo įstaigose bei įsiūbuoja teisminius ginčus. Štai konkurso rezultatais nusivylęs ilgametis Šeškinės poliklinikos vadovas Jonas Kairys kreipėsi į teismą, tad laimėtojai, Nacionalinio vėžio instituto Konsultacinės poliklinikos skyriaus vedėjai Daivai Kanopienei, surištos rankos. O laukia dar penki konkursai, kurių baigtis nemažiau intriguojanti.
„Klausimai, kaip ir atsakymai, turi būti konkretūs. Bet ne tokie: „Ką jūs galite gero pasakyti apie save? Beveik visi komisijos nariai tokius klausimus uždavinėjo, nežinau – dėl kokių priežasčių“, - stebėjosi ilgametis Šeškinės poliklinikos direktorius Jonas Kairys. Pokalbis man atrodė pakankamai rimtas, nes buvo daug ir vadybos, ir teisės aktų supratimo klausimų, taip pat sveikatos politikos, klausta ir apie pačią. Tikrai reikėjo paprakaituoti į juos atsakant“, - patikintino konkursą laimėjusi Daiva Kanopienė.
Šokiravo komisijos klausimai
Konkurso rezultatais nusivylęs ilgametis Šeškinės poliklinikos vadovas Jonas Kairys skundžiasi teismui. Jo įsitikinimu, konkursas buvo neobjektyvus.
„Nėra taip, kad aš labai norėčiau toliau eiti vadovo pareigas, bet tegul arbitrai iš šalies pasižiūri, ar konkursas buvo objektyvus, ar ne. Klausimai, kaip ir atsakymai, turi būti konkretūs. Bet ne tokie: „Ką jūs galite gero pasakyti apie save?
Beveik visi komisijos nariai tokius klausimus uždavinėjo, nežinau – dėl kokių priežasčių. Galiu sakyti, kad aš per pedagoginę veiklą penkiasdešimt dvi publikacijas tarptautinėse duomenų bazėse patalpinęs esu, kad esu rašęs Lietuvos sveikatos programą, strategijos užduotis, tikslus. O kitas gali sakyti, kad mane labai myli pacientai, man dažnai skambina, kad visiems esu mielas. Ir kaip dabar vertinti vieno ir kito kandidato atsakymus? Kaip nori taip ir vertink, nes kriterijų nėra.
Jeigu komisijos nariai turėtų pedagoginį, mokslinį laipsnį, tada jie mano žinias įvertintų objektyviai. Bet komisijos nariai jų neturėjo. Jie kažin ar supranta, kas yra kas“, - kalbėjo J.Kairys.
Konkurse, kuris vyko gegužę, į Šeškinės direktoriaus kėdę pretendavo keturi kandidatai. Konkursą laimėjo Nacionalinio vėžio instituto Konsultacinės poliklinikos skyriaus vadovė Daiva Kanopienė.
Kol vyksta teisminis procesas, Vilniaus savivaldybės administracija Šeškinės poliklinikai vadovauti paskyrė laikinąją vadovę – ilgametę poliklinikos direktoriaus pavaduotoją gydymui Oną Panasenkienę.
„Dabar pritaikytos laikinos apsaugos priemonės, kol teismas neišsiaiškins, kaip buvo iš tikrųjų, nes yra garso įrašai, uždrausta sudaryti sutartis su laimėtoju. Aš, kaip sakiau, nenoriu piniginių kompensacijų. Jei bus skelbiamas konkursas iš naujo, jame nesiruošiu dalyvauti“, - patikino J.Kairys, pridurdamas, kad laimėtoją vertina gerai.
Per pokalbį reikėjo paprakaituoti
Naujai išrinkta vadovė Daiva Kanopienė prisipažįsta, kad jai bus sunku atsisveikinti su ilgamete darboviete – Nacionaliniu vėžio institutu, kur dirbo penkiolika metų.
„Man, kaip pirmą kartą dalyvaujančiai konkurse, viskas buvo aiškiai nurodyta: kokie turi būti reikalavimai, kokių dokumentų reikia. Atitikau visus kriterijus ir gavau reikiamą informaciją, kada konkursas ir kaip jam reikia pasiruošti.
Pokalbis man atrodė pakankamai rimtas, nes buvo daug ir vadybos, ir teisės aktų supratimo klausimų, taip pat sveikatos politikos, klausta ir apie pačią polikliniką – kokios ateities gairės, ką numatote. Komisija buvo sudaryta iš įvairių sričių specialistų, tad negalėčiau pasakyti, kad būtų nekompetentingi ar naivūs klausimai. Tikrai reikėjo paprakaituoti į juos atsakant“, - patikintino konkurso laimėtoja D.Kanopienė.
D.Kanopienės ausis pasiekė gandai apie Šeškinės poliklinikoje vykstančius neramumus, tačiau moteris to į širdį neima sakydama, kad ilgainiui viskas stos į savo vietas.
„Manau, kad čia išeinančio vadovo šleifas, - svarsto ji. – Kuo greičiau viskas išsispręstų, tuo būtų naudingiau ir kolektyvui, ir visiems. Mes patys valdžios kaitą pergyvenome institute - nežinomybė labai neigiamai veikia ir kolektyvą, ir įstaigos darbą.“
Konkurso laimėtoja teigiamai vertina vadovų rotaciją.
„Manau, kad galima dar truputėlį truktelėti polikliniką į priekį, nes Antakalnio ir Karoliniškių poliklinikos yra pažengusios geru žingsniu į priekį. Turiu minčių ir dėl pirminės grandies. Kadangi pati dirbu su onkologinėmis ligomis, daug dėmesio skirčiau profilaktinėms programoms ir specialistų konsultacijoms gerinti“, - apie pokyčius kalbėjo konkurso laimėtoja.
Dalyvių skaičių slepia
Liepos 5-oji buvo paskutinė diena, kai kandidatai galėjo pateikti paraiškas vadovo pareigoms užimti į kitus gydymo įstaigų konkursus. Mūšis dar laukia dėl respublikinių Panevėžio, Šiaulių Vilniaus psichiatrijos, Vilniaus universitetinės ligoninių bei Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos.
„Deja, kiek pretendentų pateikė dokumentus ir kas šie asmenys, atskleisti negalime – ši informacija yra konfidenciali“, - cituojame SAM pateiktą atsakymą.
Tiesa, priduria, kad paprastai konkursuose į tokias pozicijas sulaukiama nuo 5 iki 11 ir daugiau kandidatų. Nutylima, kad būna ir tokių konkursų, kuomet į vadovus pretenduoja vos vienas kandidatas.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad vadovų kadencijas reikia apibrėžti.
„Dauguma sektorių jau susitaikė su tuo, kad yra ribojamas kadencijų skaičius. Tai yra normalu siekiant užtikrinti skaidrumą, efektyvumą, vengti korupcinių dalykų, galų gale – įnešti naujovių.
Sveikatos sektoriui to taip pat reikia. Neturėtume būti išskirtiniai. Nereikėtų to sieti su tuo, kad tiesiog bus neįmanoma rasti žmonių. Jei rajone neįmanoma rasti vieno kompetentingo žmogaus, kuris vadovaus sveikatos priežiūros įstaigai, tai turėtų būti rajonas, kur jau žmonių nelabai bėra. Kam tokia įstaiga išvis reikalinga? Ką ji veikia?“ – klausia sveikatos apsaugos ministras.
Jis pašiepia rajono ligoninių ar merų argumentus, jog per vieną dvi kadencijas neįmanoma atlikti gerų darbų.
„Nežinau, kokius jie ten gerus darbus atlieka, kad nespėja per kelerius metus. Man sunku įsivaizduoti, ką ten reikia veikti tiek laiko. Bet tai yra ir papildoma paskata tiesiog stengtis dirbti greičiau ir efektyviau“, - komentavo ministras.
Anot J.Kairio, didesniuose miestuose kadencijos yra gerai, nes kompetenciją turinčių kandidatų tikrai atsiras, ko negalima pasakyti apie rajonus:
„Rajonuose nėra žmonių. Be to, rajoninės įstaigose vadovo atlyginimas bus mažesnis negu specialisto, dirbančio normaliu vieno etato krūviu. Turi aukotis ir už visus imti atsakomybę, kad pakankamai įstaiga uždirbtų pinigų ir užtektų darbuotojui, kad aparatūra būtų atnaujinta ir visi statiniai sutvarkyti. Domėjausi, rajono ligoninėje, kuri nei pati didžiausia, nei pati mažiausia, vyr. gydytojo alga „ant popierių“ yra tūkstantis devyni šimtai. „Į rankas“ jis gaus maždaug tūkstantį penkis šimtus. Kada darbuotojas, kardiologas ar ekoskopuotojas, uždirba per du tūkstančius, atidirba nuo aštuonių iki dviejų ir laisvas, daugiau jam nereikia niekuo rūpintis“, - palygina J.Kairys.
Komentaras
Premjero patarėjas sveikatos klausimams Paulius Gradeckas:
- Iš vienos pusės girdime argumentus, jog sunku surasti rajoninei ligoninei administratorių. Iš kitos pusės, tai pabrėžia ir specialiosios tarnybos, esant neriboto laiko kadencijoms arba nesant jų skaičiaus, rizika atsirasti korupciniams ryšiams didėja su išdirbtu laiku. Tiesiog vadovas, ypač jeigu jis turi negerų kėslų, gali sudaryti su tiekėjais tam tikrus sandorius, prisijaukinti vieną tiekėją. Tai yra susiję su laiku, nes tu žinai, kad kol kas neprisidirbai, liaudiškai tariant, tavęs neužtrumpino steigėja, pavyzdžiui, savivaldybės taryba. O savivaldybės taryba dažniausiai nesikiša į ligoninių veiklą, nes nėra tikrosios kompetencijos žinoti, kokie procesai vyksta ligoninėje. Dėl to STT ir teikė šį pasiūlymą: jų manymu, tai ypač sumažintų korupcinės rizikos apraiškas.
Aišku, šiuo metu turime problemų. Du teisminiai procesai, vienas ikiteisminis procesas respublikiniu lygiu. Neabejoju, kad tokios pačios problemos gali kamuoti ir mažesnes įstaigas. Kartais ne tik vadovas yra kaltas, todėl siūloma, kad atsirastų valdybos. Mat kartais naujai atėjęs vadovas, ypač jeigu jis dar yra gydantis gydytojas, negali sužiūrėti visų dokumentų, nors parašu patvirtina dokumentų teisėtumą. Tuomet vadovai tampa aplinkybių aukomis. Vien todėl, kad jie yra įstatymiškai atsakingi.
Komentuoti: