„Jau penkerius metus kaunamės, kad būtų pakeista sudėtinga naujos kartos antikoaguliantų kompensavimo tvarka, kurioje daug kliūčių ir nepatogumų tiek pacientams, tiek medikams“, – tvirtino Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas prof. Rimvydas Šlapikas.
Iš pradžių gydytojai privalo skirti pacientams varfariną ir tik po trijų mėnesių stebėjimo, jei neužtikrinamas reikiamas vaisto veiksmingumas bei saugumas, galima išrašyti naujos kartos vaistus bei paskirti jų kompensaciją.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką pacientai, kuriems būtina vartoti antikoaguliantus (vaistus stabdančius krešulių susidarymą), norėdami gauti jiems įsigyti skiriamą kompensaciją, privalo įrodyti, kad negali vartoti senos kartos preparato varfarino.
Reikia įrodinėti kelis mėnesius
Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija, nuo praėjusių metų lapkričio yra kompensuojami trys netiesioginiai antikoaguliantai: abigatranas, rivaroksabanas ir apiksabanas. Šie vaistai išrašomi pacientų insulto ir sisteminės embolizacijos profilaktikai, esant prieširdžių virpėjimui ar plazdėjimui, plaučių embolijai bei giliųjų venų trombozei gydyti.
Tačiau jie pacientams gali būti kompensuojamas, tik tuo atveju, jei įrodoma, kad jiems dėl kontraindikacijų netinka vartoti nebrangų, senos kartos preparatą varfariną.
Iš pradžių gydytojai privalo skirti ligoniams varfariną ir tik po trijų mėnesių stebėjimo, jei neužtikrinamas reikiamas vaisto veiksmingumas bei saugumas, galima išrašyti naujos kartos vaistus bei paskirti jų kompensaciją.
Visos bėdos – dėl kiauros piniginės
„Ne paslaptis – kad ydingą naujos kartos antikoaguliantų kompensavimo tvarką lėmė pinigų stygius. Tačiau, mano galva, investicija į gerus vaistus visada atsiperka su kaupu, nes, gydant ligonius prastais vaistais, vėliau prireikia didesnių išlaidų jų sveikatos problemoms spręsti”, – įsitikinęs Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas prof. Rimvydas Šlapikas.
Su „Lietuvos sveikata“ bendravusi ligoninės Santaros klinikos kardiologė dr. Jūratė Barysienė pastebėjo, kad varfarino ir naujos kartos antikoaguliantų kontraindikacijos yra panašios, tačiau pastarieji – kur kas saugesni bei efektyvesni.
Be to, paskyrus pacientams vartoti varfariną, labai sunku nustatyti reikiamą šio vaisto dozę. Yra ir tokių žmonių, kuriems net genetiškai jis netinka.
Naujos kartos antikoaguliantų pakuotė šiuo metu Lietuvoje kainuoja apie 70 eurų, bet, perkant didesnes pakuotes arba naudojantis vaistinių siūlomomis akcijomis, galima jų įsigyti ir pigiau.
Jei ligoniai gali sau leisti nusipirkti naujos kartos preparatų, jiems kartais per dieną pakanka tik vienos tabletės, nereikia poliklinikose dažnai tikrintis kraujo.
Iki kompensacijos – sunkus kelias
Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė prof. Jurgita Plisienė, remdamasi savo patirtimi, taip pat pripažino, kad naujos kartos antikoaguliantų kompensavimo tvarka – varginanti: „Nepatenkinti ir pacientų lūkesčiai, ir apsunkintas šeimos gydytojų darbas, nes jie kiekvieną mėnesį privalo surašyti daugybę dokumentų, įrodančių, kad jų pacientams varfarinas netinkamas. Sudėtinga naujos kartos antikoaguliantus išrašyti ir kadiologams“.
Gydytoja pastebėjo, kad Europos kardiologų draugija rekomenduoja iš karto pacientams skirti najuosius antikoaguliantus, neeksperimentuojant su varfarinu. Tokia praktika vadovaujasi ir pasaulio medikai.
„Situacija šiuo metu sudėtinga – kompensuoti naujos kartos antikoaguliantus Lietuvoje galime tik nedidelei grupei pacientų, o jų yra tikrai nemažai. Gydytojai, jei tik galėtų, išrašytų kompensuojamuosius vaistus žymiau daugiau žmonių. Bet dabar privalome, pirmiausia, nunešioti geležines kurpaites, norėdami įrodyti, kad naujos kartos vaistų pacientams tikrai reikia, ir tik po juos išrašyti su kompensacija“, – apgailestavo Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė prof. Jurgita Plisienė.
Didžioji dalis pinigų grąžinta
Dr. J.Barysienė atskleidė skandalingas naujos kartos antikoaguliantų kompensavimo aplinkybes: pasirodo, dėl sudėtingos jų skyrimo su kompensacija tvarkos pernai buvo panaudota tik trečdalis tam skirtų lėšų. Likusi dalis buvo grąžinta į šalies biudžetą.
„Sakoma, kad buvo sutaupyta, bet juk daugybė žmonių liko be jiems būtinų vaistų ir priversti vartoti varfariną, kuris galbūt jiems visai netinka“, – apgaliestavo kardiologė.
Paklausta, ar gydytojai planuoja kokiu nors būdu įrodinėti valdžiai, kad antikoaguliantų kompensavimo tvarka – nepagrįstai ydinga, sakė, kad kariologai planuoja kreiptis į SAM, idant ši tvarka kuo skubiau būtų keičiama.
„Tik ne taip dažnai valdžia atsižvelgia į mūsų pageidavimus ar raštus“, – pastebėjo dr. J.Barysienė.
Komentaras
Seimo narys Valentinas Bukauskas:
- Naujos kartos antikoaguliantus vartoju jau šešrius ar septynerius metus, nes mane kankina prieširdžių virpėjimas. Yra tekę vartoti ir varfariną, tačiau gana greitai jo teko atsisakyti, nes neįmanoma buvo nustatyti tikslios dozės, kad kraujo krešėjimas būtų patenkinamas. Be to, šis vaistas man buvo sukėlęs alergiją ir nuolatinį pykinimą. Žinoma, naujos kartos antikoaguliantų kainos mūsų šalyje, lyginant jas su kainomis kitose Europos Sąjungos šalyse, stebina. Jos – nepagrįstai didelės. Bet mane stebina ir vandens kainos Lietuvoje – kaip kibiras vandens gali kainuoti penkilika centų, o butelis – šešiasdešimt du?
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: