Vakar, trečiadienį, Seimo Sveikatos reikalų komitetas rinkosi iš naujo svarstyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Nors komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė labai stengėsi ir gąsdino už delsimą gręsiančiomis sankcijomis, svarstymas nukeltas dar savaitei. Kodėl? Pasirodo, iki šiol Sveikatos apsaugos ministerijoje nebuvo susėdusios priešingos mokslininkų stovyklos ir sutarusios dėl esminių sąvokų. Dėl to ir šį kartą posėdžio metu teko veltis į absurdiškas diskusijas, bandant nustatyti, kur yra moters gimda...
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas naujojo sveikatos apsaugos ministro siūlymu nukeltas dar savaitei, mat ministerijoje bus bandoma rasti kompromisą tarp specialistų, kurie, pasirodo, nesutaria ir dėl to, kaip įstatyme turi būti parašyta: į moters organizmą ar į moters gimdą yra perkeliami embrionai.
Pirmininkė nusprendė tęsti
Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje J.Požela pristatė viceministrę Jūratę Sabalienę, kuri imsis kuruoti pagalbinio apvaisinimo klausimą. Dėl naujos komandos sudėties dar posėdžio pradžioje imtasi klausimo svarstymo atidėjimo taktikos. „Labai stengėmės susipažinti su Seimo narių teiktais siūlymais, tačiau jų tiek daug ir jie visi esminiai, svarbūs, kad norėtųsi gilesnės diskusijos ministerijos viduje. Norime, kad būtų atsižvelgta ir į tai, kad yra pateiktas Civilinio kodekso pataisų projektas. Kaip ministerijos vadovas būčiau labai dėkingas už supratimą ir palaikymą“, – tarė naujasis ministras.
Kaip ir reikėjo tikėtis,
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė paprieštaravo tokiam prašymui. „Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonės dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto pataisų, kurias įregistravo Seimo nariai, jau klausėme ir atsakymą gavome. Tiesa, jis nėra toks išsamus, kaip tikėjomės. Tačiau, manau, kad ministerija tam laiko turėjo, jo prašėme dar gruodžio viduryje“, – į prašymą atkirto komiteto pirmininkė. Ji priminė, kad dėl Lietuvos įsipareigojimų nevykdymo dėl pagalbinio apvaisinimo jau pradėta pažeidimo procedūra ir visi žino, kuo tai gresia Lietuvai.
Tiesa, pažeidimo procedūra pradėta ne tiek dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nebuvimo, kiek dėl ES direktyvų neperkėlimo į nacionalinę teisę. J.Požela patikino, kad ministerijos specialistams šiuo tikslu jau pavesta parengti tam tikrus nutarimus.
Po paskelbto balsavimo, pačios D.Mikutienės balso persvara įstatymo projekto pataisas imtasi nagrinėti.
Kur yra moters gimda?
Pirmiausia prieita prie klausimo dėl embriono perkėlimo į moters gimdą. Pataisos esmė – įstatymo normoje konkrečiai nenurodyti, kur turi būti perkeliamas embrionas. Pasak prof. dr. Laimono Griškevičiaus, ateityje negalime būti užtikrinti, kad gimda visuomet bus tinkamiausia vieta, kur embrionas turėtų būti perkeliamas. „Nežinome, kokios technologijos bus geriausios. Dėl tos priežasties ir yra siūloma nenurodyti tikslios anatominės vietos. Pavyzdžiui, Suomijos pagalbinio apvaisinimo įstatyme teiktina formuluotė „perkėlimas į moterį“, Jungtinės Karalystės – „perkėlimas į moters kūną“,“ – įvardijo profesorius.
Tačiau jam ėmė prieštarauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atsiųsta atstovė. „Ar žinote tokių sėkmingų pavyzdžių, kai embrionas perkeliamas į kitą organizmo terpę? Aš galvoju, kad įstatymas turi apibrėžti tikslią vietą, kad neliktų galimybių eksperimentams, po kurių grėstų tragiškos pasekmės“, – kalbėjo LSMU Histologijos ir embriologijos katedros profesorė Angelija Valančiūtė.
Čia ėmė piktintis Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė: „Tai kurgi yra moters gimda? Čia kažin kokie kalbiniai žaidimai.“
Aiškinimąsi nutraukė
komiteto pavaduotojo Antano Matulo balsas: „Mokslininkai, susitarkite pagaliau. Vienas atsistojęs pasakoja vienaip, kitas kitaip, o mes politikai turime nuspręsti? Gal galite pasakyti, į kurią dar kūno vietą galima perkelti embrioną? Į ausį, nosį, burną? Žinoma, kad į gimdą. Yra bendro pobūdžio formuluotė – į moters organizmą. Jei yra tokia užsienio šalių patirtis, ar čia reikia ginčytis? Yra svarbesnių strateginių ginčių, o dėl sąvokų leiskime susitarti specialistams!“, – piktinosi A.Matulas.
Neradus sutarimo dėl to, kur turi būti perkeliamas embrionas, toliau tęsta kalba apie lytinių ląstelių donorystę. Ir vėl išgirstos dvi skirtingos specialistų nuomonės.
Antras bandymas – sėkmingas
Kiekviena frazė posėdžio metu buvo apipinama daugybe diskusijų, tad, pasinaudojęs proga,
sveikatos apsaugos ministras Juras Požela grįžo prie pirminio pasiūlymo. „Tikrai apgailestauju dėl to, kokį svarstymą turime eilinį kartą šiandien, dalyvaujant profesūrai. Man visiškai akivaizdu, kad buvo skirta per mažai dėmesio iš Sveikatos apsaugos ministerijos, siekiant atrasti geriausią ir labiausiai įmanomą kompromisą tarp skirtingų pozicijų specialistų. Duokite, prašau, savaitę, susisodinsime specialistus prie stalo ir ateisime, turėdami aiškią poziciją. Tuomet, pažadu, nebebus panašaus pobūdžio ginčų“, – tikino J.Požela.
„Jei ministrai keičiasi, nevaisingų porų Lietuvoje mažiau neatsiranda“, – vėl atkirto D.Mikutienė. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė pasiūlė verčiau po svarstymo ministerijoje įvertinti priimtas pataisas ir tuomet teikti siūlymus dėl naujų korekcijų.
Aušrinė Marija Pavilionienė šįkart, pritardama ministro žodžiams, susirinkusiesiems priminė, kad iš tiesų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto svarstymui nepasiruošta. „Nepriderintas Civilinis kodeksas, mano žiniomis, greitai bus pateiktas ir skirtingų lyčių partnerystės apibrėžimas, kurio kol kas neturime. Kodėl mes taip forsuojame? Viena savaitė nieko nepakeis“, – kalbėjo parlamentarė.
Tačiau D.Mikutienė neatlyžo, tvirtindama, kad laiko pasiruošti buvo pakankamai.
A.Matulas tuomet nesusitvardė, nors teigė besistengiantis išlikti neutralus. „Šiuo atveju, kai naujas ministras sako, kad susisodins skirtingas puses ir pabandys surasti kompromisą ir prašo tik savaitės – tai yra logiškas prašymas. Ar buvo kada nors ministerijoje susodintos dvi skirtingos mokslininkų pusės? Jei buvo, pertraukos svarstyme galime nedaryti, bet jei nebuvo, tai būtina padaryti. Tuomet susėsime ir išspręsime tuos kelis esminius klausimus. O čia dabar ginčijamės – į kūną, ar į gimdą? Sėdėsime penkias valandas ir nebaigsime. Jei ministras po savaitės nepasistums į priekį, tuomet jūsų, pirmininke, kaltinimai neveiklumu ar nesėkme bus teisingas“, – diskusijas nutraukė komiteto pirmininkės pavaduotojas.
Deja, kaip ir gruodį, D.Mikutienės pastangos greičiau apsvarstyti visus siūlymus vėl nuėjo perniek: pakartotinu socialdemokrato J.Poželos siūlymu ir daugumos pritarimu Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto svarstymas atidėtas dar savaitei.
Tarp kitko
Skaičiuojama, kad kas šešta pora Lietuvoje negali susilaukti vaikų, t.y. nevaisingų porų šalyje gali būti apie 50 tūkst. Pagalbinio apvaisinimo paslaugoms finansuoti lėšos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto negali būti skiriamos kol nepriimtas Lietuvos Respublikos dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo įstatymas.
Komentuoti: