Kokius sveikatos prioritetus išskiria kandidatai į Seimą?

Evelina Machova
2016-08-11
Jaunųjų gydytojų asociacija artėjant rinkimams į Seimą kandidatuojantiems politikams siūlo atkreipti dėmesį kokie, jų nuomone, turėtų būti prioritetai formuojant sveikatos politiką.
Kokius sveikatos prioritetus išskiria kandidatai į Seimą?

Jaunieji gydytojai išskiria tris sritis, kurios, jų nuomone, turėtų būti prioritetinės. Pirmoji - gerosios valdysenos principų įdiegimas ir užtikrinimas valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose. Medikai išvardina net septynis punktus, kurie apima įvairiausias sritis, pavyzdžiui, centralizuoti stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų administravimą pagal Lietuvos regionus, racionaliai skirstyti lėšas, užtikrinant skaidrius viešuosius pirkimus, kuriant gyventojų poreikius atitinkančią ligoninių infrastruktūrą, įsigyjant brangią įrangą, įkurti universalią gydymo įstaigų kokybės stebėsenos sistemą, užtikrinant jos viešumą ir prieinamumą.
 
Antrasis įvardintas prioritetas – nacionalinės e.sveikatos sistemos sukūrimas ir kokybės užtikrinimas. Šioje srityje išvardinti šeši siūlymai, kaip viską reikėtų pagerinti. Ir trečiasis prioritetas - jaunųjų gydytojų rengimas. Kaip teigia asociacijos atstovai, šiuo metu nėra aiškiai reglamentuota etapinė gydytojo rezidento kompetencija, kas apsunkina tolesnį jaunojo mediko tobulėjimą. Maža to, tai sukuria ir nesaugiais sąlygas darbo metu.
 
Pasak jaunųjų medikų, daugelyje gydymo įstaigų, išskyrus universitetines ligonines, nėra sudarytos sąlygos tobulėti ir dirbti gydytojui rezidentui. Be to, iki šiol nėra aiškios strategijos, kuri leistų apskaičiuoti valstybės finansuojamų vietų skaičių medicinos studijose ir rezidentūroje.


L.S. politikos naujokų ir senbuvių teiraujasi, kokias prioritetines sveikatos apsaugos sistemos sritis jie mato.
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus prof. Aurelijus Veryga:

Sveikatos apsaugos sistema turi imtis lyderystės
- Į sveikatos apsaugos sistemą žiūriu truputėlį plačiau nei jaunieji gydytojai. Sveikatos apsauga ir sveikatos priežiūra yra daugiau nei tik ligoninės ar gydymas. Mano supratimu, vienas prioritetų turėtų būti sveikatos išsaugojimas, ko labiausiai ir pasigendu dabartinėje politikoje. Neskirdami dėmesio visuomenės sveikatai mes labiausiai atsiliekame pagal gyvenimo trukmę. Anksti mirštame nuo širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų, kurių daugeliu atveju būtų galima išvengti ar bent atitolinti.
 
Labai trūksta dėmesio psichikos sveikatai, psichologinė pagalba taip pat prastai prieinama, dėl to pirmaujame ir pagal savižudybių skaičių. Tačiau norint šias problemas spręsti reikia ir kitų sektorių pagalbos. Pasaulio sveikatos organizacija sako, jog sveikatos apsaugos sistema turi imtis lyderystės, kad prie jos jungtųsi ir kiti sektoriai.
 
Tačiau pas mus viskas atvirkščiai. Juk po rinkimų, kai partijos dalinasi ministerijas, būtent sveikatos apsauga lieka paskutinė, niekas jos nenori.
Taigi pirmą prioritetą matyčiau, kad sveikatos apsauga užsiimtų lyderyste. Kaip to pasiekti? Skiriami ministrai turi būti lyderiai, kad galėtų įtikinti ir kitus sektorius, kodėl sveikata yra svarbu. Dabar vyrauja mąstymas, kad jei gerai dirbs ligoninė, ir žmonės bus sveiki. Bet taip nebus.

Antras prioritetas - šeimos gydytojų institucijos stiprinimas. Žmonės piktinasi, kad šeimos gydytojai nepakelia galvų nuo popierių, pacientų srautai milžiniški, o apžiūrai skiriama vos dešimt penkiolika minučių.
Vadinasi, reikia ieškoti išeičių, kaip tuos srautus sumažinti ir čia vėl atsitrenkiame į visuomenės sveikatą. Turime siekti, kad žmonės nesirgtų arba sirgtų vėliau.

Kita svarbi sritis – slauga. Esame viena tų šalių. kur gydytojams tenka santykinai mažai slaugytojų ir mes sakome, kad gydytojai nespėja, bet jie dažnai dirba ne savo darbą, o užsiima tokiais dalykais, kuriuos puikiausiai atliktų slaugytojos. Bet jos išvažiuoja, nes mes nemokame joms adekvataus darbo užmokesčio. Tai dar vienas prioritetų, efektyvinant sistemą ieškoti lėšų atlyginimams, kad išsaugotume ir slaugytojas, ir jaunus specialistus.
 
Lėšų galima rasti, jei žmonės mažiau sirgtų arba susirgtų vėliau, tos lėšos atsirastų savaime. Nes dabar didžiąją dalį jų išleidžiame širdies ir kraujagyslių vaistams, brangioms lėtinėms ligoms gydyti ir vis nesiseka į mediciną įnešti sveikos gyvensenos dalykų.
 
Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai, buvęs sveikatos apsaugos ministras prof. Juozas Galdikas:

Turi būti sukurta visavertė sveikatos apsaugos sistema
- Po jaunųjų gydytojų sąjungos išvardintais prioritetais pasirašytų turbūt bet kuris politikas, gal net būtų galima ir dar keletą pridėti. Tačiau čia kyla pats sudėtingiausias kausimas, kaip to pasiekti? Tikslai dažniausiai būna panašūs, teisingi ir geri. Mano nuomone, kalbant apie prioritetus ar sveikatos sistemos tobulinimą bendrąja prasme svarbiausia yra išskirti, kas, siekiant prioritetų, yra jos variklis.
 

Mano nuomone, pirmiausia yra motyvacija. Gydytojas turi dirbti kaip įmanoma maksimaliai išnaudodamas savo gebėjimus, o sveikatos apsaugos sistema, kiek gali maksimaliai padėti technologijomis ir vadyba. Natūralu, kad rajone technologijų bus mažiau, o universitetinėse ligoninėse - daugiau. Problema ta, kad net ir praėjus aštuoneriems metams po sveikatos apsaugos ministro įsakymo vis dar neturime gydymo ir diagnostikos standartų, kurie privalomi. Pagal juos ir būtų matoma, ką maksimaliai įstaiga gali.

Antras dalykas – turi būti komandinis darbas: komandinė atsakomybė ir komandinis atlyginimas. Komandoje visi žino, kas ko vertas ir pagal tai paskirstomos gautos lėšos. Toks modelis kuo puikiausiai veikia Šveicarijoje. Kiek skyrius teikdamas paslaugas uždirba, tokiomis sumomis ir disponuoja. Mačiau, kaip tai veikia ir ten nėra jokių kyšių.

Trečioji dalis – turi būti sukurta visavertė sveikatos apsaugos sistema, kaip daugiau nei prieš du dešimtmečius patvirtinta mūsų šalies Konstitucijoje. Pirmiausia turi būti aiškiai įvardinta, kas yra nemokamos paslaugos, t.y. už ką valstybė apmoka šimtu procentų. Tai, beje, prieš trejus metus išaiškino Konstitucinis Teismas. Deja, Seimas ir Vyriausybė šioje srityje kol kas dar nieko nenuveikė. Valstybinė privalomojo sveikatos draudimo sistema nuo 1997 metų veikia principu: kiek surenkama mokesčių, tiek ligonių kasos ir apmoka medicinos paslaugų. Klausimas tik už ką?
 
Europos šalyse veikia ir Lietuvoje reikalingas papildomas savanoriškasis draudimas, kuris įstatymuose taip pat yra įrašytas dar man būnant ministru, tačiau šiandien jis yra podukros vietoje. Kol neturime aiškiai įstatymu apibrėžtų valstybės 100 procentų apmokamų paslaugų, įstatymu įtvirtintų Valstybinės ligonių kasos apmokamų paslaugų, neaišku, už ką turėtų mokėti savanoriškasis draudimas.
 
Todėl šiandien visiems tenka mokėti legalias ir nelegalias priemokas poliklinikose ir ligoninėse, ir teisybės surasti neįmanoma. Kol nebus viskas tiksliai ir aiškiai surašyta, kas už ką moka, pinigų visada trūks. Todėl visavertės sistemos įvedimas prioritetų eilėje turėtų būti pirmasis.

Slaugos paslauga turi būti atskirta kiekvienoje medicininėje paslaugoje kaip atskira sudedamoji dalis, ir joje būtų fiksuota atlyginimo dalis už konkretų darbo krūvį per 8 darbo valandas. Pagal galiojančius naujus įstatymu patvirtintus standartus kiekvienam skyriui (paslaugai) galima būtų kontroliuoti darbų krūvio ir mokamo atlyginimo atitiktį.
 
Jei būtų atskirta slaugos paslauga, susitvarkytų slaugytojų atlyginimai, nes ne paslaptis, kad kai pinigų trūksta, pirmiausia kenčia slaugytojos. Jau du dešimtmečiai, kuomet vyriausiesiems gydytojams leidžiama disponuoti atlyginimų lentele, parodė, kad jie tos problemos išspręsti nesugebėjo. Jei dar palauksime dešimt metų, tikrai slaugytojas teks vežti iš Baltarusijos ar Ukrainos.
 
Šiandien, kai viskas yra viename katile, išsiaiškinti, kodėl pritrūko lėšų aparatui ar slaugytojos atlyginimui, beveik neįmanoma. Draudimo sistema įsivažiavusi, bet numatyti tikslai nepasiekti. Vadinasi, turi būti įvesti papildomi svertai, kad juos pasiektume.
 
Lietuvos socialdemokratų partija, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Alma Monkauskaitė:

Norėtųsi, kad žmonės įsitrauktų į sveikatos politikos formavimą
- Mano atrodo, vienas sveikatos politikos prioritetų - vaistų kainų mažinimas. Taip pat reikėtų gerinti paslaugų prieinamumą. Vadinasi, turime plėsti klasterių sistemą. Taip, šiandien ji veikia neblogai, tačiau reikia didesnės plėtros, kad jie ateitų ir iki kaimiškų vietovių gyventojų.
 
Bet pats didžiausias prioritetas – mes apie tai kol kas daug kalbame, bet nieko nepadarome, - kad žmones patys rūpintųsi savo sveikata. Reikia juos įtraukti į sprendimų priėmimo procesą, pradedant nuo žemiausios grandies – savivaldos. Juk yra bendruomenių sveikatos tarybos. Kiek jos aktyvios, kiek jos dirba?
 
Po to pacientų organizacijos, kurios tikrai ne visos yra aktyvios. Reikia, kad jų balsas būtų girdimas, tuomet gal situacija pasikeistų. Norėtųsi, kad pacientų organizacijos susidraugautų su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kad daugiau bendrautų su Sveikatos apsaugos ministerija. Kokia situacija dabar? Žinome vieną ar dvi pavardes, o visi kiti yra neaktyvūs. Norėtųsi, kad tie žmonės įsitrauktų į sveikatos politikos formavimą.
 
Ir, žinoma, kitas labai svarbus prioritetas - algos. Nors nuo liepos pirmosios jos padidėjo, vis tiek lieka labai mažos. Vienas mano prioritetų - algų visuomenės sveikatos biurų darbuotojams didinimas. Visuomenės sveikatos specialistai gauna labai mažas algas, o darbas - sunkus ir atsakingas. Be to, jie yra būtent tie, kurie galėtų padėti įtraukti žmones į sveikatinimo procesus ir sprendimų priėmimus.
 
Žinoma, tam reikia papildomų resursų, tačiau klausimas, ar dabartinius mes išnaudojame tinkamai? Gal užtektų perskirstyti brangios aparatūros tinklą. Tarkim, yra apskritis, kur trys rajonai turi tris magnetinius rezonansus. Klausimas, ar iš tikrųjų jų ten tiek reikia? Manau, tai sutvarkius galbūt atsirastų ir papildomų lėšų. Galima sakyti, kad kartais priimant sprendimus sveikatos politikoje pasigendu ekonominio raštingumo, kad būtų tinkamai įvertinta, ar investuotos lėšos panaudojamos tikslingai ar ne.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

      S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

      „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
      Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

      Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

      „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

      Budinti vaistinė


      Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

      Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

      Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

      razinka


      Sveika šeima


      Šuo su breketais – nauja odontologų kasdienybė

      Sakoma, koks šeimininkas – toks ir šuo. Stebint prastus Lietuvos gyventojų dantų būklės rodiklius, augintinių burnos problemų komentuoti nebereikia. Veterinarijos gydytoja odontologė Ernesta Vercinskaitė-Pagojė sako, kad net 90 proc. šeimininkų augintinių burnos bėdų nepastebi ir pagalbos kreipiasi per vėla...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      „Titaniko“ II ateitis: fiasko ar bravo?

      „Titanikas“ II gali sukurti taiką. Šis gali tapti taikos laivu visoms pasaulio valstybėms“, – sako ekscentriškasis australų verslininkas Clive Palmeris. Pastarasis savųjų planų sukurti istorinio tragiško likimo laivo repliką nepamiršo. Jis prisimena ne tik romantinę Džeko ir Rouzės ...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Vyrai ir moterys (Nr.3)
      Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
      Ar gudresnis valgo skaniau?
      Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

      Naujas numeris