Ko nesuvalgo ligoniai – utilizuoja

Deimantė Gruodė
2018-06-08
„Kad masiškai mėtytume maistą - tikrai taip nėra“, - vieningai tvirtina vyriausieji gydytojai, pridurdami, jog maisto švaistymas ligoninėse - neaktualus. Savo ruožtu „Maisto banko“ direktorės pavaduotoja Kristina Tylaitė tvirtina priešingai: „Naivu tikėti, jog gydymo įstaigose maisto švaistymo nėra, nes šis reiškinys suvešėjęs visur - kokią sritį bepaimtume.“
Ko nesuvalgo ligoniai – utilizuoja
Nors gydymo įstaigų maistu dabar skųstis madinga, pasak vadovų, nesuvalgyto jo išmetama labai nedaug.

Faktai 
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, komunalinių atliekų sraute 2012 m. susidarė apie 138 400 t, 2013 m. – apie 107 000 t, 2014 m. – apie 102 700 t, 2015 m. apie 104 400 t, 2016 m. 100 575 t maisto atliekų.

 
Žada griežtus reikalavimus

„Mūsų įstaigoje maisto lieka nedaug. Jei lieka, tai kruopinės: avižinių dribsnių ar grikių košės, kurios nors ir sveikos, bet lietuviškam skrandžiui nepatinka. Tad jei pereitume prie grynai dietinio maitinimo pagal šiuolaikinius mitybos reikalavimus, ką žada Sveikatos apsaugos ministerija, maisto atliekų turbūt susidarytų žymiai daugiau, nes mitybos įpročių staiga nepakeisi. Kaip supratau, mokykloms valgiaraščiai jau sudaryti. Ministerija žada griežtus reikalavimus ir sveikatos priežiūros įstaigoms“, - sako Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovė Violeta Grigienė.

Anot jos, sveikatos priežiūros sektoriui taikomas ūkiskaitos principas, nustatyti griežti normatyvai, sudaryti valgiaraščiai.

„Mes, lietuviai, nors ir mėgstame pavirkauti, bet daugelis esame pakankamai finansiškai pajėgūs. Pasižiūrėkite, kokie prikrauti pirkinių vežimėliai, ypač savaitgaliais! Tad maisto išmetimo rizika didžiulė, o valdiškos įstaigos, dirbančios ūkiskaitos principu, skaičiuoja visas pajamas ir sąnaudas. Priešingu atveju, neišlaikytume rentabilumo, nebaigtume metų su teigiamu finansinės veiklos rezultatu“, - sako V.Grigienė.
 
Užsako nedideliais kiekiais
„Likusio maisto kiekiai nėra dideli. Bendrovei, kuri paima iš mūsų maistą utilizuoti, metams susidaro koks tūkstantis kilogramų, per dieną nesiekia nė trijų. Atsižvelgiant į tai, kad įstaigoje gydomi apie aštuoniasdešimt devyniasdešimt žmonių, susidariusių atliekų kiekis nėra didelis. Maisto produktai pristatomi keliskart per savaitę, kad būtų švieži, kad nesibaigtų galiojimo laikas“, - sako Pakruojo ligoninės vyriausiasis gydytojas Vygantas Sudaris.
 
Jam antrina Lazdijų ligoninės direktorius Vitas Šimkonis: „Firmos atveža produktus saikingais kiekiais – užsakome tiek, kiek reikia. Jei kiek ir lieka, utilizuojama su pacientų nesuvalgytu maistu. Praktiškai nebelieka, nes nebėra taip, kaip būdavo anksčiau, kad maisto įstaigos užsipirkdavo visiems metams.“
„Kad masiškai mėtytume maistą, tikrai taip nėra. Skaičiuojame, taupome, nes tai yra pinigai ir mums išties nenaudinga švaistyti. Jei ko nors lieka, ką galima užšaldyti – užšaldome, pavyzdžiui, sviestą, kad paskui atšildžius būtų galima panaudoti. O jau ko nesuvalgo ligoniai – utilizuojame“, - sako Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas.
 
Atiduoda labdarai
„Turime aiškiai atskirti takoskyrą, kas yra maisto švaistymas ir kas yra maisto atliekos. Tai yra du visiškai skirtingi dalykai. Kai baigiasi galiojimo laikas, tokius produktus kaip miltai, cukrus ar makaronai dar galima naudoti – niekas tikrai neapsinuodys. Kaip tik dabar iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos esame gavę direktoriaus įsakymą derinimui dėl labdarai ir paramai skirto maisto tvarkymo aprašo patvirtinimo, kad tokį maistą būtų galima dar panaudoti ir neišmesti. Nes mūsų teisinė sistema riboja, draudžia maistą, kuris netapo atlieka, panaudoti kaip gerą produktą.
 
Kuomet pacientas nesuvalgo maisto, tai jau yra atlieka“, - paaiškina Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė.

Savo ruožtu Maisto ir veterinarijos tarnyba pažymi, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga pagal ligonių skaičių turi visas galimybes pasiskaičiuoti ir pagaminti reikiamą patiekalų porcijų skaičių. „Teisės aktai numato galimybę negreit gendančius maisto produktus, kurių „geriausias iki“ terminas pasibaigęs, atiduoti paramai ar labdarai“, - sako tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė produktų inspektorė Vita Šturmienė.

 
Komentaras
„Maisto banko“ direktorės pavaduotoja Kristina Tylaitė:

- Būtų naivu tikėti, kad gydymo įstaigose maisto švaistymo nėra. Praktika Europoje arba atliekami projektai, kuriuos man yra tekę stebėti, parodė, kad maisto švaistymo problematika yra bet kuriose įstaigose – tiek gydymo įstaigose, kur yra organizuojamas maitinimas, tiek mokyklose.

Kalbant apie produktų ženklinimą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įvertino atskirų kategorijų maisto produktus, kaip vanduo, makaronai, kava – suėjus terminui jiems niekas neatsitinka, jie mažiau saugūs dėl to nepasidaro ir yra galimi vartoti.
 
Pardavimui negalimi, bet labdarai juos galime atiduoti. Ir yra numatyti terminai, per kiek laiko saugu ir tinkama juos suvartoti, jei tinkamai informuojame paramos gavėjus. O šie turi teisę pasirinkti, ar nori tokį produktą imti ar ne, kurio geriausias terminas yra pasibaigęs.
Šiuo metu aprašas netgi liberalizuojamas, įtraukiama daugiau kategorijų produktų ir jų naudojimas po termino kaip rekomendacijos yra išplečiamos. Pavyzdžiui, jei makaronai per du mėnesius paramai turi būti išdalinti ir žmonių suvartoti, tai dabar yra didinama iki metų.

 
Aplinkos ministerijos atsakymas
Pagal Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisykles, medicinos įstaigos turėtų teikti atliekų susidarymo ataskaitas (nes jos tenkina kriterijų, kad ataskaitas turi teikti ūkio subjektai, kurių veikloje susidaro pavojingos ne komunalinės atliekos), o į atliekų susidarymo apskaitą reikėtų įtraukti visas įmonės veikloje susidariusias atliekas.
 
Su maistu ir maisto atliekomis yra gana sudėtinga – jei pati ligoninė turi savo virtuvę ir gamina maistą, tokiu atveju, jei lieka maisto atliekų, jos laikomos, kaip ligoninės veikloje susidariusios ir turėtų būti fiksuojamos atliekų susidarymo žurnale. Tačiau, taip pat yra įmonės, kurios teikia maitinimo paslaugas – mokykloms, darželiams, globos namams, ligoninėms ir t.t. Tokiu atveju, jei ligoninė pati negamina maisto, o pagal užsakymą yra kita įmonė, kuri gamina maistą jų patalpose arba tik atveža jau pagamintą maistą – susidariusios maisto atliekos, pagal teisės aktus, gaunasi būtent šios įmonės, o ne ligoninės, mokyklos ar darželio (nors iš esmės atrodytų, kad maistas buvo pateiktas ligoniams ar mokiniams). Todėl, atsižvelgus į aukščiau išdėstytą informaciją, reprezentatyvių duomenų apie maisto švaistymo mastą ligoninėse neturime.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris