„Sveikatos apsaugos ministerija niekada nepalaikė Seime vis pasirodančių iniciatyvų vaistus pardavinėti ne tik vaistinėse. Labai gaila, kad tie patys specialistai dabar yra verčiami ruošti teisės aktą, kuriuo patys netiki“, - teigia Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
- Kaip suprantu, su Sveikatos apsaugos ministerija pradėta iniciatyva „Rinkis vaistus atsakingai“ toliau tęsiama
- Taip, šį pavasarį kampanijos šūkis – „Skaidri kaina. Rinkdamasis žinok pigiausią“. Pagrindinė kampanijos žinia – kiekvienas vaistų pirkėjas gali patogiai ir greitai palyginti vaistinėje parduodamų vaistų kainas kiekvienos kasos monitoriuje ir taip rasti pigiausią vaistą su ta pačia veikliąja medžiaga. Dar vienas svarbus kampanijos akcentas – paaiškinimas vartotojams, kas sudaro kompensuojamojo vaisto kainą (žr. plakatą – aut. past.). Mūsų manymu, pacientai privalo žinoti, nuo ko labiausiai priklauso vaistų kaina ir ši informacinė kampanija būtent į tai atkreips visuomenės dėmesį.
- Ar žmonės noriai dalyvauja akcijoje? Galbūt jie atrado naujų dalykų, susijusių su vaistais, kurių net nežinojo?
- Vaistininkai pastebi, jog žmonės daugiau teiraujasi. Jei jiems kyla neaiškumų, drąsiau prašo paaiškinti monitoriuje esančią informaciją. Taip pat pastebėjome, kad daugelis žmonių net neįsivaizdavo, jog vaistinės antkainį nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Vaistininkas, dažnai tampa tuo kraštiniu žmogumi, kuris sulaukia pirkėjų kritikos ar pasipiktinimų dėl medikamentų kainų. Tačiau neseniai vienoje vaistinėje atėjusi moteris atsiprašė vaistininko, nes prisipažino net neįsivaizdavusi, kad vaistų kainos Lietuvoje yra reguliuojamos. Manau ši akcija ne tik suteiks daugiau informacijos pacientams, bet ir palengvins darbą vaistininkams.
- Jūsų nuomone, kokias didžiausias klaidas daro žmonės, apsipirkinėdami vaistinėse?
- Pati didžiausia pacientų klaida vaistinėse yra skubėjimas. Turime visi suprasti, kad sveikata - brangiausias turtas, o vaistininkas turi daugybę kvalifikuotos informacijos ir yra sukaupęs dar daugiau patirties. Todėl labai kviečiu Lietuvos gyventojus neskubėti, užduoti visus rūpimus klausimus, išklausyti vaistininko patarimus, nes gali būti, kad ne viską žinote net ir apie tą patį paprasčiausią vaistą nuo skausmo ar peršalimo.
- Vaistinėmis priemonėmis jau imta prekiauti kai kuriose „Statoil“ degalinėse. Kalbama ir apie prekybą nereceptiniais vaistais. Jūsų nuomone, tai tinkamas sprendimas?
- Sveikatos apsaugos ministerija niekada nepalaikė Seime vis pasirodančių iniciatyvų vaistus pardavinėti ne tik vaistinėse. Dar prieš metus tai siūlė buvęs parlamentaras Eligijus Masiulis. Tuomet visi ministerijoje dirbantys specialistai, su kuriais man teko bendrauti, sakė, kad tai prieštarauja ministerijos tikslui, nes vaistai turi būti parduodami tik suteikus farmacinę paslaugą ir vartojami racionaliai. Labai gaila, kad tie patys specialistai dabar yra verčiami ruošti teisės aktą, kuriuo patys netiki.
Šiandien tarp vaistinių yra didžiulė konkurencija, Lietuvoje veikia šešios tinklinės ir dar per šimtą privačių, kurios turi po vieną ar kelias vaistines. Jei problema įvardijamas vaistų prieinamumas, galiu pasakyti, jog šiuo metu budinčiose vaistinėse per naktį apsilanko vos keletas pacientų. Maža to, nereceptinius vaistus galima užsisakyti internetu (pabrėžiu, kad net perkant internetu yra privaloma gauti farmacinę paslaugą, tai yra su gyventoju telefonu susisiekia vaistininkas ir aptaria visą įsigyjamą krepšelį).
Jei vaistais bus leidžiama prekiauti degalinėse ar prekybos centruose, pirmiausia užsidarys mažos vaistinės miesteliuose, nes išsilaikyti tik iš kompensuojamųjų vaistų joms yra neįmanoma. Vadinasi, gyventojai galės maisto prekių parduotuvėje nusipirkti nereceptinių vaistų be profesionalaus vaistininko konsultacijos, bet neturės kur įsigyti receptinių medikamentų.
- Tačiau yra teigiančių, kad vaistų atsiradimas degalinėse sumažins jų kainas. Ar tai tiesa?
- Tai yra labai klaidinanti informacija. Vaistų kainas reguliuoja valstybė, ji derasi su gamintojais dėl vaisto kainos Lietuvai, vėliau nustato antkainius, kokius gali užsidėti didmena ir vaistinė. Vien tai, kad atsiras kitų pardavimų kanalų, vaistų kaina tikrai nemažės. Tai patvirtina ir kitų šalių patirtis, nes dar nė vienoje valstybėje vaistų atsiradimas kitose vietose nei vaistinė, jų neatpigino, priešingai – vaistai pabrango.
- Kokia yra užsienio šalių patirtis, kalbant apie medikamentus ne vaistinėse?
- Kitų šalių patirtis rodo, jog vaistų prekyba ne vaistinėse, nėra tinkamas sprendimas. Tą mes matome ir Lenkijoje, kur išaugus apsinuodijimų medikamentais skaičiui valdantieji ima svarstyti, jog vaistus reikia grąžinti į vaistines. Vokietijoje prekyba paracetomoliu parduotuvėse taip pat uždrausta, nes ne tik padaugėjo apsinuodijimų, bet ir mirčių perdozavus vaisto. Naujausi skaičiai rodo, kad ir Švedijoje, įvedus leidimą vaistais prekiauti ne tik vaistinėse net keturiasdešimčia procentų išaugo apsinuodijimų medikamentais atvejų. Tad Sveikatos apsaugos ministerijos pasirinktas kelias visiškai nėra susijęs su sveikatos apsauga, panašiau į pažadus degalinėms: „vietoje alkoholio duosime vaistus“.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: