Vakar, trečiadienį, skandalų krečiamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) vadovas Manfredas Žymantas buvo iškviestas pasiaiškinti į jungtinį Seimo Neįgaliųjų teisių ir Antikorupcijos komisijų posėdį. Nors STT įsibėgėjo ikiteisminiuose tyrimuose, panašu, kad rimtų reformų neįgalumo nustatymo sistemoje dar teks palaukti.
Ant karštosios kėdės pasodintas NDNT direktorius Manfredas Žymantas savo darbe klaidų neįžvelgė.
Netenkina tarnybos vadovo darbas
„Mūsų kreipimasis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją jokių apčiuopiamų vaisių nedavė – gavome tiesiog formalų atsakymą apie tai, kad Manfredo Žymanto darbas nėra patenkinamas. O toliau niekas ir nevyksta“, - įsitikinęs „valstietis“ Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Justas Džiugelis, motyvuodamas, kodėl buvo suorganizuotas jungtinis komisijų posėdis.
Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos ir Seimo Antikorupcijos komisijos nariai nepatenkinti dabartine situacija Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje. Žmonės nepatenkinti gaunamomis paslaugomis. Be kita ko, Specialiųjų tyrimų tarnyba jau išaiškino ne vieną nusikalstamos veikos atvejį, tačiau NDNT vadovybė, kaip rašoma pranešime, ne tik neprisiima atsakomybės, bet ir toliau nevykdo visų STT rekomendacijų, kurios galėtų užkirsti kelią nusikaltimams.
Esą krizę dar labiau pagilino tarnybos direktoriaus Manfredo Žymanto vasario 1 dienos įsakymas, kuriuo nuo šiol leidžiama į darbą priimti žemesnės kvalifikacijos vyriausiuosius specialistus (gydytojus).
STT pastangų neužtenka
„Nėra pakankamas bendradarbiavimas tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir neįgalumą nustatančių įstaigų, nepakankami atskiri vertinimo kriterijai, kuomet yra nustatomas nedarbingumas. Taip pat nepakankamai vykdoma tolesnė kontrolė, ar tikrai neįgalumas buvo nustatytas pagrįstai. Praktika rodo, kad prevencinių priemonių nepakanka ir mūsų rekomendacijos, ką matome mums pateiktuose atsakymuose, lyg ir įgyvendinamos“, - sako STT atstovas Romualdas Gylys.
„Teisinis reguliavimas tikrai pakankamas, kad būtų užtikrintas atsparumas korupcijai, tačiau įprotis elgtis nesąžiningai, matyt, nesikeičia. Todėl mes turime tokias situacijas“, - kalbėjo STT atstovas Romualdas Gylys.
Kaip skelbiama, Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnai kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorais atlieka ikiteisminį tyrimą dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje vykdytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Ikiteisminiame tyrime, naujausiais duomenimis, įtarimai iš viso pareikšti 45 asmenims.
Kaip rašoma oficialiame pranešime, kuris paskelbtas šių metų kovo 2-ąją, šiuo metu byloje procesiniai sprendimai priimti aštuoniolikos asmenų atžvilgiu. Prokuroro sprendimu šešiolika asmenų yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dviejų atžvilgiu priimtas sprendimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, dvidešimt septynių asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dar tęsiamas.
Menki atlyginimai
Ant karštosios kėdės pasodintas NDNT direktorius Manfredas Žymantas savo darbe klaidų neįžvelgė.
„Noriu pasakyti, kad tarnyba yra ne gydymo įstaiga, o vykdanti viešojo administravimo funkciją. Vadinasi, tarnyboje dirbantys gydytojai patys negali diagnozuoti, patys negali nuspręsti, kad yra vienoks ar kitoks funkcijos sutrikimas. Tarnybos darbuotojai vadovaujasi griežtai reglamentuotais kriterijais, kur jie patys nukrypti į šoną negali.
Iš tų bylų, kurias pateikė STT mums peržiūrai, tik penki procentai buvo tokių, kur neatitiko ligos būklėms. Galiu pasakyti taip: ir ligos, ir kriterijai pritaikyti teisingai, ir terminai teisingi, bet korupcijos apraiškos vis tiek yra. Spaudimas iš visuomenės duoti (kyšį - aut. past.) yra ir maniškiai (darbuotojai - aut. past.) neatsispiria, tad atsiranda žmogiškasis faktorius. Situacija yra tokia, kad gydytojas, dirbantis tarnyboje, uždirba ant popieriaus septynis šimtus eurų. Už sienos sveikatos priežiūros įstaigoje - minimum dvigubai. Tai esant tokiam disbalansui labai sunku visom įmanomoms priemonėms, moralinėmis – irgi, įtakoti, kad žmogus atsispirtų“, - aiškinosi Manfredas Žymantas.
Kontrolę nori perduoti „Sodrai“
Posėdžio dalyviai išklausė SADM atstovų parengtą veiksmų planą, pagal kurį jau šiais metais turėtų prasidėti neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistemos pertvarka.
Nors posėdyje dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, tačiau už ją atsakinėjo ministerijos Socialinės aprėpties departamento direktorė Violeta Toleikienė:
„Bendrai reikia pasakyti, kad patikrinama maždaug 6,6 proc. bylų nuo visų aptarnautų asmenų skaičiaus. Ir vienas iš mūsų siūlymų norint padidinti kontrolę ir daryti ją objektyvesnę, kad reikėtų atiduoti kontrolės funkciją „Sodrai“, kuri dabar labai sėkmingai kontroliuoja laikinąjį nedarbingumą“, - kalbėjo departamento direktorė.
Tarp kitko
Kaip rašo STT išplatintame pranešime, šių metų vasario 28 dieną Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą supaprastinto proceso tvarka, priėmė baudžiamąjį įsakymą dėl vienos šios įstaigos darbuotojos. Moteriai teismas skyrė daugiau nei 5 tūkstančius eurų siekiančią baudą ir konfiskavo kaip kyšį gautus 900 eurų. Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnų atliekamo ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia manyti, kad moteris, dirbdama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje Klaipėdos I-ojo teritorinio skyriaus vyriausiąja specialiste, keturis kartus savo naudai priėmė kyšį. Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime buvo ir tebėra tiriama keliasdešimt tokių korupcinių nusikalstamų veikų epizodų.
Komentuoti: