Finansavimas bus?
„Pinigai atsiras. Dabar juos skaičiuojame. Pirminiu etapu paslaugos apmokėjimas vyks taip, kaip yra dabar. Galų gale rudenį planuosime biudžetą. Vyriausybė įsipareigojo reabilitacijai, psichinių sutrikimų turinčių vaikų gydymui skirti investicijų. Tikėkimės, kad taip ir bus padaryta“, - sako sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė. Antrina viceministrei ir vyriausiasis respublikos vaikų ir paauglių psichiatrijos specialistas prof. Dainius Pūras: „Politinė valia išreikšta, jog finansavimas turi būti skirtas.“ Tiesa prof. D.Pūras pabrėžia, jog psichikos sveikatos klasteriui turės būti skirtos papildomos lėšos, mat ligoninės iš savo biudžeto tokios veiklos vykdyti negali. „Tikimės, kad nebus liepta iš tų pačių kvotų (skiriamų gydymo įstaigoms – red. past.) kurti ką tik nori, bet daugiau pinigų nebus skirta. To įstaigos nedarys, nes jos nėra guminės ir negali iš vienur paimti ir skirti šiai paslaugai. Valstybei tai daug nekainuos. Per dvejus metus tam reikės kelių milijonų litų. Kaip žinia, PSDF biudžete yra penki milijardai, taigi tai sudarys tikrai nedidelį procentą“, - sako prof. D.Pūras.
Klasterio finansavimas kelia klausimų ir pačioms gydymo įstaigoms. „Kol kas lieka neišspręstas tokių paslaugų finansavimas. Manome, jog jį reikės dar detaliau išnagrinėti ir sutarti dėl paslaugų apmokėjimo“, - komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų direktorė valdymui ir plėtrai dr. Daiva Pentiokinienė.
 
Pasiryžę prisijungti
Savaitės pradžioje sveikatos apsaugos viceministrė kartus su psichikos sveikatos specialistų komanda aplankė Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gydymo įstaigas ir aptarė su jos vadovais, kaip gi bus kuriamas naujas klasteris. To, pasak J.Zinkevičiūtės, reikia, kad būtų išsklaidytos visos abejonės ir niekam nekiltų klausimų, kas ir kodėl yra daroma. „Kalbėjome su psichologais, susodinome juos visus kartu ir padarėme ne tik apmatus, bet ir tvarką. Nusprendėme, kad ne visi supranta, kaip vykdomas klasteris. Todėl nutarėme visa komanda važiuoti į didžiuosius miestus ir ten susitikti su specialistais, atsakingais už vaikų psichiatrijos problemos sprendimus. Tačiau tam, kad viskas vyktų tvarkingai, pirmiausia reikėjo pradėti nuo tvarkos parengimo“, - prieš kelias dienas sakė viceministrė. Panašu, jog šis apsilankymas davė vaisių, mat gydymo įstaigos sako vykdysiančios ministerijos planus ir prie klasterio prisijungsiančios. „Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje ir vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ integruotos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos vaikams ir paaugliams teikiamos jau dabar. Viceministrė susitiko su mumis, aptarėme, kaip bus įgyvendinamas psichikos sveikatos priežiūros klasteris ir iš esmės viskas yra aišku. Jeigu reikės, mūsų specialistai vyks konsultuoti ir į kitus miestus, regionus. Džiugu yra tai, kad ministerija įsiklauso į specialistų siūlymus ir netgi, jei prireiks, tobulins naujai patvirtintus įstaigų infrastruktūrai keliamus reikalavimus “, - po susitikimo kalbėjo D.Pentiokinienė.
 
Reikės daugiau specialistų
Tačiau ne viskas taip paprasta, mat jau dabar yra aišku, kad klasterio veiklai reikės ne tik papildomų pinigų, bet ir specialistų. „Jei norime šias paslaugas užtikrinti regionuose, reikėtų papildomų slaugytojų, socialinių darbuotojų, psichologų, reabilitologų, parengtų dirbti su vaikais ir paaugliais, etatų“, - sako D.Pentiokinienė. Tačiau prof. D.Pūras ramina esą ligonių kasos apie tai informuotos, teliko suderinti apmokėjimą už šių specialistų darbą. „Ligonių kasų atstovai žino, kad nuo kitų metų pradžios psichikos sveikatos klasteris turėtų pajudėti ir jam reikia skirti finansavimą. Turėsime suderinti įkainių politiką, nes vis dėlto tai yra naujiena. Komandos, dirbsiančios tuose klasteriuose, turi užsidirbti sau atlyginimą. Todėl siūlome numatyti dvejų metų pereinamąjį laikotarpį. Žinome, kad tokių paslaugų reikia visai Lietuvai, nes dabar dažniausiai gydome tik medikamentais. To neužtenka, turi būti teikiama ir psichologinė pagalba“, - įsitikinęs prof. D.Pūras.
Tuo tarpu J.Zinkevičiūtė prasitaria, jog reikės ne tik specialistų, bet ir infrastruktūros, tačiau ir tam lėšų bus. „Greičiausiai iš struktūrinių fondų bus perkamas autobusiukas, kuris surinks specialistus iš Vilniaus, kitų miestų ir veš ten, kur jų trūkta. Jeigu matysime, kad vaikams reikalinga speciali pagalba klinikoje ar raidos centre, jie bus ten atvežami“, - optimistiškai nusiteikusi viceministrė. Ką gi, būkime ir mes optimistai, o kaip bus iš tikrųjų – pamatysime.
 
Komentaras:
Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė:

- Psichiatrijos klasteris veiks kaip ir visi kiti – specialistai važinės, bus susiskirstę teritorijomis, konsultuos vietoje. Esant reikalui, bus siunčiami į mažesnius rajonus.
Psichikos sveikatos situacija labai greitai nepasikeis, tam reikia laiko. Tačiau pagalbos tiekimas bus labiau sukoordinuotas, bus aiškiau tiek specialistams, tiek gyventojams, kur ir kokia pagalba bus teikiama. Be to, ji taps labiau prieinama.
Dar nežinau nė vieno įsakymo, kuris nesukeltų kam nors abejonių. Tačiau norime, kad jų būtų kuo mažiau, todėl kartu su viceministre ir vyriausiuoju respublikos vaikų ir paauglių psichiatrijos specialistu važiuojame į vaikų kompleksinės pagalbos psichiatrijos centrus ir kalbame su vadovais, specialistais. Gal kai klasteriai pradės veikti, pamatysime, kad ką nors reikia keisti.
Psichologinės, psichiatrinės pagalbos prieinamumas iki šiol buvo nepakankamas. Be to, yra ligų, su kuriomis dirbti negali vienas gydytojas, reikia visos specialistų komandos. Jeigu vaikas turi psichikos problemų, dirbti reikia su visa šeima. Artimuosius reikia išmokyti gyventi su tokiu vaikučiu, kad jis maksimaliai gerai jaustųsi. Psichikos sveikatos centrai patys nepajėgūs visko padaryti.