Kieno interesai slepiasi po popieriniu įstatymu?

Evelina Machova
2016-06-23
Vakar, trečiadienį, Seimo Sveikatos reikalų komitete vėl imtasi pagalbinio apvaisinimo įstatymo patobulinimo. Tiesa, vos prieš savaitę Seimo plenariniame posėdyje buvo pritarta šio įstatymo projektui. Verdant aršioms diskusijoms medikai įsitikinę, jog linkstama priimti ne medicinos mokslu grįstą įstatymą, o tiesiog popieriuką, kuris realybėje bus menkavertis.
Kieno interesai slepiasi po popieriniu įstatymu?
Seimo narys Petras Gražulis, pavaduojantis komiteto narį Kęstutį Komskį, svarstant pagalbinio apvaisinimo įstatymą griežtai pasisakė prieš trečiųjų šalių donorystę. „Pritarus šiai pataisai, vaikas gi vis tiek bus svetimo. Todėl geriau, kad žmonės įsivaikintų, nes skirtumo tarp apvaisinimo iš trečiųjų šalių ir įsivaikinimo nėra“, - rėžė parlamentaras

Gali virsti popiergaliu
Aistros dėl pagalbinio apvaisinimo įteisinimo šalyje turbūt nesibaigs nei šiemet, nei kitąmet. Kodėl? Nes bandydami išlaviruoti tarp bažnyčios ir mokslo, kompromisą vargu ar rasime. Statistika skelbia, kad kas septinta pora šalyje negali susilaukti vaiko. Maža to, Lietuvos žemėlapis žybčioja raudonai, nes gimstamumas šalyje mažėja. Ir gana ženkliai. Mokslininkai prognozuoja liūdną ateitį - po gero šimtmečio Lietuva apskritai gali išnykti. Liūdnoka...

Prieš rinkimus kiekvienas save gerbiantis Seimo narys stengiasi pabrėžti, kaip svarbu skatinti gimstamumą šalyje. Vieni siūlo didinti pašalpas, kiti - daugiau socialinių garantinių, treti siūlo paskaitėles apie tai, kaip „daromi“ vaikai. Na, gal tai ir būtų veiksminga, bet…
 

Kaip viena gydymo galimybių vaikų negalinčioms susilaukti poroms galėtų tapti pagalbinis apvaisinimas. Tačiau, pasak medicinos atstovų, įstatyme stengiamasi sudėti tiek daug perteklinių saugiklių ir apribojimų, kurie nėra pagrįsti mokslu, jog visas įstatymas gali virsti tik popiergaliu, kuris realybėje neveiks.

Ne tik nevaisingumui gydyti
Nemažai diskusijų kilo dėl pagalbinio apvaisinimo taikymo bandant išvengti sudėtingų genetinių ligų. Dalis komiteto narių teigė, jog draudimui pritartų. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas profesorius Laimonas Griškevičius argumentavo, kad sprendimas drausti būtų neteisingas.
 
„Pagalbinis apvaisinimas daugelyje šalių skirtas ne tik nevaisingumui gydyti, bet ir tokiais atvejais, kai siekiama išvengti sunkios genetinės ligos. Tai tikrai nėra eksperimentas, kaip kartais bandoma pateikti. Tai - gydymo ir profilaktikos būdas. Be to, mano žiniomis, Lietuva yra ratifikavusi ir Žmogaus teisių konvenciją, kurioje teigiama, kad genetinė diagnostika yra galima. Tai galioja ir kalbant apie embrionus“, - dėstė prof. L.Griškevičius.

Savo ruožtu oponentai teigia, jog Lietuva turi teisę naudojantis visomis konvencijomis garantuoti ir aukštesnę embrionų apsaugą. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė taip pat apeliavo ir į Vaiko teisių apsaugos konvenciją, kur priimant sprendimus vis dėlto turi būti išlaikomas pirmumo principas vaikui.

Gydytojų pramanai
Kitas gana daug diskusijų sukėlęs klausimas susijęs su trečiųjų šalių donoryste. Kai kuriems komiteto nariams kilo klausimas, kaip išspręsti klausimus su turto paveldėjimu, nes Lietuvos įstatymais numatyta, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, o vėliau net ir pretenduoti į jų turimą turtą ir panašiai. O kaip šį klausimą išspręsti teisiškai, kai biologinis vaiko tėvas yra donoras?

 
Prof. L.Griškevičius teigimu, jei Lietuvoje būtų uždrausta trečiųjų šalių donorystė kiltų kur kas daugiau problemų. „Jei būtų uždrausta trečiųjų šalių donorystė, pacientai, kuriems buvo taikomas gydymas ir dėl jo jie tapo nevaisingi, negalėtų susilaukti palikuonių. Antra problema - mūsų pacientai vyktų į kaimynines šalis, kur tokios procedūros taikomos. Tai vyksta ir dabar. Tad kokia prasmė uždrausti? Tik tam, kad geriau atrodytume prieš kai kurias institucijas? O pacientai? Jiems nebus sudarytos sąlygos gauti gerų sveikatos paslaugų“, - dėstė prof. L.Griškevičius.

Į tokius argumentus Seimo narys Petras Gražulis, pavaduojantis komiteto narį Kęstutį Komskį, atsakė, jog tai - tik manipuliacijos. Nes kokia gi problema? Žmonės galės įsivaikinti dabar globos namuose augančius vaikus. „Pritarus šiai pataisai, vaikas gi vis tiek bus svetimo. Todėl geriau, kad žmonės įsivaikintų, nes skirtumo tarp apvaisinimo iš trečiųjų šalių ir įsivaikinimo nėra. Kita vertus, nei čia kas labai važiuoja gydytis, ar apsivaisinti į kaimynines šalis, nei ką. Čia tik gydytojų spekuliacijos. Gal vienas kitas ir nuvažiuoja, bet tikrai ne tokie skaičiai, kokius vardija gydytojai. Todėl esu už, kad būtų draudžiama trečiųjų šalių donorystė“, - dėstė P.Gražulis.

Galimybės rinktis

Nemažai klausimų ir diskusijų kėlią ir embrionų skaičiaus klausimas. Komiteto narė dabietė Vilija Filipovičienė klausė medikų, ką jie planuoja daryti su embrionais, kai pagal įstatymą yra numatyta, jog galima sukurti ne daugiau kaip tris. Ar juos visus įsodins į gimdą ar tik vieną?
 
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė teigia, kad pažangios Europos šalys linksta į vienavaikį nėštumą. „Daugiavaisis nėštumas yra pavojingas tiek moteriai, tiek vaisiams. Be to, ir sąnaudos jo priežiūrai yra kur kas didesnės.
 
Mes ir šiandien tarp Europos šalių išsiskiriame daugiavaisiu nėštumu po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Tačiau šios procedūros atlikti neįmanoma nešaldant ir nešalinant embrionų, kad būtų išvengta papildomo pavojaus moteriai. Norėčiau, kad Seimo nariai priimdami sprendimus remtųsi mokslo žiniomis ir pažanga, o ne bandytų grįžti dešimt metų atgal. Priešingu atveju, šis įstatymas bus tik popierinis, praktikoje realiai nepritaikomas“, - argumentavo prof. R.Nadišauskienė.

Savo ruožtu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas konservatorius Antanas Matulas kėlė klausimyną, kieno gi interesai slepiasi po bandymais viską griežtinti. Ar tik tai nebus kai kurių kolegų noras, kad moterims būtų atliekama daugiau procedūrų, o ligonių kasos už tai mokėtų.
Kita vertus, Lietuvoje nuolat akcentuojama jog pacientas turi teisę rinktis.
Vadinasi, ir priėmus vadinamąjį liberalesnį bei mokslų pagrįstą variantą, nevaisingos šeimos galės prisitaikyti procedūras pagal savo religiją, įsitikinimus ar nuojautas. Nes visuomet yra galimybės rinktis. 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Išmanusis muilas – švarioms linksmybėms

    Kad ir kiek žalos pridarė pandemija, tikėjome, kad šio to ir išmokė: rankų higienos taisykles mintinai galėjo išpyškinti ir suaugęs, ir pradinukas. Pasibaigus pandemijai, geriems įpročiams iškilo grėsmė būti užmirštiems. Laimei, higienos įgūdžių svarbos nepamiršta Lietuvos sveikatos mo...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Dirbtinį intelektą pasitelks vaistams gaminti

    Nuo „Chat GPT“ iki virtualių asistentų – dirbtinis intelektas (DI) tampa itin svarbiu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo atributu. Didesnę reikšmę jis įgauna ir medicinoje. Panaudojimo spektras itin platus: DI bus galima pasitelkti tiek atliekant tyrimus ar chirurgines procedūras, tiek ir gaminant vaistus.&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris