„Lietuvos sveikata“ dvidešimt penkerius metus stebi įvykius, laiką, asmenybes. Redakcijos žmonėms savaitės dienos sudėliotos savu ritmu. Trečiadienis. Laikraščio gamyba. Savas slengas. Sakinių nuotrupos.

Penki tūkstančiai per daug, sutrumpink iki trijų, netilps nuotrauka. Dead line mano repui. Kada? Jau baigiu. Komentaro trūksta. Į trečią, penktą šeštą, dvi kolonėlės - ir užteks. Iliustracija - reportažinė ar užteks portreto? Suderino? Ne dar laukia. Skambink, nespėsim. Linute, perskaitei? O šitą - atsiuntei? Evelina, iš Seimelio karšta?“ Henrikas kaip visada – puikumėlis. Spaustuvė skambina. Primena, kad nevėluotumėm. Mandagūs. Geras ženklas.

 
Deimantė kaip visada su ausinėmis. Kala, net žandai įraudę. Tiriamoji žurnalistika - jos arkliukas. Aigustė su Modesta groja viena prieš kitą klaviatūromis paskutinius akordus. Fotografas Vladas naršo redakcijos begaliniuose archyvuose ir stebuklingai randa viską, ko reikia žurnalistams ir mūsų dizaino Marc Jacobs. Beje, jos vardas Kristina.
 
Finansų fėja Regina trečiadieniais tyli. Net projektų vadovė Rūta telefonu kalba taip tarsi kokias paslaptis porintų. Rytoj prabils. Atsipūsim... Po to vėl krausim savaitės aruodą. Kiekvienas numeris - tarsi aikštingas vaikas. Be to, egoistas ir akiplėša. Tik atsipalaiduok ir tėkštels nesąmonę, klaidą, sumaišytą vardo raidę.
 
„Lietuvos sveikata“ ketvirtį amžiaus seka visų nepriklausomos Lietuvos sveikatos politikų žingsnius. Tikėjom pirmuoju pažadu - užauginti gerą gražią sveikatos Reformą. Gaila, bet ir trisdešimties nesulaukusios būklė tokia, kad karingieji linki ją kuo greičiau siųsti pas patologoanatomą, kultūringesni - pas psichiatrą, nors kiekviena valdžia šitą neįgalų tvarinį atiduoda naujai paskirtam okulistui. Kad geriau matytų, kas vyksta aplinkui. Tegul dairosi, piktinasi, ligotu išdžiūvusiu pirštu rodo, kur jai skauda.
 
Beje, dėl kai kurių dalykų, ji ne prie ko.
Ne Reforma krato tėvų kišenes, kai kebabas kainuoja brangiau nei mokyklos valgyklos tausojantis (ką?) maistas, kurį nelaimingos virėjos verčia į šiukšlių puodus. Jai neužtektų fantazijos šampaną „Moet“ paversti alkoholiu, pagal pardavimo laiką ir galimybes pavaišinti prilygintam kaukoliniam. „Madam, pakelkime pažinties vardan taurę nealkoholinio bizalo ir prabėkime. Be to, iki viešbučio ne mažiau kaip dešimt tūkstančių žingsnių“.
 
Reforma ima maivytis ten, kur visai nesitikėjai. Ant teisėsaugos kuolo maunamos kovos su korupcija fanatikų aukos. Štai vakar ir pats sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga skepetaite šluostė medinį jo galą. Paskutinė žinia. Arvydas Skorupskas laimėjo Sveikatos apsaugos ministerijos konkursą į jos pačios valdomą Panevėžio ligoninės vadovo vietą. Patys surengė konkursą, atrinko kandidatus, o kai be penkių minučių direktorius ėmė nekantriai laukti STT pažymos dėl savo reputacijos, ministras kreipėsi į Prokuratūrą. Dėl prieš penkerius metus chirurgo (ne)padarytos nuodėmės, kuomet apie „valstiečius“ žinojo nebent tie, kurie atsimena Žemaitę. Kriminalas - gauta nuobauda, kad praėjus numatytam terminui panaikinta.
 
Vakar antikorupcinis sveikatos sistemos nendrynas sustingo. Ogi VTEK pradėjo tyrimą dėl šešių ministrų ir daugiausiai klausimų kilo dėl paties A.Verygos. Ko gero valdininkas, taipogi politikas neišvengė interesų konflikto. Ne prieš penkerius, o prieš metus spalį pasirašė įsakymą, kuriuo, kaip įtariama, atseikėjo dozę buvusios darbovietės - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto - projektui. Apie ką gi? Spėkit iš trijų kartų, bet užteks ir vieno. „Alkoholio vartojimo sąlygojamo žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos parengimas ir įvertinimas 2015m. ir 2016m.“. Popierius iškentės dar vieną skaičiuoklę, kuri turėtų patikti užsienio bei visiems kitiems ataskaitų skaitytojams. Kelinti būsime pasaulyje bei Europoje? O kas užsakė muziką?
 
Ministras nedeklaravo būsto paskolos, automobilio lizingo, ai, kam tie būtini duomenys apie šiuo metu einamas ministro pareigas.
„Viskas buvo ne taip, viskas buvo netyčia“ - nedarniai murma murmeles ministrai. Atsiprašinėja, taiso. Ir pataisys.
Jiems negresia nei STT, nei Prokuratūra, nei, tikrai nelinkiu, ilgi teismų centrifugos metai. Ir darbo vietos iš panosės kokia sukurpta pažyma nenugvelbs.
 
Vis dėlto Sokratui, nei šių dienų žurnalistui, buvo lengviau. Pavargėlis žinojo kelionės tikslą ir nuoširdžiai nervinosi, kad taip sunku miestą pasiekti. Jam nereikėjo laužyti galvos, kur tas bėdžius eina ir kodėl taip dažnai pameta kelią dėl eilinės balos.
Be Jūsų, mūsų ištikimas, labiausiai vertinamas bei nuoširdžiai gerbiamas skaitytojau, nuomonės kurktume ir mes vieniši toje pakelės baloje. Tol, kol dumblai įtrauktų į užmarštį. Jaučiamės reikalingi, kol Jums įdomūs.
Būkime drauge.  

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!