- Ministre, kaip išgyvenate šį laikotarpį, kuomet esate puolamas iš visų pusių, kaltinamas būtais ir nebūtais dalykais? Teko griebtis raminamųjų vaistų, kreiptis pagalbos į gydytojus?
- Jeigu atvirai, turiu šiek tiek padidėjusį kraujospūdį ir nuolat vartoju vaistus. Juk žmogus yra sudarytas iš mėsos, kaulų ir nervų. Kartais neužmiegu, o prabudęs būnu apniktas įvairiausių minčių.
 
Nuolatinis stresas, kai tave bombarduoja iš visų pusių, aiškini, bet niekas tavęs negirdi – iš tikrųjų vargina. Bet, kaip juokaujama, kad šuo kariamas pripranta, žmogus ujamas irgi užsiaugina storą odą. Tai panašiai ir man – kuo toliau, tuo jaučiausi ramesnis. Kai žinau, jog mano veiksmuose tikrai nėra nieko tokio, dėl ko reikėtų atgailauti, kaltinti ar bausti. Su tokiu požiūriu atėjo tik didesnis tikėjimas, tvirtumas ir tam tikra „dūšios“ ramybė.
 
Suvokiau, kad esu, kaip poetiškai pasakysiu, grumstas ant kelio. Dabar galbūt jaučiuosi didesnis akmenėlis: vyksta tam tikrų stovyklų politinė kova, nekorektiška, pasirinktas nei tinkamas būdas, nei tinkama priežastis.
 
- Po jūsų istorijos turbūt politikai bijos vienas kitam skambinti, galbūt netgi sveikintis...
- Politikai tarpusavyje juokauja: oi, jeigu paviešintų mūsų pokalbius, būtų linksma liaudžiai. (Juokiasi.) Be abejo, privatūs pokalbiai atspindi žmogaus kultūrą, nesame tobuli, bet galime būti rafinuoti ir išraiškingai kalbėti ar cituoti didžius žmones, bet po tuo irgi slypi tam tikras nusistatymas ir pažiūros. Aš manau, kad žymiai didesnė bėda yra apsimetinėti tuo, kuo nesi.
 
Kartais vartoju tarptautinius žodžius ar terminus ir baru save už tai: žiūrėk su kuo kalbi, nes bendraudamas su eiliniu žmogumi, kito išsilavinimo, kitų pažiūrų piliečiu turi kalbėti jo žodžiais, kaip sakoma, be vertėjo.
 
- Kaip jūsų situaciją politikoje vertina šeima?
- Viena vertus, šeima mane palaiko. Jie sako, kad dirbu savo darbą, matau dokumentus. Todėl, sako, tu ir spręsk, mes tave palaikome besąlygiškai. Tik visą laiką jų akyse įžvelgiau klausimą: ar mums to reikia? Mes turime kur gyventi, turime neblogas profesijas, vienas mūsų sūnus gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Tos ramybės teikia tai, jog šeima mane palaiko, visada grįžtu ramus į šeimos lizdą, kur jaučiuosi laukiamas ir mylimas.
 
Politika yra dūmų uždanga, kad būtų sukeliamas didelis triukšmas dėl to, kas ne tiek svarbu arba visai nesvarbu. Bet už tos uždangos būtų galima daryti tai, kas labai svarbu. Panašiai elgiasi kišenvagiai, kurie sukelia didžiulį skandalą, nukreipia žmonių dėmesį ir ištuština jų kišenes. Šiuo atveju „plauna“ protus.
 
- Toliau eskaluojamas Kazokiškių sąvartyno, kuris kelia daug nepatogumų vietiniams gyventojams, klausimas. Jūs stojate gyventojų pusėn?
- Žinoma, kad esu Kazokiškių gyventojų pusėje. Nesvarbu, kad tie kvapai yra neutralūs, nenuodingi, sveikatai problemų nesukeliantys. Bet vien tai, kad kvapas yra nemalonus – jau negerai ten gyvenančiųjų savijautai.
 
Svarbiausia, kad yra galimybių – probiotikai, kuriais apdirbus bent jau tuo momentu, kada vėjas pučia į gyvenvietės pusę, galima panaikinti kvapus ir gana ilgam laikui. Tai šiek tiek kainuoja, bet gyventojų komfortas irgi svarbus. Jie neturi gyventi diskomforto sąlygomis. Aš manau, kad tai yra uždavinys, kurį turime spręsti nedelsiant.

- Kaip tvarkysitės su užterštais vandens telkiniais: pasigirdo kalbų, jog Aplinkos ministerija juos žada valyti cheminiu būdu? 
- Atsitiko taip, jog prieš aštuonerius devynerius metus mokslininkai atliko studiją, kurioje pasiremiama kai kurių šalių, pavyzdžiui, Švedijos patirtimi, kai galima išvalyti fosforą ar kitus teršalus tvenkiniuose juos „nusodinant“ cheminiais junginiais.
 
Rezultatas aiškus: vanduo išskaidrėja, vizualiai būklė pagerėja. Bet mes rimtai net nesvarstėme tokios galimybės, idėja buvo išbandyti šį metodą kuriame nors viename blogiausios būklės vandens telkinyje. Bet, kai pradėjome svarstyti, ar tikslinga įtraukti šį metodą į naudojamų priemonių sąrašą, paaiškėjo, kad yra praėję nemažai laiko ir tie patys mokslininkai turbūt jau turi daugiau žinių ir pažangesnių metodų.
 
Aš manau, kad ypač su gyvo ežero telkiniu neturime jokios teisės eksperimentuoti. Šios Pandoros skrynios tikrai neatidarysime ir su chemija nepradėsime žaisti. Su aplinka reikia elgtis ypač atsakingai. Todėl, kad padaryti pasaulį negyvenamą galime labai greitai.
 
- Ar Seimo pavasario sesijoje bus svarstomas jūsų iškeltas embrionų kaip žmonių palaikų tvarkymo klausimas?
- Turėtų būti. Mes gi Vyriausybėje priėmėme sprendimą. Tai yra labai svarbus klausimas ir moralės aspektu. Su užgesusia gyvybe, nesvarbu, kokios ji formos užgeso, reikia susitvarkyti oriai, o ne priskiriant atliekai. Ypač jeigu kalbame apie pagalbinio apvaisinimo galimybę, vadinasi, embrionų gaminimo fabrikėlis veiks. Todėl viskas turi būti labai aiškiai ir tiksliai reglamentuota dar prieš pradedant tokius eksperimentus. Tokių dalykų jau nepalyginsi su ežero valymu.

---

 
Dosjė
1982 m. baigė Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, įgijo inžinieriaus elektromechaniko specialybę.
1991 m. baigė Vilniaus universiteto vadybos perkvalifikavimo kursus, įgijo tarptautinių ekonominių santykių ekonomisto specialybę, stažavosi Danijoje, JAV.
1982–1993 m. valstybinio trikotažo gamybos susivienijimo „Mastis“ inžinierius elektrikas, vyr. metrologas, elektros cecho viršininkas, ūkio ir socialinių reikalų direktorius, komercijos direktorius.
1993–1998 m. akcinės bendrovės „Telteksa“ (buvęs valstybinis pirštinių fabrikas) generalinis direktorius, patarėjas ekonomikai.
1998–2000 m. Telšių rajono savivaldybės mero patarėjas verslui, turizmui ir ryšiams su užsieniu, 2000–2003 m. Telšių rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas, 2003–2007 m. ir 2007–2011 m. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius.
2006 m. partijos Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) Telšių rajono skyriaus narys.
1995–1997 m., 1997–2000 m., 2000–2003 m., 2003 m., 2007 m. ir 2011 m. (mandato atsisakė) Telšių rajono savivaldybės tarybos narys.
2013–2014 m. ūkio viceministras, nuo 2014 m. – aplinkos ministras.