Kęstutis Glaveckas: „Sveikatos apsaugą yra iškitęs vėžys su metastazėmis“

Birutė Vyšniauskaitė
2018-11-30
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pradėjo vertinti kitų metų šalies biudžeto projektą. Kiek pinigų bus atriekta sveikatos apsaugai ir ar negresia vėl medikų protesto akcijos, L.S. kalbėjosi su komiteto vicepirmininku, Seimo senbuviu, liberalu Kęstučiu Glavecku (69 m.).
Kęstutis Glaveckas: „Sveikatos apsaugą yra iškitęs vėžys su metastazėmis“
„Būtina pertvarkyti visą Lietuvos valdymą. Argi gali būti šešiasdešimt savivaldybių? Mes – per maža valstybė, kad turėtume jų tiek ir dar kiekvienoje – ne po vieną ligoninę“, - sako liberalas Kęstutis Glaveckas.

- Kam laikyti užšąldytas lėšas, kai medikai vis garsiau reikalauja didesnių atlyginimų ir kitose sveikatos apsaugos srityse – nemažai lopytinų vietų?
Taip, rezervas bus padidinamas šimtu milijonų eurų. Gal tuos pinigus galima būtų panaudoti kokioms nors problemoms išspręsti, tačiau juk gynybai kitais metais bus papildomai skiriamas net milijardas eurų. Be to, pasižiūrėkime, kas vyksta Europoje ir pasaulyje? Italijoje kylanti įtampa gali išbalansuoti visą Europą, o pasaulyje taip pat pamažu ryškėja galimos krizės ženklai. Todėl geriau turėti pinigų juodai dienai.
Kita vertus, Lietuvoje – per daug vietų ligoninėse. Esame maža šalis, todėl kažin, ar galime išlaikyti net septyniolika universitetų, ir kiekviename rajone turėti antro arba trečio lygio ligonines? Ne viena rajoninė ligoninė šiuo metu virtusi lyg senelių prieglauda ar slaugos ligonine. Tai, gal vertėtų šias paslaugas atskirti?
Mano galva, sveikatos apsaugos srityje yra susikaupę nemažai nepopuliarių spredimų, kurių nebereikėtų atidėlioti.
 
- Apie sveikatos apsaugos reformą kalbama bemaž dvidešimt metų.
Ir niekas nieko nedarė.
Kodėl?
Todėl, kad nepavyko įveikti biurokratinių užtvarų ir daugybės interesų. Nepaisant to, pavyzdžiui, ministerijų ir kitų valstybės institucijų skaitmeninimui išleidžiami šimtai milijonų eurų, biurokratų armija nė kiek nemažėja. Tai – visiškas absurdas!
 

Galbūt sveikatos apsaugos paslaugas galima būtų dar labiau suskaitmeninti, bet kažin, ar koks nors kompiuteris atstos seselę ar slaugę, jau nekalbant apie gydytoją?
Man pačiam neretai tenka atsidurti ligoninėse. Ir ne kartą teko patekti į medikų rankas užsienyje. Šių metų vasarą gulėjau vienoje geriausių Vokietijos ligoninių Miunchene. Mano palatoje slaugės darbą atliko vyras. Jis leisdavo man vaistus, padarydavo kardiogramą, atvešdavo tabletes ir maistą, keisdavo patalynę, išnešdavo, jei prireikdavo, basoną, o taip pat kasdien kompiuteryje apibendrindavo informaciją apie prižiūrimus ligonius. Iš viso aptarnaudavo keturias palatas. Su panašiu slaugytojų darbu esu susidūrtęs ir Amerikoje. Jie atlieka ne vieną darbą ir taip, lygininat su slauga Lietuvoje, slaygytojų personalas sumažinamas dvidešimčia trisdešimčia procentų, o iš sutaupytų pinigų tenykščiams slaugytojams mokami kur kas didesni atlyginimai, nei gauna lietuviai.
Kiek teko girdėti, slaugytojų algos Vokietijoje – trys-keturi tūkstančiai eurų.
 
- Jeigu iš tikrųjų Lietuvą vėl ištiktų krizė, kažin ar sveikatos apsaugos pertvarka įsibėgėtų ir šį kartą? 
Remdamasis patirtimi politikoje, galėčiau pasakyti, kad bet kokia reforma sulaukdavo didžiulio pasipriešinimo. Ir tai – natūralu, nes kiekvienas žmogus kovoja už save. Žinot, kada prasideda reforma? Ne, kai mano bendradarbis arba kaimynas netenka darbo, o kai aš pats netenku darbo. Štai taip visos reformos ir vyksta: „Vykdom reformas, bet kad tik jos manęs nepaliestų“.
O dar, žinant lietuvių būdą, kai daugiau verkiama, o ne ieškoma sprendimų, taip ir gyvename ašarų pakrantėje, kuri vadinasi „reformos“.
 
Jūs pats Seime jau – septintą kadenciją. Dirbote ir valdančiojoje daugumoje, ir – opozicijoje. Kodėl anksčiau neinicijavote gyvybiškai svarbių sveikatos apsaugos reformų? 
Ką reiškia – inicijuoti? Reikia ne tik inicijuot ką nors, bet ir priimti. O priimti neįmanoma - prasideda interesų kova. Kiekvienas Seimo narys, išrinktas kokiame nors rajone, kovoja už jo ligoninę, nors galbūt ten jau likę tik senukai.
Būtina pertvarkyti visą Lietuvos valdymą. Argi gali būti šešiasdešimt savivaldybių? Mes – per maža valstybė, kad turėtume jų tiek ir dar kiekvienoje – ne po vieną ligoninę.
 
- Grįžkim prie sveikatos apsaugai numatyto kitų metų finansavimo. Ar planuojama medikams padidinti atlyginimus? 
Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos bus didinamos. Padidės ir dvidešimt trisdešimet eurų medikų algos. Tai, žinoma, nėra daug. Tačiau reikėtų būti objektyviems ir nepamiršti, kad tokios mažos medikų algos susiformavo ne per pastaruosius metus. Jos – ankstesnių valdžių darbo rezultatas, atvedęs prie didžiulės medikų emigracijos.
Todėl per kelerius metus neįmanoma gydytojams algos padidinti nuo tūsktančio iki keturių tūkstančių eurų.
 
Šiemet ir pernai buvo pakankamai medikų protesto akcijų. Ar Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, vertindamas kitų metų šalies iždą bent kiek atsižvelgs į medikų reikalavimus?   
Kad galima būtų kiek nors įdėti į sveikatos apsaugos kišenę, reikia turėti iš kur paimti pinigų, Kažkiek bus įdėta.
Bet dažniausiai, vykdant tokias reformas, pinigų būna įdedama į kelnių kišenes, o tos kelnės – ne medikų, bet biurokratų, kurie irgi turi savų interesų. Deja, taip yra pasaulyje.
Dabar visi Lietuvoje rėkia, kad valdžia nori uždaryti dvylika ligoninių. Tačiau, mano galva, baisu ne tai, kad norima vykdyti reformą, o tai, kaip ją siekiama įgyvendinti.
 
Gal tiesiog dar ne laikas tai reformai? Gal dar reikia atlikti tam tikrus namų darbus?

Jau sveikatos apsaugą yra iškitęs vėžys su metastazėmis. Jei dabar ligoninių tinklas nebus pertvarkytas, teks uždaryti daugybę medicinos įstaigų, pasiliekant tik kelias ligonines.
Lietuvoje jau seniai veikia nerašytos gyvenimo taisyklės – politikai ar ekonomistai, kurie nėra valdžioje, visada žino geriausiai, ką ir kaip pertvarkyti, o tie, kurie valdžioje – nieko nesugeba padaryti. Kada tas užburtas ratas bus suplėšytas?
Esu dabartinės valdžios opozicijoje, bet, kita vertus, palaikau tai, ką ji daro teisingai. Ir tą patį sakau konservatoriams, ragindamas juos netrukdyti valdantiesiems vykdyti dešimtmečiais užsistovėjusias reformas. Juk, jei konservatoriai vėl sugrįžtų į valdžią, jiems jau daug ko nebereikėtų daryti patiems. Bet geriausia būtų, jei reformas visi politikai ir visos valdžios darytų bendrai.
 
Ar kitų metų šalies biudžete numatyta, kad bus uždaromos kokios nors ligoninės?
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas tokios informacijos neturi, nes mes biudžeto projektą vertiname pagal tai, kokius duomenis mums pateikia Finansų ministerija. Jeigu mes jį vertintumėm pagal medikų ar, apskritai, pagal visų žmonių reikalavimus, jis susprogtų, Jau dabar Seimo nariai sveikatos apsaugos sričiai yra numatę papildomų prašymų už daugiau nei du šimtus milijonų eurų.
 
Tai, kaip vis dėlto kitais metais gyvens ligoninės ir pacientai?
Iš tų pinigų, kuriuos turime, galėtumėm gyventi geriau. Bet ne – ženkliai. O, jeigu norime turėti tokio lygio mediciną, kokia yra Vokietijoje ar Amerikoje, dar reikės augti ir augti.
Tačiau, aš, kaip pacientas, galėčiau pasakyti, kad Lietuvos medicina, lyginant su daugeliu Europos šalių medicina, yra puiki. Duok, Dieve, kad tokia situacija išsilaikytų.


Dosjė
1972 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą ir įgijo ekonomisto specialybę.
1976 m. apgynė ekonomikos mokslų kandidato laipsnį, o 1987 m. Talino universitete (Estija) apgynė habilitacinį darbą, už kurį suteiktas habilituoto ekonomikos mokslų daktaro laipsnis.
1988–1990 m. tobulinosi VFR, JAV universitetuose. 1989 m. suteiktas profesoriaus vardas.
1992–1996 m. Lietuvos ir užsienio kompanijas konsultavo verslo ir investicijų klausimais. Kartu su kolegomis įkūrė Lietuvos laisvosios rinkos institutą, 1992–1998 m. buvo šio instituto tarybos pirmininkas.
1993–1996 m. – Nacionalinės vertybinių popierių biržos tarybos pirmininkas.
Turi nemažą darbo Lietuvos valstybei patirtį: 1990–1992 m. buvo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas (Nepriklausomybės Akto signataras), 1996–2000 m. dirbo VII Seime, 2000–2004 m. – VIII Seime, 2004–2008 m. – IX Seime, 2008–2012 m. – X Seime, 2012–2016 m. – XI Seime. 2016–2020 m. XII Seime.
 
 
Komentarai
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, konservatorius Antanas Matulas: 
 
Proveržio tikėtis neverta
- Gal ir galima pasidžiaugti, kad PSDF biudžetas kitais metais padidės 290 milijonų eurų ir perkops dviejų milijardų eurų sumą. Tačiau, paanalizavus tą augimą, paaiškėja, kad 230 mln. eurų sudaro dirbančių asmenų ir savanoriškai apsidraudusių asmenų mokesčiai. Kitais metais numatyta, kad dirbantys asmenys į PSDF sumokės per metus po 1060 eurų, dirbantys asmenys pagal induvidualios veiklos pažymas, namų šeimininkės ar nedirbantys asmenys – po 430 eurų, valstybė – 370 mln. eurų. O juk seniai kalbama, kad valstybė turi už draudžiamus asmenis sumokėti tiek pat, kiek ir dirbantis asmuo. Juk Konstitucinis Teismas (KT) prieš penkerius metus priėmė sprendimą, kad valstybė turėtų sumokėti už būtinąją pagalbą ir tam skirtų 58 mln. eurų, tačiau valstybė skyrė nulį. Be to, Valstybės kontrolė (VK) jau kelerius metus iš eilės nurodo, kad valstybė turi įsipatreigojimų sveikatos apsaugos paslaugų už 152 mln., o skyrė tik 36 mln. eurų. Vadinasi, valstybė iš pacientų ir medikų pavagia 174 mln. eurų. Keista, kad ekonominio pakilimo metu nevykdomi KT ir VK nurodymai. Medikų ir pacientų situacija kitais metais pagerės labai neženkliai, nes iš tų 290 mln. 100 mln. bus padėta į rezervą, paslaugoms bus skiriama 190 mln. daugiau nei šiemet. Vadinasi, lieka 40 mln., kuriuos teks panaudoti padidėjusiems paslaugų įkainiams apmokėti. Todėl jokio proveržio tikėtis neverta. Gal dėl to vyriausybė ir siekia įgyvendinti juodąjį scenarijų, pagal kurį mažesnės rajoninės ligoninės būtų prijungtos prie didesnių šalies ligoninių.
 
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga:
 
Tokio gero biudžeto dar nėra buvę
- Toks geras Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, koks numatrytas kitiems metams, dar nėra buvęs. Mes jau perkomėte dviejų milijardų eurų. Papildomai lėšų numatyta beveik kiekvienai eilutei. Didės ir rezervas. Šiemet dalį jo lėšų naudojome medikų atlyginimams didinti. Apskritai, rezerve visada reikia turėti atsargų, kad, ištikus problemoms, nereikėtų algų mažinti. Priekaištai, kad žmonės į PSDF vis dar sumoka daugiau nei valstybė – amžini. Šios problemos nesutvarkė ir dabartinė opozicija, būdama valdžioje. Sutinku, kad valstybė sveikatos apsaugai galėtų skirti pinigų daugiau, tačiau ir iš tų pinigų, kuriuos gauname, verčiamės pakankamai gerai. Pavyzdžiui, Airijos sveikatos apsaugos biudžetas – 17 mlr. eurų, o juk ši šalis nėra kelis kartus didesnė už Lietuvą, tačiau pas specialistus ten eilėse laukia 800 tūkst. gyventojų po metus laiko.
Ligoninių tikrai neplanuojame uždaryti, tačiau, jeigu šioje srityje nieko nedarysime, tai mažos ligoninės bus priverstos pačios užsidaryti. Ir blogiausia būtų, jei šis procesas pasidarytų nebevaldomas. O mes norėtumėm, kad jis būtų valdomas, todėl, atlikdami įstatymų pataisas, norėtumėm pasiekti, kad Lietuvoje atsirastų trys, penki arba dešimt regionų. Jei pataisos bus priimtos iki Naųjųjų metų, tuomet kiti metai būtų skiriami ligoninių pertvarkai pasiruošti. Naujas ligoninių tinklas galėtų pradėti formuotis po pros metų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris