Kaunas tampa pavyzdžiu, kaip efektyviai valdyti pirminę grandį

Evelina Machova
2017-05-11
Prieš savaitę Kauno miesto taryba pritarė penkių poliklinikų reorganizacijai. Jos tikslas - sutaupytas lėšas ne saugiai padėti į stalčių, o kelti medikų ir slaugytojų atlyginimams, didinti paslaugų prieinamumą pacientams. Panašią reorganizaciją įvykdžiusios Vilniaus Centro poliklinikos vadovas Kęstutis Štaras sako, jog jiems toks žingsnis pasiteisino: pacientų srautas išaugo, medikams sukurtos geresnės darbo sąlygos, taupant lėšas pasiektas ekonominis efektas.
Kaunas tampa pavyzdžiu, kaip efektyviai valdyti pirminę grandį
Penkių Kauno poliklinikų reorganizacija nereiškia, jog mieste liks viena didelė poliklinika. Visos fizinės gydymo įstaigų lokacijos išlieka, tad pacientai nenukentės, jiems sąlygos pagerės, nes paslaugas jie gaus greičiau. Poliklinikų sujungimas reikalingas tam, kad sumažėtų administracinės išlaidos, o sutaupytos lėšos būtų skiriamos medikų ir slaugytojų darbo užmokesčiui didinti.

Faktas
Kauno poliklinikų tinklas buvo sukurtas, kad aptarnautų 350 tūkst. gyventojų. Kauno miesto gyventojams mažėjant bei renkantis privačias gydymo įstaigas dabar viešosios įstaigos aptarnauja iki 188 tūkst. pacientų. Administracinis aparatas, mažėjant pacientų skaičiui, nekito.

Siekiant spartesnio proceso, Šilainių, Kalniečių, Šančių ir Centro poliklinikas numatoma prijungti prie šiuo metu didžiausios ir geriausius rezultatus demonstruojančios Dainavos poliklinikos. Naujoji įstaiga turėtų vadintis Kauno miesto poliklinika, tačiau jos filialai išsaugos autentiškus vardus. Prijungimas prie vienos poliklinikos pasirinktas kaip teisiškai paprastesnis reorganizavimo būdas, nereikalaujantis visiems darbuotojams teikti įspėjimus dėl darbo sąlygų pakeitimo ir atleidimo. Po reorganizacijos veiks vienas juridinis asmuo – viena poliklinika, turinti struktūrinius teritorinius, vienodais pagrindais ir teisėmis veikiančius padalinius: Šilainių, Centro, Kalniečių, Šančių bei Dainavos klinikas.

 
Taryba pritarė sujungimui
Prieš dvejus metus Kauno miesto mero rinkimus laimėjus Visvaldui Matjošaičiui, daugelis laikinajai sostinei piešė liūdną ateitį. Buvo burbančių, ką gali gero viešajam sektoriui padaryti iš verslo atėjęs žmogus. Panašios kalbos sklido ir Kauno Dainavos poliklinikos vairą perėmus Pauliui Kibišai. Tačiau versle įprasta, kad pinigai turi dirbti, investicijos atsipirkti, o siekiant efektyvaus rezultato būtina vizija. Pasigirdus pirmosioms kalboms apie planuojamą penkių Kauno poliklinikų sujungimą, skeptikų buvo nemažai. Tačiau, kaip ne kartą pabrėžė Kauno miesto meras V.Matijošaitis, imdamasis pokyčių miestas siekia optimizuoti jam pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų administracinį aparatą ir didelių kaštų reikalaujančias nemedicinines veiklas, susijusias su ūkio darbais, informacinėmis technologijomis, turto, finansų bei personalo valdymu.
 

„Neefektyvus valdymas, išpūstas administracinis aparatas, daug pinigų eikvojama nebūtiniems darbams, dėl ko svarbiausi darbuotojai – gydytojai ir slaugytojai – gauna neadekvačiai mažus atlyginimus. Tokias išvadas pateikė poliklinikų veiklą išanalizavę specialistai. Natūralu, kad visas reformas lydi tam tikras nerimas. Noriu nuraminti gydytojus, slaugytojus ir pacientus – reforma daroma visų pirma dėl jų. Specialistai turi gauti didesnius atlyginimus, geresnes darbo sąlygas, o pacientai - kokybiškas paslaugas“, – prieš porą savaičių teigė V.Matijošaitis.
Prieš savaitę, gegužės 4, dieną viešai paskelbtos poliklinikų reorganizavimo sąlygos. Sprendimui sujungti gydymo įstaigas Kauno miesto taryba pritarė kovo 28 dieną. Planuojama, jog vykdoma pertvarka bus įgyvendinta iki metų pabaigos.
 
Didins konkurenciją

Pasak Kauno Dainavos ir Šilainių poliklinikos vadovo Pauliaus Kibišos
 penkių Kauno poliklinikų reorganizacija nereiškia, jog mieste liks viena didelė poliklinika. „Visos fizinės gydymo įstaigų lokacijos išlieka, tad pacientai nenukentės, jiems sąlygos pagerės, nes paslaugas jie gaus greičiau. Su reorganizavimo sąlygomis gali susipažinti visi pageidaujantieji, jos paskelbtos viešai. Per pastaruosius kelerius metus tai - vienas didžiausių gydymo įstaigų sujungimas, panaši reorganizacija buvo įgyvendinta Vilniuje, kai prie Centro poliklinikos prijungta maždaug pusė gydymo įstaigų. Mano nuomone, tai - logiškas sprendimas“, - sako P.Kibiša.

Reorganizavimo planą rengusių specialistų teigimu, pagrindinis tikslas - turimas lėšas skirstyti racionaliai ir efektyviai, kad pacientai gautų kokybiškesnes paslaugas ir per trumpesnį laiko tarpą, o gydytojų ir slaugytojų tiek darbo sąlygos, tiek ir atlyginimai būtų suvienodinti ir didesni.
Per paskutinius dešimt metų pacientų skaičiui sumažėjus beveik dvigubai gydymo įstaigos nebepakelia tokio administracinio aparato, koks jis yra dabar. Poliklinikų sujungimas reikalingas tam, kad sumažėtų administracinės išlaidos, o sutaupytos lėšos būtų skiriamos medikų ir slaugytojų darbo užmokesčiui didinti. Tai - viena pagrindinių priežasčių.
 
Be to, šiuo metu tarp poliklinikų vyrauja konkurencija tiek dėl pacientų, tiek dėl resursų, tiek ir dėl gydytojų bei slaugytojų. Sujungdami penkias tarpusavyje konkuruojančias gydymo įstaigas pagerinsime paslaugų prieinamumą, integralumą ir informacijos apsikeitimą. Tai leis mus konkuruoti su privačiomis gydymo įstaigomis, teikti daugiau paslaugų, kurios, tarkim, yra neprieinamos Kauno rajono gyventojams. Tik taip galima bandyti per kelerius metus susigrąžinti į privačias gydymo įstaigas išėjusius pacientus.“




Komentarai
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas:


- Buvo atlikta analizė, kuri parodė, jog pusė miesto gyventojų yra prisirašę privačiose gydymo įstaigose. Kodėl? Matyt, ten paslaugas pacientai gauna greičiau, efektyviau, patraukliau, o viešajam sektoriui to kol kas nepavyksta. Taigi situacija gana aiški, jei nieko nesiimsime šiandien, po penkerių ar dešimties metų viešasis sektorius išnyks ir liks tik privatus. Tai, žinoma, nėra blogai, bet tuomet reikia apsispręsti, ar pirminę sveikatos priežiūros grandį atiduodame privačiam sektoriui ir neinvestuojame lėšų į viešojo sektoriaus pastatų ir žmonių išlaikymą, ar ieškome kito sprendimo.

 
Juk ir visa viešojo sektoriaus sistema kurta Kaunui, kuriame gyvena keturi šimtai tūkstančių žmonių, nors šiandien jų yra du šimtai devyniasdešimt tūkstančių. Sutinku, kad pastarojo meto prognozės džiuginančios, net ir Gitanas Nausėda visai neseniai teigė, jog Kaunas - perspektyviausias Lietuvos miestas, tačiau vargu ar per artimiausius penkerius metus demografinė situacija pasikeis kardinaliai. Todėl sprendimų reikia šiandien. Penkių miesto poliklinikų sujungimas į vieną administracinį vienetą nenukrito tiesiog iš dangaus.
 
Beveik metus darbo grupė, pasitelkusi konsultantus, ieškojo efektyviausio sprendimo. Dar reikėtų pabrėžti, kad tai nebuvo sprendimas, kaip įprasta „nuleistas iš viršaus“. Į darbo grupę buvo įtraukti ir visi poliklinikų vadovai, ir jaunųjų gydytojų bei Lietuvos gydytojų sąjungos atstovai.
Poliklinikų sujungimo tikslas nėra sutaupyti lėšas ir jas kur nors saugiai padėti, jos bus skirtos klientų aptarnavimo kokybei gerinti, gydytojų ir slaugytojų atlyginimui kelti. Esmė ne, kad liktų daugiau lėšų, bet kad jos būtų racionaliai paskirstomos. Planuojama, jog iki metų pabaigos jungimo procesas bus baigtas ir kitus finansinius metus gydymo įstaigos pradės su viena administracija.

Lietuvos gydytojų sąjungos viceprezidentė Virginija Lukšienė:

- Gydytojai visuomet aktyviai reiškia nuomonę ir jiems svarbu, kad poliklinikų uždirbamos lėšos būtų skirstomos efektyviai. Mes galbūt turime daugiau problemų vietose, atskirose viešosiose įstaigose, kai nenorima su profesinėmis sąjungomis draugauti ar draugaujama tik su parankiomis, šiuo atveju savivaldybės žingsnis įtraukiant į darbo grupę Gydytojų sąjungos atstovus - labai sveikintinas. Kad permainų reikia, akivaizdu, nes atlyginimai tragiškai maži, atsilieka nuo Lietuvos vidurkio, ypač nuo Klaipėdos ir Vilniaus.

 
Vadinasi, reformos reikia. Kiek tai bus efektyvu, parodys laikas, bet šiandien savivaldybė žada, kad po reformos, kuri atsipirkti turėtų per metus, sutaupyti pinigai bus skiriami gydytojų ir slaugytojų atlyginimams kelti. Tai - labai sveikintina, nes mums jau šiandien labai trūkta gerų slaugytojų. Dabar penkios įstaigos atlieka tą patį darbą, tačiau turi nevienodus darbo krūvius, skirtingą atlyginimų skaičiavimo metodiką ir daugelį kitų dalykų. Be to, jose yra daug nemedicininio personalo. Kai kuriose jų net trečdalį darbuotojų sudaro šis personalas. Tai, mano nuomone, yra nenormalu.
 
Pasipriešinimo, ar tiksliau, paburbėjimo dėl vykdomos reformos yra visada. Tarkim, kai kurios gydymo įstaigos sako: „Oi, mes turime turto“. Bet koks tai turtas? Juk viešosios įstaigos yra ne pelno siekiančios ir tas užgyventas turtas per daug džiaugsmo neduoda, jei nejauti jo kišenėje, o jį išlaikyti reikia ir tai kainuoja. Pacientams, kalbant apie pirminį lygį, niekas nepasikeis. O kalbant apie antrinį lygį, specialistų konsultacijas, laboratorijas, darbo grupė dar rinksis ir spręs šiuos klausimus atskirai ir tikrai tikiu, kad priims racionalius sprendimus.

Lietuvos gydytojų vadovų prezidentas, Vilniaus Centro poliklinikos vadovas dr. Kęstutis Štaras:

- Kauno miesto poliklinikų sujungimas, manau, pirmiausia būtų ekonomiškai naudingas sprendimas. Prieš kelerius metus panašus sujungimas, tik ne tokiu mastu buvo įgyvendintas ir Vilniuje, kai kurias nedideles poliklinikas prijungus prie Centro poliklinikos. Negaliu komentuoti, kokia situacija yra Kaune, bet, tarkim, Vilniuje tokia įranga kaip fibroskopai, echoskopai dirbdavo pusdienį ar vos du tris kartus per savaitę. Įranga neapkrauta ir specialistai lakstydavo iš vienos poliklinikos į kitą.
 
Kai po sujungimo buvo įkurtas Diagnostikos centras, įranga be pertraukų dirba nuo septynių ryto iki aštuonių vakaro. Sujungtose poliklinikose daugiausia palikome pirminę grandį, odontologus, psichiatrus. Tai patogu tiek specialistams, tiek ir pacientams. Apsilankymų skaičius pas mus dabar per metus siekia milijoną keturis šimtus. Panašus srautas teka tiek Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms, tiek ir Kauno klinikoms.
 
Toks sprendimas leido apsirūpinti modernia įranga, pritraukti gerus specialistus ir pacientai atvažiuoja pas mus iš aplinkinių rajonų, kur trūksta tokių specialistų kaip angiochirurgai, neurochirurgai. Prisirašiusių pacientų skaičius auga, vadinasi, mūsų teikiamos paslaugos yra patrauklios.
Kaip bus Kaune, sunku nuspėti. Tai - didelės apimties projektas, reikalaujantis daug jėgų, geros komandos, be abejo, reikia labai išsamiai su projekto tikslais supažindinti ir darbuotojus. Taip pat reikia išspręsti informacinių technologijų klausimą, kad būtų vieninga sistema. Būtent infrastruktūros sukūrimas buvo pirmas žingsnis jungiant poliklinikas Vilniuje.

Nesvarbu, kurioje įstaigoje dirbtų gydytojas, bet jis turi matyti, kur yra galima artimiausia antrinio lygio paslauga. Tai įgyvendinti labai svarbu. Su tokiu iššūkiu galima konkuruoti ir su privačiu sektoriumi. Pas mus po įgyvendintų sprendimų didelė pacientų dalis grįžo iš privačių gydymo įstaigų. Tačiau su privačiu sektoriumi stengiamės ne konkuruoti, o bendradarbiauti. Yra paslaugų, kurių jie neteikia, o mes teikiame. Pavyzdžiui, Centro poliklinikoje yra budinčio gydytojo tarnyba, kuri dirba kiaurą parą visus metus. Privatus sektorius to neturi ir šią paslaugą perka iš mūsų. Ir tai naudinga abiem pusėms. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris