Pasiteiravus, ar yra bent mažiausia tikimybė, kad ministrė R.Šalaševičiūtė išlaikys postą, politologas Algis Krupavičius teigia, jog tai prilygtų stebuklui. „ Pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio istorija šiek tiek kitokia, nes tai buvo ne asmeninis ministro prasikaltimas. R.Šalaševičiūtės atveju viskas kitaip. Todėl tikimybę, kad ji liks poste, atmesčiau.
Manau, jog socialdemokratai jau yra numatę kandidatą į šį postą, tik kol kas oficialiai apie tai nekalba. Manau, kad jie turi daugiau nei pakankamai žmonių, galinčių pretenduoti į sveikatos apsaugos ministro postą. Juk ir dabar sklando kalbų, kas galėtų juo tapti, tik kol kas tai - neoficialiu“, - sako A.Krupavičius.
Galimi kandidatai
Pasak Seimo narės, Socialdemokratų partijos Sveikatos apsaugos komiteto primininkės Almos Monkauskaitės, kol kas naujos kandidatūros nesvarstomos. Reikia sulaukti, kol premjeras Algirdas Butkevičius grįš iš atostogų.
„Jei premjeras patenkins ministrės prašymą, tuomet bus svarstomos ir kandidatūros. O kol kas dar šiek tiek anksti apie tai kalbėti. Kaip ten bebūtų, naujasis ministras prisiekti galėtų tik kovo dešimtąją. Laiko apsisprendimui dar yra. Ar iki to laiko ministerijai vadovauti liktų Rimantė Šalaševičiūtė, vienareikšmiai atsakyti sunku. Galimi keli variantai. Jei premjeras iš karto patenkintų jos prašymą, laikinai pavaduoti, taip, kaip daroma ministrų atostogų metu, būtų skirtas kitas iš dabar esančių ministrų. Be abejonės, iš tų ministerijų, kurios yra valdomos socialdemokratų“, - komentuoja A.Monkauskaitė.
Taigi galimi pavaduojantys kandidatai: finansų ministras Rimantas Šadžius, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius, teisingumo ministras Juozas Bernatonis ir ūkio ministras Evaldas Gustas. Logiškas variantas būtų Juozas Olekas, kuris du kartus vadovavo SAM, bet...
Už uždarų durų šnabždamasi, jog galimi socialdemokratų pretendentai gali būti šie: dar prieš 2012 metų Seimo rinkimus LSDP šešėliniu sveikatos apsaugos ministru įvardytas Vilniaus Šeškinės poliklinikos vadovas Jonas Kairys, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Alma Monkauskaitė, sveikatos apsaugos viceministru Vytenio Povilo Andriukaičio vadovautoje ministerijoje dirbęs medikas Erikas Mačiūnas. Tiesa, pastarasis viceministro postą prarado, nes viešai prieštaravo dabartinei ministrei R.Šalaševičiūtei.
Tarp minimų kandidatų yra ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovaujantis Julius Sabatauskas, Seimo Sveikatos reiklų komiteto narys Juras Požėla bei švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Tačiau nereikėtų atmesti tikimybės, jog kandidatas gali būti ir netikėtas. Štai prieš daugiau nei metus, V.P.Andriukaičiui pasirinkus eurokomisaro portfelį, tarp oficialiai svarstomų kandidatų R.Šalaševičiūtės kandidatūra minima nebuvo.
Tarp kitko
Pasigirdus kalbų, kad susiklosčius tokiai situacijai spręsti sveikatos apsaugo problemų galėtų grįžtų ir buvęs sveikatos apsaugos ministras, dabar eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis. L.S. pasiteiravo, ką apie tai mano pats V.P. Andriukaitis:
- Esu užsibrėžęs toliau dirbti pradėta kryptimi ir užbaigti kadenciją Europos Komisijoje. Ant mano darbo stalo yra daug darbų, įskaitant ir Lietuvos reikalus, kuriuos palikti būtų neatsakinga. Lietuvą reikia įdėti į bendrą ES mozaiką, o tai nėra lengva, bet aš stengiuosi tą daryti iš Briuselio. Taip pat tikiuosi, kad mano pradėti darbai Lietuvoje bus tęsiami.
Atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės sveikatos apsaugos ministrai
Kol kas Sveikatos apsaugos ministerijoje nė vienas ministras „neatlaikė“ visos kadencijos ir dalis krito dėl įsiplieskusių skandalų.
Kokius lūkesčius gydymo įstaigų vadovai kelia naujam sveikatos apsaugos ministrui X?
Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovė Violeta Grigienė:
- Ministras turėtų būti puikus strategas, geras vadybininkas, sveikatos sistemos žinovas ir svarbiausia – patriotas, nes geram vadybininkui reikia ne tik matyti iššūkius ir juos tinkamai spręsti, bet ir įvertinti visus turimus instrumentus, sugebėti „pastovėti“ už savo administruojamą sritį. Taip pat svarbu, kad susirinktų komanda ne pagal partiškumą, o pagal kompetenciją ir sveikatos sistemos srityje nuveiktus darbus.
Visagino ligoninės direktorius Kastytis Matulevičius:
- Tikėčiausi ryžtingesnės pertvarkų sistemos, nes patenkintųjų esama sveikatos sistema, aš galvoju, yra mažai ir tarp pacientų, ir tarp medikų. Antras dalykas – geresnis finansavimas. Nes toks, kokį mūsų valstybė gali skirti, deja, yra per mažas. Tai lemia ir gydytojų išvažiavimą į užsienį, ypač bendruomenės slaugytojų, kuris yra arti katastrofos ribos.
Švenčionių rajono ligoninės direktorius Tomas Saladis:
- Svarbiausia – kad būtų darbų tęstinumas, ir atėjęs naujas žmogus nepradėtų visko statyti nuo kojų ant galvos, ir atvirkščiai. Taip pat ketvirtasis ligoninių tinklo konsolidavimo etapas. Man atrodo, ten tikrai yra numatytos teigiamos tendencijos, bet į kai kuriuos dalykis dar reikėtų pasigilinti. Vyriausybės nutarimu yra patvirtintos gairės, bet ar jos iš tikrųjų tokios racionalios? Mano akimis žiūrint, uždarinėja chirurgijos skyrius įstaigose, kurios yra atokiau nuo didesniųjų centrų, kur susisiekimas tikrai nėra labai geras. Atstumo kriterijus anksčiau buvo projektuose, o dabar jis išmestas. Naujasis ministras galbūt galėtų atsižvelgti į šiuos dalykus.
Lazdynų poliklinikos vadovas Vismantas Matulas:
- Kadangi su ministerija susiję tiek, kiek gauname finansavimą projektams per valstybės investicijos fondą, mums aktualiausia yra objektyvus lėšų skirstymas pagal poreikį.
Iki šiol jautėmės šiek tiek nuskriausti. Taip pat trūksta sisteminio požiūrio į sveikatos sistemą, nes, kiek girdėjome, ir savivaldybei sunkiau sekasi derinti tam tikrus klausimus su ministerija. Manyčiau, kad turėtų būti betarpiškas bendravimas su vietos savivalda, kuri rūpinasi būtent pirmine sveikatos priežiūra.
Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė:
- Pirmiausiai mums rūpi neišspręsti klausimai, kurie pernai buvo gerai išjudinti - tik nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialisto etatinių normatyvų, skirtų mokinių skaičiui. Be abejo, darbo užmokesčio klausimas: biudžetinių įstaigų specialistai su aukštuoju išsilavinimu gauna penkis šimtus eurų neatskaičius mokesčių. Tai lemia ir specialistų trūkumą, ir žmonių nepasitenkinimą.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vadovas Laimutis Paškevičius:
- Svarbiausia, kad ministras įsiklausytų ir išgirstų pacientų ir paslaugų teikėjų nuomonę, įtrauktų į diskusijas priimant sprendimus. Patirtis rodo, kad labai dažnai sprendimai priimami už uždarų durų ir paskui jie turi daug neigiamo poveikio tiek pacientams, tiek paslaugų teikėjams. Dažnai būna neįgyvendinami.
Taip pat labai svarbu, kad nebūtų toleruojama korupcija ir vadinamasis giminystės ar politinis nepotizmas. Kad būtų į sveikatos priežiūrą įvesti ekonomikos ir vadybos principai, ypač įgyvendinant pertvarkas, reformas, nes profesionalumo, deja, labai trūksta. Aišku, labai svarbu, kad sveikatos priežiūroje būtų įtvirtinti vienodi nediskriminaciniai veiklos ir paslaugų teikimo sąžiningos konkurencijos principai tiek valstybinėms, tiek privačioms gydymo įstaigoms.
Komentuoti: