Kas (ne)klysta - žiniasklaida ar medikai?

Evelina Machova
2016-06-03
Medikai apgailestauja, kad žiniasklaida, pasakodama apie jų darbą, mini ne unikalias operacija ar gerąsias patirtis, o neretai su piktdžiuga skelbia apie gydytojų klaidas ar nepatenkintų pacientų skundus. Kodėl taip yra? Žiniasklaidai rūpi medžioti tik sensacingas istorijas ar medikai vis dar nemoka pasigirti?
Kas (ne)klysta - žiniasklaida ar medikai?
„Visi puikiai žinome, kaip sunku visuomenę sudominti gera žinia ir kaip ji domisi skandalais. Dažnai girdime nuomonę, kad blogos naujienos užtikrina laidų reitingus ar laikraščių tiražus. Kokia paklausa, tokia ir pasiūla? Esu tikra, kad atviras bei nuoširdus dialogas tarp medikų ir žurnalistų paskatins nebijoti pripažinti savo klaidų, nebėgti ir nesislėpti nuo žiniasklaidos atstovų“, - teigia seminaro iniciatorė Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininkė Auksė Kontrimienė.

Prieš savaitę Vilniaus miesto savivaldybės Bendruomenės sveikatos taryba surengė seminarą: „Kas (ne)klysta: žiniasklaida ar medikai?“ 
Pasak seminaro iniciatorės Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininkės Auksės Kontrimienės, pagrindinė seminaro mintis - siekti visuomenės gerovės, skatinant medicinos įstaigų, medikų ir žiniasklaidos pozityvų bendradarbiavimą, pagrįstą abipusiu pasitikėjimu, atsakingu darbu bei gebėjimu dalytis gerosios praktikos pavyzdžiais. 

„Visi puikiai žinome, kaip sunku visuomenę sudominti gera žinia ir kaip ji domisi skandalais. Dažnai girdime nuomonę, kad blogos naujienos užtikrina laidų reitingus ar laikraščių tiražus. Kokia paklausa, tokia ir pasiūla? Esu tikra, kad atviras bei nuoširdus dialogas tarp medikų ir žurnalistų paskatins nebijoti pripažinti savo klaidų, nebėgti ir nesislėpti nuo žiniasklaidos atstovų. Tuomet kur kas paprasčiau bus pristatyti gerąsias naujienas“, - sako A.Kontrimienė.   


Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų viešųjų ryšių atstovė Gitana Letukienė:

Sveikatos priežiūros įstaigai reikalinga komunikacija?!
- Kai pradėjau dirbti Santariškių klinikose ir kalbėti apie komunikaciją, pasitaikė kurioziškų situacijų. Daliai kolegų komunikacija asocijavosi su vamzdynais, radiatoriais...
Gydymo įstaigos komunikacija apima įvaizdį, reputaciją ir bendravimą tiek išorėje, tiek ir viduje. Tiesa, daugelis mano, kad komunikuojame tik su žiniasklaida. Ji yra tarpininkas, padedantis pasiekti tikslines auditorijas - Vyriausybę, Seimą, kitas gydymo įstaigas, visuomenę. Tačiau reikia nepamiršti ir vidinės komunikacijos. Santariškių klinikose dirba per penkis tūkstančius medikų.

 
Tyrimais įrodyta, kad žmogus vieną žinutę iškomunikuoja trims šimtams. Tačiau neužtenka vien tik informuoti. Kai geras įvykis, komunikuojame, o ką daryti, kai nutinka nelaimė? Ar reikia informuoti? Mano nuomone – taip. Tik kalbėdami atvirai sumažinsime gandų politiką, kuri labai ydinga gydymo įstaigai. Viešieji ryšiai gydymo įstaigoje ne tik platina pranešimus, užsiima vidine komunikacija, bet ir kuria strategiją, kuri kartais kinta nuo aplinkybių ir reaguoti tenka žaibiškai. Kitas aspektas, kad medicininės technologijos, gydymas daugeliu atveju visuomenei skamba kaip keiksmažodžiai ir dažnai tenka gydytojų kalbą „išversti“. Taigi, viešieji ryšiai yra tarsi siena, bet ne skirianti, o padedanti susikalbėti.  
 
 
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius:

Tiesos paieškos balansuojant ant etikos ašmenų
- Tiesos paieškos ir etika iš tikrųjų neturi nieko bendro. Jei žurnalistai, kurie ieško tiesos, bandys ją rasti etiškais metodais, turbūt taip ir numirs jos neradę. Šiandien komunikuoti visi išmoko taip gerai, kaip niekas žmonijoje nemokėjo meluoti. Sociologiniai tyrimai teigia, kad didžioji dalis žmogaus komunikacijos yra melas. Kitaip tariant, viską pagražiname. O žurnalistai teoriškai yra tie, kurie turi ieškoti tiesos. Ir manau, kad šiandien jiems svarbiausia ir bene vienintelė taisyklė – išklausyti abi puses, ar kiek įmanoma daugiau.
 
Žurnalistika nuo kitos komunikacijos skiriasi tuo, kad yra iš kelių šaltinių pateikta subalansuota informacija. Didelė dalis žurnalistų turi rinktis, nes nepakanka laiko, resursų, kvalifikacijos, išlikti etiškam iki galo ir pasakyti visą tiesą. Kai man sako, kad laikraščio publikacija gali užmušti žmogų – sakau, kad tai neįmanoma. Sukelti tam tikras pasėkmes - taip, bet ne užmušti. Didžiausia problema žiniasklaidoje ta, jog kartais žurnalistai neturi žalio supratimo apie tas sritis, kuriomis rašo.


Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas:


Medikų ir gydymo įstaigų likimai po žurnalistinių „išpuolių“
Labai dažnai, bent kaip rodo paskutiniai įvykiai ar faktai, žurnalistai rašo ne apie tai, ką reikėtų. Susidaro įspūdis - įdomu tik tai, kas yra blogai. Tiesa, per pastaruosius trejus metus blogų žinių apie medikų darbą žiniasklaidoje šiek tiek sumažėjo.
Kyla klausimas, kam gi naudingas gydytojo ir paciento konfliktas? Na, pirmiausia turbūt žurnalistams, po to seka advokatai, kurie gali uždarbiauti iš pacientų, iš gydytojų ir trečias dalyvis - draudimas. Kaip sakoma, „biznis eina“.
 
Nekaltiname žurnalistų, jie neturėdami medicininio išsilavinimo rašo pagal savo supratimą. Kolegas dažnai raminame, kad rytoj niekas iškeltos istorijos neprisimins. O jei toliau bus keliama problema, ieškosime gynybos būdų. Tiesa, dabar gydytojai stengdamiesi apsidrausti, užsiima gynybine medicina, kuri valstybės biudžetui kainuoja milijonus. Gydytojai vykdo pacientų pageidavimus: prašo siuntimo - išrašo, prašo papildomų tyrimų - skiria... Kam? Kad išvengtų įvairiausių konfliktų, žiniasklaidos dėmesio, kur iš esmės nėra jokios problemos. Situacija galima suvaldyti jei būtų priimtas žalos be kaltės modelis.

www.onkologija.lt prezidentė, teisininkė, buvusi Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė:

Žurnalistų veikla iš paciento požiūrio taško
- Turiu pripažinti, kad yra tekę susidurti su ne vienu atveju, kai medikai žiniasklaidos buvo nepelnytai apkaltinti, pažeidžiant garbę bei orumą, nusižengiant visuomenės informavimo principams. Prieš metus, kai susirgau, labiausiai pasigedau informacijos. Pacientai, ypač sergantys onkologinėmis ligomis, dažnai atsiduria tarsi vakuume, o medikai nedrįsta pasakyti tiesos, nes už jos sakymą valdžios bus baudžiami. 
 
Gydytojas šiandien turi būti administratorius, chirurgas, sekretorė, popierių pildytojas ir valstybės tarnautojų, politikų įkaitas. Yra priverstas prieš pacientą išsisukinėti, nes negali pasakyti tiesos, kad dėl kvotų jis negali skirti reikiamo gydymo, vaisto... Nei sveikatos apsaugos ministerija, nei jai pavaldžios institucijos neskelbia žinių apie inovatyvius gydymo metodus, vaistus. Ar taip turėtų būti? Nemanau. 
 
Blogiausia, kad nėra ryšio tarp paciento, politiko ir mediko. Jei visi kartu susėstų ir kalbėtųsi, kaip geriausia padėti pacientui, situacija gal pasikeistų. Norėčiau, kad žiniasklaida rečiau vaikytųsi sensacijų ir daugiau padėtų pacientams ir gydytojams ginti viešąjį interesą.
 
Savaitraščio „Lietuvos sveikata“ vyriausioji redaktorė Jolanta Babiliūtė – Simaškienė:

Kiek žiniasklaida gali padėti ar pakenkti gydymo įstaigos ar mediko reputacijai

Pranešimą skaitęs profesorius Liutauras Labanauskas teigė, jog žurnalistas parašė ne taip. Bet jei medikai pradės aiškinti, ką ir kaip žurnalistui reikia rašyti, o mes savo ruožtu pradėsime aiškinti, kaip reikia gydyti, kas bus? Nieko gero. Visi esame savo srities profesionalai.
 
Kai skauda, einame pas mediką. Kai medikui ar likusiai visuomenės daliai blogai, norima ieškoti teisybės, eina, kaip jam atrodo, pas sąžiningą ir profesionalų žurnalistą. Esame vieni kitiems reikalingi. Baigiau žurnalistiką ir visą laiką dirbau spaudoje. Jaučiau pagarbą savo profesijai taip, kaip ir medikai savajai.
 
Žiniasklaida gali padėti gydymo įstaigos reputacijai. Gali ir pakenkti, tiesa, tik tais atvejais, kai ginamas viešasis interesas. Laikraščiu, kaip minėjo Dainius Radzevičius, užmušti tikrai negalima, bet atleisti iš darbo – taip. Iškeli blogybę ir jauti, kaip žmonės tave palaiko.
Vieni viešųjų įstaigų atstovai dirba puikiai. Kiti gi tampa ta siena, kuri prigąsdinta galbūt savo vadovų neteikia jokios informacijos. Vadinasi, žurnalistas turi tą sieną apeiti savais keliais.
 
Turiu sutikti, kad žiniasklaidai kartais trūksta profesionalumo. Tarkim, graudi paciento istorija, laikraštyje užima kone visą puslapį, o gydytojui suteikiamos vos kelios eilutės jo apačioje. Natūralu, kad toks atsakymas skamba šaltai. Kita problema, kad dabar internetinė žiniasklaida vaikosi straipsnio paspaudimų ir nebenori būti įtakos žiniasklaida.
 
Amerikos prekybos rūmų Sveikatos reikalų komiteto LAWG vadovė, advokatė Rūta Pumputienė:

Gydytojų-pacientų-visuomenės noro žinoti santykis. Teisių pažeidimo gynimas ir žalos atlyginimas
- Retai būna taip, kad realybė atitiktų idealą. Idealas - gydytojai nedaro klaidų, pacientai protingai ir sąžiningai naudojasi savo teisėmis. Žiniasklaidos atstovai idealiai atlieka savo darbą. Deja, suprantame, kad realybė kitokia ir konfliktas užprogramuotas.
 
Situacijos dažnai priklauso nuo žmogaus charakterio, vertybių ir poreikių, kokiomis vertybėmis vadovaujasi visa sveikatos priežiūros sistema, kaip visuomenė žiūri į sveikatos politikos vertybes. Iš principo valstybė, politikai, sveikatos valdininkai, o ne medikai priima sprendimus, kokiomis technologijomis, vaistais pacientas bus gydomas. Kartais dėl to ir kyla konfliktas. Šiandien, kai yra portalų, socialinių tinklų bumas, patys pacientai skelbia ir rašo apie savo ligą, problemas, o žiniasklaida tuo pasinaudoja. Ir tai - natūralu.
 
Kokias matau problemas? Švietimo trūkumą tiek tarp medikų, tiek pacientų ir žiniasklaidos. Pastariesiems stinga medicininių žinių, todėl konfliktinės situacijos kyla, kai neįsigilinama į visas detales, niuansus. O žurnalistų toks darbas - prispausti prie sienos, kol gydytojas neatsakys į klausimą. Bet medikai privalo žinoti, kad visos informacijos jie taip pat negali atskleisti, ypač kai kalbama apie paciento diagnozę.  



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Išmanusis muilas – švarioms linksmybėms

    Kad ir kiek žalos pridarė pandemija, tikėjome, kad šio to ir išmokė: rankų higienos taisykles mintinai galėjo išpyškinti ir suaugęs, ir pradinukas. Pasibaigus pandemijai, geriems įpročiams iškilo grėsmė būti užmirštiems. Laimei, higienos įgūdžių svarbos nepamiršta Lietuvos sveikatos mo...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Dirbtinį intelektą pasitelks vaistams gaminti

    Nuo „Chat GPT“ iki virtualių asistentų – dirbtinis intelektas (DI) tampa itin svarbiu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo atributu. Didesnę reikšmę jis įgauna ir medicinoje. Panaudojimo spektras itin platus: DI bus galima pasitelkti tiek atliekant tyrimus ar chirurgines procedūras, tiek ir gaminant vaistus.&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris