Mokslininkai pradėjo skaičiuoti, kiek karščio bangos turi įtakos žmonių mirtingumui. Prognozės liūdnos. „Atliekame didžiausią epidemiologinį tyrimą, paremtą galimais karščio bangų poveikiais klimato kaitos sąlygomis. Jis leidžia daryti išvadą, jog yra realus drastiškas su karščio bangomis susijusio mirtingumo didėjimas ypač tankiai apgyvendintose tropinėse ir subtropinėse šalyse“, – paaiškina vienas tyrimo autorių Antonio Gasparrini.
Mokslininkai įspėja: ateityje pasaulio laukia žymiai baisesnės vasaros nei šiųmetė.
Britams nepakelia karščio banga
Didžiosios Britanijos medikai praneša, kad pastarąsias savaites besilaikantis karštis jau pareikalavo nemažai aukų. Ligoninių vadovams tenka sukti galvas, kaip susitvarkyti su didesniu pacientų srautu, o priimamojo gydytojai teigia, jog anksčiau tokiu krūviu tekdavo dirbti žiemą, kai prasidėdavo gripo sezonas. Dabar gi pacientų srautas išlieka toks pats tiek vasarą, tiek žiemą.
Londono higienos ir tropinių ligų medicinos mokyklos tyrimo duomenimis, per devynias dienas vien Anglijoje mirė tarp 540 ir 760 žmonių. Aukšta temperatūra išsilaikys iki kitos savaitės pabaigos. Manoma, kad mirčių skaičius dar padvigubės.
Durhemo grafystėje 21-erių metų vyras, jaunas tėvas, nukrito nuo plokščio stogo, ant kurio deginosi. Vyras mirė. Pirmadienį pranešta, jog išnešiodamas laiškus nualpo ir mirė 29-erių paštininkas Grahamas Bennettas.
Šalyje paskelbtas trečias pavojaus lygis: žmonės turi patys imtis veiksmų, norėdami apsisaugoti nuo karšto oro poveikio sveikatai. Sveikatos priežiūros institucijos priverstos imtis konkrečių veiksmų, susijusių su tikslinėmis grupėmis. Greitosios pagalbos tarnyboms pastarosiomis dienomis trečdaliu padaugėjo darbo.
Anglijos visuomenės sveikatos biuras įspėjo žmones nebūti saulėje tarp 11 ir 15 valandos, vengti fizinio krūvio, vilkėti šviesius, laisvus medvilninius drabužius, gerti daug šaltų gėrimų. Turintiems sveikatos problemų, vaistus patariama laikyti ne aukštesnėje kaip 25 laipsnių temperatūroje, nepalikti nei žmonių, nei gyvūnų uždarytuose automobiliuose.
Niurios spalvos
Mokslininkai itin niūriomis spalvomis piešia oro temperatūros pokyčius ateityje. Jų prognozės dar šiurpesnės susipažinus su statistika: karščiai pasiglemžia vis daugiau gyvybių, o ateityje tų aukų bus vis daugiau. Naujas tyrimas pirmą kartą istorijoje suteikė solidžių įrodymų, kaip karščio bangos, pavyzdžiui, tokios kaip šios vasaros turės įtakos mirtingumui ateityje.
Anot ekspertų, tropinio karščio bangos konkrečiose teritorijose gali priversti mirtingumą šoktelėti net iki 2 tūkst. proc., rašoma sciencealert.com. Temperatūrai kopiant vis į naujas aukštumas, žmogaus organizmas perkaista, o žalingos aplinkos sąlygos, pavyzdžiui, smogas darosi vis galingesnės.
Dėl klimato kaitos tokie neįprasti temperatūrų šuoliai tampa vis dažnesni. „Didžiausią nerimą kelia faktas, kad klimato kaita tokias pavojingas oro temperatūros situacijas lems vis dažniau“, – teigia vienas tyrimo autorių Antonio Gasparrini iš Londono higienos ir tropinių ligų medicinos mokyklos. Kartu su tarptautine specialistų komanda A.Gasparrini sukūrė didžiulę kiekvieną dieną fiksuotų oro temperatūrų ir mirtingumo rodiklių duomenų bazę, apimančią laikotarpį nuo 1984 iki 2015 metų 412-je bendruomenių pasaulyje.
Nustatyta, kad yra didelė tikimybė, jog 2080 metais Kolumbijoje su karščio bangomis susijusių mirčių skaičius išaugs daugiau kaip 30 kartų. Kalbant apie Braziliją ir Filipinus, skaičiai kelia kiek menkesnį nerimą, bet vis tiek žadamas nuo 10 iki 20 kartų didesnis mirtingumas. Didiesiems JAV ir Australijos miestams gresia 4 karus didesnis mirčių skaičius. Ateityje laukia žymiai baisesnės vasaros nei 2018 metų.
Tarp kitko
Kaip rašo „The New York Times“ Šiaurės Europoje ši vasara primena biblijines nelaimes: Šveicarijoje iš troškulio gaišta karvės, Švedijoje dega miškai, Austrijoje tirpsta didingasis Dachšteino ledynas. Grenlandijoje kėsinasi atskilti tokio dydžio ledkalnis, kuris sukeltų cunamį, nuplausiantį pakrantės gyvenvietes. Praėjusią savaitę ištirpus Kebnekaisės viršukalnės ledynui ji neteko aukščiausio Švedijoje kalno titulo. Kaip rodo Oksfordo universiteto ir Pasaulinio orų tinklo mokslininkų tyrimas, ekstremaliausia temperatūra buvo šiauriausiose platumose, kur klimatas šyla sparčiau pasaulinio vidurkio.
„Praeityje tokios karščio bangos pasitaikydavo kartą per dešimtmetį, o dabar jos kyla kas dvejus metus ar panašiai, – sako klimantologas, Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro Klimato ir aplinkos mokslų laboratorijos direktoriaus pavaduotojas Francois-Marie Breonas. – Tai neabejotinas klimato kaitos požymis: karščio bangos nebūtinai stiprėja, bet dažnėja.“
Komentuoti: