Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) griebėsi viešųjų pirkimų gydymo įstaigose. Analitinės antikorupcinės žvalgybos pareigūnai atliko tyrimą, kuriuo nustatė atvejus, kai ligoninių viešuosius pirkimus esą laimi įmonės, suteikusios paramą perkančiajai organizacijai arba su ja susijusiems paramos gavėjams.
„Praėjusių metų pabaigoje STT pradėjo didelį rezonansą sulaukusį ikiteisminį tyrimą Santaros klinikose. Pradėjus jį nusprendėme pasigilinti į situaciją, ar tai yra vienintelis ir unikalus atvejis, būdingas tik Santaros klinikoms, ar tai yra sisteminis reiškinys, su kuriuo galima susidurti ir kitose ligoninėse“, – motyvus atlikti analizę paaiškino STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius.
Atliko tyrimą
„Praėjusių metų pabaigoje STT pradėjo didelį rezonansą sulaukusį ikiteisminį tyrimą Santaros klinikose, kuomet, kaip galima kyšio forma, pinigai už galimus palankumus laimint viešuosius pirkimus buvo pervedami paramos gavėjams, tai yra juridiniams asmenims, susijusiems su Santaros klinikomis. Pradėjus šį ikiteisminį tyrimą nusprendėme pasigilinti į situaciją, ar tai yra vienintelis ir unikalus atvejis, būdingas tik Santaros klinikoms, ar tai yra sisteminis reiškinys, su kuriuo galima susidurti ir kitose ligoninėse“, – motyvus atlikti analizę žurnalistams paaiškino STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius.
Pasak jo, panašių tendencijų buvo nustatyta ir kitose šalies ligoninėse: ne per seniausiai ikiteisminiai tyrimai pradėti respublikinėse Panevėžio bei Šiaulių ligoninėse.
Viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys verslo atstovai, kurie susidūrė su prašymais, reikalavimais arba užuominomis pervesti paramą tam tikriems juridiniams asmenims ir galbūt tokiu būdu įgyti palankumą, raginami apie tai pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai.
„Šiuo metu mes neturime tokios informacijos, kad galėtume ką nors įtarti arba kaltinti, bet kaip patys matote, skaičiai kalba patys už save ir identifikuoja rizikas“, – žurnalistams sakė J.Raškevičius.
Parama ne pinigais, o vaistais
Impulsą analizei davė situacija Santaros klinikose. Išanalizavus 2015-2017 įstaigoje vykdytus viešuosius pirkimus bei gautą paramą, nustatyta, kad 319 juridinių asmenų laimėjo Santaros klinikų vykdytų viešųjų pirkimų už beveik 164 mln. eurų. Kaip toliau rašoma Specialiųjų tyrimų tarnybos internetinėje svetainėje, per tą patį laikotarpį 216 juridinių asmenų skyrė beveik 8 mln. eurų paramos Santaros klinikoms arba su jomis susijusiems paramos gavėjams. Analizuodami, kiek įmonių per tą laikotarpį laimėjo Santaros klinikų organizuotus viešuosius pirkimus ir suteikė paramos, ekspertai nustatė, kad tokių įmonių būta 123.
Savo ruožtu Santaros klinikos ginasi. „Didžioji dalis paramos Santaros klinikoms teikiama ne pinigais, o vaistais bei medicininėmis priemonėmis, kuriuos skiria įvairios farmacijos kompanijos. Parama vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis yra naudojama išskirtinai pacientų gydymui. Ši parama gaunama vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu bei kasmet deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai. Be to, visa informacija apie Santaros klinikų gaunamą paramą viešinama įstaigos veiklos ataskaitose.
Tuo pačiu adresu kaip Santaros klinikos yra registruota įvairių profesinių gydytojų, slaugytojų asociacijų ir draugijų, kurios yra atskiri juridiniai asmenys, veikiantys pagal savo įstatus ir patys atsakantys už organizacijos juridinę veiklą bei savarankiškai deklaruojantys pajamas ir išlaidas. Šios organizacijos nėra atskaitingos Santaros klinikoms, joms ataskaitų neteikia, todėl ligoninė neturi tokios informacijos ir jos komentuoti negali.
Visa gauta parama naudojama tiesioginei ligoninės veiklai laikantis visa tai reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų“, - rašoma jų išplatintame pranešime.
Ydinga praktika
„Mano vertinimas neigiamas, nes yra iškraipoma filantropijos idėja. Jei verslas iš tikrųjų nori remti mediciną (idėja graži ir pasaulio patirtis rodo, kad turtingi žmonės remia onkologinių ligų ar kitokius mokslinius tyrimus), tai yra normalus dalykas. Mūsų atveju tai įgauna iškraipytas formas: jei tai yra koreliacija tarp viešuosiuose pirkimuose laimėtų konkursų ir paskui remiama konkreti įstaiga, kurioje laimimi konkursai, tai yra ydinga praktika“, - sako Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė.
Pasak jos, turtingi fiziniai asmenys, kurie nori įstaigai atsidėkoti už gydymą, tegul remia sveikatos medicinos sritį ar mokslinius tyrimus bendrai. „Fondas turėtų būti nepriklausomas ir nesusijęs su ta institucija ir kad tokių įtarimų, kuriuos nustatė STT, nebūtų“, - pridūrė D.Vilytė.
Kaip pastebi Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė, panaši situacija yra su viešaisiais reagentų pirkimais.
„Jie perkami labai geromis – mažomis - kainomis, yra dovanojami arba išnuomojami analizatoriai ir tada jau prisirišama prie tiekėjo, kuris tuos reagentus pardavinėja. Į konkursus gali ateiti tik vienas tiekėjas ir keturiasdešimt penkiasdešimt procentų viršijama kaina. Tai yra viena priemonių, kurią valstybei reikėtų sutvarkyti ir kad būtų perkami tyrimai, o ne buteliukai“, - sako D.Vilytė.
Komentarai
Seimo vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis:
- Įdomus dalykas: penkiolika metų vyksta viešieji pirkimai ir kada pateikiamas ligoninių pertvarkos projektas – išlenda informacija: žiūrėkite, kas ten ligoninėse vyko. Nesuvokiu: penkiolika metų nieko nebuvo, dabar viskas atsirado per vienerius metus.
Sveikatos apsaugos ministerija nuo pat pirmųjų dienų užsiima įvairaus pobūdžio tyrimais, kurie niekuo nesibaigia. Panašu, kad vienas tokių yra ir STT tyrimas, kai daug kalbama, o iš tikrųjų klausimas – ar ten kas nors vyksta.
Kitas klausimas: kiek Lietuvoje įmonių specializuojasi arba kiek dalyvauja konkursuose? Dažniausiai tos pačios keturios penkios įmonės.
Man apskritai paskutiniai įvykiai su visokiomis tarnybomis ir dokumentų paėmimais bei pasakymais, kad mes čia kažką atradome – nelabai solidžiai atrodo. Dabar pakeis kokias nors viešųjų pirkimų taisykles, gal kokiam įstaigos vadovui nulinks galva, pasakys, kad tu netinkamai dokumentus pildei ar dar ką nors ne taip darei. Kaip tik savivaldos rinkimai, nuimti kokį ligoninės direktorių – naudinga. Mano galva, tai yra namų darbai prieš rinkimus.
Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė:
- Situacija tikrai nenustebino. Visi žinome, kad sveikatos apsaugos sritis – viena labiausiai korumpuotų. Kuomet vyksta stambios medicininės įrangos ar medikamentų viešieji pirkimai, sugalvojamos tokios korupcijos schemos, kaip atsidėkoti perkančiajai organizacijai, šiuo atveju - gydymo įstaigai už tai, kad laimi pirkimą. Paskui pinigus sumoka kažkokiems fondams, kurie, pasirodo, prisikūrę gydymo įstaigose.
Klausimas Sveikatos apsaugos ministerijai: negi jie nežino, kad tokie dalykai vyksta? Jie vis tiek mato pinigų srautus, kurie atsiranda gydymo, ar jie kontroliuoja, ar analizuoja. Galų gale - kaip paskui tie pinigai panaudojami: pervedama fondams ir paskui išgryninami? Tuos dalykus mes aiškinsimės kitą savaitę Antikorupcijos komisijos posėdyje.
Stambios korupcijos formos nėra tokios primityvios, kad kažkas ateina ir tau atneša lagaminėlį. Sukuriamos daug sudėtingesnės schemos ir tie žmonės, kurie tas korupcines schemas kuria, kaip sakoma, yra išsilavinę, gerai išmano teisinę sistemą. Teisėsaugai iš tiesų reikėtų įdėti daug daugiau pastangų tai užkardant.
Tarp kitko
Tęsiant analitinį tyrimą, nustatyta, kad panašios tendencijos, kai didžiausią ligoninių viešųjų pirkimų dalį laimi juridiniai asmenys, teikę paramą, būdingos ir kitoms Lietuvos ligoninėms.
Pavyzdžiui, 2013–2016 metais 52 juridiniai asmenys (t. y. 11 proc. viešųjų pirkimų laimėtojų) skyrė paramą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikoms ir laimėjo 56 proc. (apie 150 mln. Eur) Kauno klinikų viešųjų pirkimų vertės.
40 juridinių asmenų (t. y. 18 proc. viešųjų pirkimų laimėtojų) skyrė paramą VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei ir laimėjo 56 proc. (apie 33 mln. Eur) visų šios ligoninės viešųjų pirkimų vertės.
Taip pat 44 juridiniai asmenys (t. y. 27 proc. viešųjų pirkimų laimėtojų) skyrė paramą VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei ir laimėjo 66 proc. (apie 27 mln. Eur) Panevėžio ligoninės viešųjų pirkimų vertės.
STT inf.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: