„Kam neįgaliajam naujos basutės žiemą?“

Evelina Machova
2017-11-16
„Į neįgalų žmogų esame įpratę žiūrėti su gailesčiu. Kodėl atrodo, kad jam tinka bet kokie, net ir nelabai gražūs ar nepatogūs batai? Negi jei jau gavai beveik už dyką, nėra ko skųstis, juk ne basas?“ – retoriškai klausia Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja, Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Kam neįgaliajam naujos basutės žiemą?“
„Kalbėdami apie sveikatos ar socialines problemas akcentuojamės į pinigus, bet, dažnai, tai ne pinigų klausimas. Žmonėms tiesiog trūksta informacijos ir jie paprasčiausi jaučiasi pamiršti“, – sako R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

- Kreipėtės į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą dėl ortopedinės avalynės kokybės kontrolės ir kompensavimo tvarkos. Problemų šioje srityje nestinga. Kaip siūlytume bent dalį jų spręsti?

- Pirmiausia reikia keisti požiūrį – tiek Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek ir ortopedinės avalynės gamintojų. Didinant konkurenciją atsirastų suinteresuotumas negalią turintiems žmonės sukurti tai, ko jiems reikia. Tuomet galbūt netektų akcentuoti tik valstybės skiriamos kompensacijos. Yra nemažai spręstinų ir biurokratinių dalykų. Pavyzdžiui, žmogus batus gali užsisakyti tik kas pusę metų. Jie gaminami tris mėnesius, maža to, dar ir vėluojama. Manau, šiuo atveju turėtų būti institucija, kuri gintų vartotojų interesus, galėtų reikalauti, kad produktas pasiektų žmogų laiku. Kam basutės žiemą? Norėtųsi aktyvesnės ministro priežiūros.

- Jūs dažniau gvildendavote aplinkos sektoriaus problemas, kas paskatino imtis ir sveikatos?

- Visa ši istorija galbūt nebūtų taip įsisiūbavusi, jei ministras būtų atviras dialogui, norėtų susitikti, išklausyti. Nesakau, kad jis turi atbėgti vos tik kam nors spragtelėjus pirštais, tačiau norisi ieškoti sprendimų. Juk tai – bendras interesas. Todėl ir susidaro įspūdis, jog sprendžiamos tik alkoholio problemos. Kartais juokaujame, kad žmonės ir gerti pradeda, nes jaučiasi niekam nereikalingi. Beldi į vienerias duris, kitas, bet jokio atsako.

- Dėl ortopedinės avalynės gavote ministerijos ar ministro atsakymus raštu. Ar jie sukėlė daugiau klausimų nei atsakymų?

- Ministerijos pateiktame atsakyme teigiama, jog sistema veikia puikiai. Tačiau žmonės, su šia sistema susiduriantys tiesiogiai, situaciją apibūdina priešingai. Ne kartą teko girdėti ir prašymus, kad į ortopedinių batų gamybos procesą galėtų įsitraukti šeimos gydytojai. Kitas aspektas, kurį dažnai nurodo neįgalieji, – jiems trūksta informacijos, kas ir kiek jiems turi būti kompensuojama, kur kreiptis, apskritai, kas jiems priklauso. Dažnai kalbėdami apie šias problemas akcentuojame pinigus, tačiau dažniausiai tai – ne pinigų klausimas. Tiesiog trūksta informacijos ir žmogus paprasčiausiai jaučiasi pamirštas.

- Kalbėdama apie avalynę dažnai sakote, jog neįgalieji neturi asortimento pasirinkimo. O gamintojai sako, jog sukurti šiuolaikiškus ir stilingus batus tiesiog neįmanoma. Kaip manote, čia problema požiūryje ar vis dėlto piniguose?

- Suprantu, kad kai kuriais atvejais tikrai neįmanoma ką nors pakeisti. Bet žvelgiant į specialiosios avalynės gamintojų kuriamus modelius užsienyje galima rasti kur kas platesnį asortimentą bei šiuolaikiškesnį dizainą. Vienodas modelis visiems ir pasirinkimas iš trijų spalvų veda prie jausminės izoliacijos. Pamenu, mano kaimynystėje gyveno neįgalus berniukas. Man, kaip vaikui, visuomet krisdavo į akis jo keisti batai. Į neįgalius žmones esame pripratę žiūrėti su gailesčiu, ne kaip į visateisius vartotojus. Kodėl atrodo, kad neįgaliam tinka bet kokie, net ir nelabai gražūs ar nepatogūs batai? Neva, jei jau gavai pusiau už dyką, nėra ko skųstis? Juk ne basas.

- Tad gal reikia kelti klausimą dėl pačios kompensavimo sistemos?

- Manau, kad taip. Ir tai pasakytina ne tik apie ortopedinę avalynę. Tarkim, šiuo metu yra kompensuojamos vienos sauskelnės per dieną. Tokiu atveju ironizuodama sakyčiau, kad gal geriau to visai nereikia, nes tai skamba kaip pasityčiojimas. Taigi būtina užtikrinti orų kompensavimo mechanizmą. Senukai, kurie skaičiuoja kiekvieną centą, kuriems tokia priemonė reikalinga, dažnu atveju nevalgo ir negeria visą dieną, kad tik jiems tų vienų sauskelnių užtektų. Tas pats ir su ortopedine avalyne – gal geriau visiems kompensuoti šimtą eurų ir tegul žmogus renkasi jam patogiausią, priimtiniausią variantą. Manau, kad čia reikia ieškoti kito kompensavimo mechanizmo, sprendimą reiktų priimti ne vienašališkai, tariantis su pacientais.

- Ar labai skiriasi darbas Europos Parlamente palyginti su Seimu? Kur greičiau randamas kompromisas sprendžiant prieštaringus klausimus?

- Suderinti dvidešimt aštuonių valstybių patirtis ir interesus nelengva. Tačiau diskusijos vyksta išklausant visas puses. Faktas, jog niekada nebūdavo vienos valstybės, kuriai priimti sprendimai būtų palankūs šimtu procentų. Seime, pavyzdžiui, diskutuojant dėl alkoholio įstatymo, kilo tiek piktumo ir nepasitenkinimo, kad viskas, ką siūlei, sakydamas, jog galbūt tai galėtų būti kompromisas, buvo tiesiog atmetama. Galiu tik stebėtis ir apgailestauti dėl valdančios daugumos nenoro eiti į kompromisus, nes įtraukiant daugiau žmonių ir nebūnant tokiais užsispyrusiais būtų galima nuveikti ką nors gero. „Blogiečių“ čia nėra, tik kiekviena pusė mato skirtingą problemos sprendimą.

- Sveikatos apsaugos sistemos klausimai pastaruoju metu yra pagrindinė aktualija. Žvelgiant jūsų akimis, ar dabartinė sistema atitinka visuomenės poreikius?

- Manau, kad visus labiausiai erzina eilės pas gydytojus specialistus, nes priėmimo tenka laukti po kelis mėnesius. Suprantu, kad vyresnio amžiaus žmonėms, o ir ne tik jiems, dėl to kyla įvairių minčių. Galbūt dėl to dažnai girdimi priekaištai, jog visą gyvenimą mokėjau mokesčius, o už gydymą ar konsultaciją turiu sumokėti. Šeimos gydytojai – pirminė grandis. Apie ją, remdamasi savo patirtimi, galiu atsiliepti tik teigiamai. Tačiau viešojoje erdvėje girdima įvairiausių pavyzdžių. Kyla klausimas, kodėl gydytojai skirtingi, kodėl pas vieną didelės eilės norinčiųjų gydytis, o pas kitus – ne. Ar tai priklauso tik nuo jų požiūrio į darbą, gaunamo atlyginimo, apie kurį irgi reikėtų kalbėti. Ministras nuo sausio pirmą dieną turėtų galimybę ženkliai pakelti algas, bet PSDF surinktas lėšas atiduoda į rezervą. Mano nuomone, tai neteisinga, nes mokestis – tikslingas ir iš jo surinktos lėšos turi būti skiriamos tiesiogiai sveikatos apsaugos sistemai. Gal visi kartu galėtume situaciją pakeisti? 

Dosjė:

• Nuo 2016 m. Seimo narė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, Neįgaliųjų teisių komisijos narė.
• Nuo 2015 m. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pavaduotoja.
• 2009-2014 m. Europos Parlamento narė, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narė.
• Visuomeninė veikla: Kovų už laisvę atminimo asociacijos „Neužmiršk“ pirmininkė (2014 m.), Europos atminties ir sąžinės platformos Globėjų valdybos narė (nuo 2013 m.), tarptautinio projekto „Apgink Baltijos jūrą, kol ne vėlu“ koordinatorė (2007 m.). 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris