ŽIV infekuotieji kaliniai ir juos prižiūrintys medikai gali lengviau atsidusti – nuo šiol bus gydomi visi asmenys, esantys įkalinimo įstaigose. Nors tarp politikų nėra vieningo sutarimo, iš kokių lėšų finansuoti kalinių gydymą, sprendimui tam panaudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas Seimas vis dėl to pritarė.
Nuo šiol nuteistųjų gydymas užkrečiamosiomis ligomis bus finansuojamas nebe iš Teisingumo ministerijos lėšų, kaip anksčiau, bet iš PSDF.
Jokios neteisybės neįžvelgia
„Kalinių gydymas nuo ŽIV, tuberkuliozės ar hepatito C – rimta problema. Ir kalėjimuose galima suvaldyti šias pavojingas infekcijas“, – įsitikinęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Jo siūlymu, Seimas nutarė, kad nuo šiol kalinių gydymas užkrečiamosiomis ligomis bus finansuojamas nebe iš Teisingumo ministerijos lėšų, kaip anksčiau, bet iš – PSDF, į kurį mokesčius nuolatos moka visi dirbantieji.
Kilus Seime batalijoms, kad neteisinga nuteistuosius, kurie nemoka mokesčių, gydyti iš PSDF lėšų, ministras teigė neįžvelgiąs dėl to jokios skriaudos mokesčių mokėtojams: „Ir vaikai, ir senjorai irgi nemoka mokesčių, bet mes gydome juos iš fonde sukauptų pinigų.“
„Neišsprendę pavojingų infekcijų gydymo problemų kalėjimuose, rizikuojame, kad, į laisvę išėję kaliniai užkrės dar ne vieną žmogų. O gal – tris, keturis“, – kalbėjo ministras.
L.S. skaičius
277
- tiek ŽIV infekuotų asmenų šiuo metu yra šalies įkalinimo įstaigose.
Pritarė suspaustais dantimis
Opozicinės konservatorių partijos atstovas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas teigė pritaręs ministro A.Verygos siūlymui gydyti nuteistuosius iš PSDF lėšų suspaustais dantimis: „Aš, kaip gydytojas, suprantu, kad kalinius būtina gydyti nuo pavojingų infekcijų, tačiau tikrai nėra teisinga tam leisti PSDF pinigus. Juk kaliniai nemoka mokesčių, juos draudžia valstybė. Todėl valstybė turėtų suvokti, kad privalu skirti papildomą finansavimą kaliniams gydyti.“
A.Matulo skaičiavimais, kasmet valstybė, neskirdama pakankamai lėšų būtinajai pagalbai ir kitoms numatytoms sveikatos apsaugos paslaugoms, iš medikų ir pacientų atima apie 200 mln. eurų.
„Jei tie milijonai būtų panaudojami pagal paskirtį, galima būtų ir medikų emigraciją sustabdyti, ir daugiau vaistų kompensuoti, ir kitas būtinas problemas spręsti. Tačiau dabar iš PSDF dar norima atimti pinigų ir kaliniams gydyti“, – piktinosi A.Matulas.
Jo žiniomis, pusmečiui prireiks apie milijono, o metams – daugiau nei dviejų milijonų eurų.
A.Veryga su tokiais vertinimais nesutiko ir tvirtino, kad PSDF pinigai – taip pat valstybinės lėšos.
Seimo narys, socialdemokratas Juozas Olekas teigė manąs, kad situacija nėra tragiška – jei kaliniams gydyti PSDF lėšų nepakaktų, jų galima būtų rasti Sveikatos apsaugos ministerijos rezervo fonde.
Gydydavo tik trečdalį sergančiųjų
Kalėjimų departamento, Sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Semėnaitė „Lietuvos sveikatai“ sakė, kad šiuo metu visose įkalinimo įstaigose yra 277 ŽIV infekuotieji asmenys, apie dešimt kalinių serga hepatitu C ir maždaug 30 kalinių – užsikrėtę tuberkulioze.
„Dažniausiai šias ligas diagnozuojame, kai suimtieji patenka į tardymo izoliatorių. Tik 2017 m. buvo užfiksuota ŽIV atvejų kalėjimuose. Matyt, buvo užsikrėsta, vartojant intraveninius narkotikus“, – teigė B.Semėnaitė.
Ji tikisi, kad sprendimas skirti pinigus kaliniams gydyti iš PSDF lėšų, situaciją turėtų pagerinti, nes anksčiau pinigų vaistams nepakakdavo.
„Pinigus gydyti ŽIV užsikrėtusius kalinius gaudavome iš specialios programos ir iki praėjusių metų lėšų pakakdavo. Didžiausia problema atsirado pernai, kai buvo nuspręsta, nustačius infekciją, pradėti gydymą iš karto, bet ne sulaukus tam tikrų imuniteto rodiklių, kaip būdavo anksčiau“, – aiškino B.Semėnaitė.
Kadangi papildomai pinigų nebuvo skirta, todėl, pasak jos, per metus pavykdavo gydyti apie 60 kalinių, kai užsikrėtusių ŽIV yra apie 300.
Siekta gydyti visus kalinius
Dar 2002 m., kai Alytaus kalėjime buvo užfiksuotas ŽIV protrūkis, buvo primygtinai siūlyta nuo šios ligos gydyti absoliučiai visus kalinius.
Žinių Lietuvoje, kaip gydyti ŽIV infekuotuosius ligonius, niekam netrūksta. Tačiau specialistai vienu balsu tvirtina – būtina gydyti ir kalinius, ir jų partnerius laisvėje. Tik tam visada stigdavo lėšų.
Jei žmogus, užsikrėtęs ŽIV, teisingai vartoja būtinus vaistus, maždaug po mėnesio tampa nebeužkrečiamu lytiniam partneriui.
Ne mažiau už ŽIV kalėjimuose paplitęs hepatitas C, tačiau ši liga jau beveik išgydoma. Deja, ja galima užsikrėsti pakartotinai.
Susirgus tuberkulioze, kartais tenka vaistus vartoti nuo kelių mėnesių iki poros metų ar dar ilgiau.
Įkalinimo įstaigose gydymą nuo šių infekcijų įmanoma kontroliuoti paprasčiau, nes yra visos sąlygos prižiūrėti, kad ligoniai tikrai išgertų vaistus ir laiku.
Vaistai nuo hepatito C ir tuberkuliozės – labai brangūs, bet nuolat pinga. Jeigu nėra išsivystęs atsparumas ŽIV, jo gydymas šiuo metu – taip pat jau daug pigesnis, nei anksčiau.
Komentaras
Su Alytaus pataisos namais bendradarbiaujančios asociacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis:
- Ir kalinius, ir laisvėje gyvenančius žmones būtina nuo ŽIV gydyti nuo pat užsikrėtimo pradžios.
Tik gaila, kad Lietuvoje valstybės lėšomis netestuojamos ŽIV rizikos grupės. Tai tie žmonės, tarp kurių infekcijos paplitimas yra dažniausias: švirkščiamųjų narkotikų vartotojai, asmenys, turintys daug lytinių partnerių, homoseksualūs vyrai, seksualines paslaugas teikiančios moterys. Daugumai šių rizikos grupių nėra sudarytos tinkamos sąlygos atlikti ŽIV testą. Už juos privačiose klinikose tenka susimokėti.
Į asociaciją dažnai kreipiasi iš įkalinimo įstaigų išėję ir vyrai, ir moterys. Labiausiai jiems stinga socialinės pagalbos, kuri padėtų įsitvirtinti gyvenime iš naujo.
Kadangi mūsų asociacija teikia paslaugas sergantiems ŽIV, todėl puikiai žinau, kad kaliniams dažnai stinga elementariausių žinių, kaip susigrąžinti prarastus dokumentus ar kur ieškoti darbo. Kartais padedame net susirasti artimuosius, ar šeimas, su kuriais būna nutrūkę ryšiai. Visa tai jiems irgi padeda sveikti.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: