Savo pavyzdžiu mokė jaunimą Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas sako, kad pateikti studentų tyrimo duomenys turėjo šokiruoti abiejų universitetų tiek Vilniaus, tiek ir Kauno profesūrą. „Raginu jaunimą praktiką stengtis atlikti ne tik universitetinėse ligoninėse, kur, kaip jie ir sako, nė prie paciento neprieina, bet važiuoti į rajonus. Kai girdžiu jų argumentus, jog ten nebus kur gyventi, ligoninėse nebus įrangos, galiu pasakyti, kad jų žinios penkiolika metų pasenusios. Dabar regioninės ligoninės gerai aprūpintos, o savivaldybės dar ir butą duos, kad tik jie atvažiuotų. Kažkaip dėl gyvenamos vietos ir kitų socialinių garantijų miestuose klausimo nekeliat“, - dėstė A.Matulas. Kolegai antrino ir Darius Kaminskas pateikdamas savo patirtį. „Mano laikais buvau turbūt pirmas, kuris ir užvedė visus vykti praktikos į rajonus. Buvau ketvirtakursis, kai pradėjau budėti Kėdainiuose. Ir žinote, ten gavau tikrai neįkainojamos patirties. Visą teoriją greitai pritaikai praktiškai, kai atsisėdi ant savo užpakalio. O gyvenimas ne tik iš malonumų sudėtas“, - dėstė parlamentaras. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė prisiminė, kad jos laikais visi medicinos studentai privaloma tvarka kurį laiką praktikuodavosi regionuose ar rajonuose. Smagu. Pasidalino parlamentarai patirtimi, kaip mėgsta sakyti mano kolegė, iš tų laikų prieš karą. Reiktų tik priminti Seimo nariams, kad tais jų laikais vargu ar kas kalbėjo apie pasirinkimo laisvę, kurią iškovojome prieš dvidešimt septynerius metus. Sunku suprasti, kodėl dabartinei kartai norite to paties, kas buvo jums, o ne geriau? Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, jog šiuo metu kaip tik svarstoma metais pailginti internatūrą. Tuos metus bus siūloma padirbėti būtent tik rajono ir regiono ligoninėse. Pasak ministro, galbūt pamatę, kokios ten sąlygos, baigę studijas jaunieji medikai norės grįžti. „Ministras Vytenis Andriukaitis buvo iškėlęs mintį, kad už valstybės lėšas įgiję išsilavinimą medikai turėtų trejus metus priverstinai atidirbti. Manau, kad tai naudos neduotų. Nes jaunimas žinodamas, kokios algos yra svetur, paims paskolas iš banko, kad valstybei grąžintų sumą, kuri buvo investuota į jo išsilavinimą, ir išvyks dirbti į užsienį“, - į gydymo įstaigų vadovų klausimą, ar nereikėtų įpareigoti jaunuosius medikus atidirbti šaliai atsakė ministras. Rajonų nesibaido „Niekam nelinkėčiau būti gydomam mediko, kuris atvažiavo atidirbti. Tai turi būti laisvas pasirinkimas ir net praktiką, manau, kiekvienas studentas turėtų laisvai pasirinkti. Tačiau svarbu žinoti ir gydytojų poreikį. Nei universitetas, nei Švietimo ir mokslo ministerija jo neskaičiuoja, tai - Sveikatos apsaugos ministerijos darbas“, - sako Vilniaus universiteto vicerektorius prof. Rimantas Jankauskas. Tiesa, kol Seimo nariai jaunuosius medikus bandė įtikinti, kad ir regione gyventi galima, kad ten viskas bus tiesiog puiku, nė vienas posėdyje dalyvavęs būsimasis gydytojas nė žodžius neužsiminė, kad nieku gyvu ten nevažiuos. Priešingai, pasisakė už rezidentūros bazių išplėtimą. Klausimas tik ar regionuose užteks pacientų ir kompetentingų darbo vadovų, kurie juos kuruotų ir mokytų. „Prisiklausiusi kalbų apie tai, kad regione ligoninėse įgysiu neįkainojamos patirties, nusprendžiau internatūroje pasisemti praktikos rajoninėje ligoninėje. Ką radau? Devynis operuojančius chirurgus ir tris operacijas per dieną. Nereikia būti matematikos genijumi, kad apskaičiuotum, kiek praktikos įgijau. Raginate vykti dirbti į regionus, sakote, kad ten sąlygos geresnės, tačiau ar ten bus pacientų? Ypač kai nuolat girdimos kalbos apie gydymo įstaigų tinklo pertvarką. Todėl natūralu, kad jaunas žmogus svarstydamas karjeros galimybes renkasi saugesnį variantą likti mieste“, - Seimo Sveikatos reikalų komitete kalbėjo būsimoji medikė Eglė Budrytė. lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!L.S. skaičius 5,8 - tiek balų iš dešimties būsimieji medikai atliktoje apklausoje skyrė studijų kokybei.
Komentuoti: