„Galva lėkė“ dėl pasipriešinimo

„Lietuvos sveikatai“ susisiekus su jau buvusia Širvintų rajono PSPC vadove Nijole Dimšiene, ši neslėpė ironiško požiūrio į situaciją. „Pačioje įstaigoje kol kas jokių pertvarkų neįvyko. Tik tiek, kad mane atšaukė iš pareigų. Dabar nedideliu krūviu tedirbu neurologe ligoninėje. Širvintose Darbo partija, tiksliau, jos atstovė merė Živilė Pinskuvienė, visus vadovus keičia. Pavyzdžiui, dabar tas pats asmuo vadovauja ir bibliotekai, knygynui ir vaistinei. Tiek ligoninės vadovybė, tiek aš buvau spaudžiama. Ligoninės vadovei rašytos nuobaudos, pavyzdžiui, už ne vietoje pastatytą kavos aparatą. Prie manęs taip pat prisikabinti bandė, tad jau ruošiausi ir žinojau, kad kitaip ir nebus. Tiesiog galvojau, ką toliau darysiu. Kas čia? Baudžiava?“ – stebėjosi medikė.
 
Pasak gydytojos, pasipriešinimas siekiui sujungti pirminės sveikatos priežiūros centrą su ligonine ir nulėmė jos likimą.
„Mūsų gydytojai pasipriešino idėjai sujungti dvi įstaigas. Pareiškė, kad neis į naują įstaigą. Kam? Skoloms padengti? Kur tada toji sveikatos priežiūros įstaigų reforma? Ką tuomet reiškia pirminė ir antrinė priežiūra? Visiškas „jovalas“...“ – kalbėjo N.Dimšienė.
 
Merė neprivalo aiškintis?
Medikė vietinei spaudai taip pat išplatino viešą laišką apie situaciją. „Vasario 9 dieną sužinojau, kaip ir kodėl tai vyksta. 13 val. 15 min. telefonu buvau pakviesta atvykti po 15 min. kažkodėl pas vicemerę, nors veiksmas vyko Administracijos direktorės kabinete. Į jį pradėjo rinktis rajono valdžia – merė, vicemerė, Administracijos direktorė ir jos pavaduotoja, kolegė Savivaldybės gydytoja ir dar trys Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos. Darėsi įdomu, juk tai reiškė, kad čia ir dabar vyks svarbiausias rajone įvykis, nes visa rajono valdžia susirinko.
 
Po kelių nereikšmingų klausimų sulaukiau priekaištų, kodėl nevykdau steigėjo nurodymo parengti Širvintų viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų sujungimo ir naujo Širvintų ligoninės įstatų projektų ir jų nepateikiu. Betgi, rajono valdžia žino, kad šis Savivaldybės tarybos sprendimas apskųstas teismui, yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o tai reiškia, kol nebus priimta teismo nutartis, reorganizacija stabdoma.
 
Tada merė pateikė man raštišką siūlymą nutraukti darbo santykius šalių susitarimu išmokant dviejų mėnesių vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją be suteikiamo laiko apmąstymams – apsispręsti turiu nedelsiant“,– laiške mintis dėsto N.Dimšienė.
 
Leido, o po to persigalvojo

Medikė nesutiko išeiti iš darbo šalių susitarimu: nei siūlant dviejų mėnesių išeitinę išmoką, nei šešių. Deja, neilgai trukus iš savivaldybės atkeliavo potvarkis apie atšaukimą iš užimamų pareigų išmokant dviejų mėnesių dydžio išeitinę kompensaciją, nenurodant potvarkyje atšaukimo motyvų.
 
„Lietuvos sveikatai“ Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė situaciją paaiškino. Pasak politikės, Sveikatos apsaugos ministerija pirma davusi žalią signalą sveikatos priežiūros įstaigų jungimui, vėliau persigalvojo. Tačiau viskas apskaičiuota, todėl sujungimas įvyks. „Iš ministerijos turime dokumentus, įrodančius, jog mums toks žingsnis buvo leistas. Priėmėme tarybos sprendimą, o po to gavome kitą nurodymą, kad to daryti negalima. Nors to mums įstatymas nedraudžia. Todėl, manau, kad žingsniuosime į priekį. Esame tiksliai ir aiškiai apskaičiavę ir turime ekonominį pagrindimą. Neliečiame medicinos darbuotojų, mums svarbiausia sutvarkyti administracinį aparatą, kurį sumažinus galime sutaupyti iki 140 tūkstančių“, – ligoninės ir PSPC sujungimo priežastis aiškino merė.
 
Dėl sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pasikeitimų, anot Ž.Pinskuvienės, viena priežasčių – numatyto sujungimo plano užduočių neįgyvendinimas. „Buvo duotos konkrečios užduotys, tad iš tiesų yra toks momentas. Tačiau yra daug kitų niuansų, kodėl direktorės atleistos. Akreditavimo tarnyba tikrino mūsų įstaigas ir paaiškėjo, kad ligoninėje trys gydytojai dirbo be licencijų. Taip pat rasta nemažai pasibaigusio galiojimo laiko vaistų. Galima numanyti, kad jie buvo skiriami pacientams. PSPC šiuo metu vyksta tikrinimas. Lietuvoje, matyt, madinga vienam sėdėti ant keliolikos kėdžių, o aš privalau laikytis įstatymų ir jei žmonės mane išrinko, turiu pateisinti jų lūkesčius“,– pasakojo Ž. Pinskuvienė.

---

 
Komentarai
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas:

- Šioje Vyriausybės kadencijoje buvo blaškomasi. Vytenis Povilas Andriukaitis vienus dalykus darė, galiausiai pabėgo. Rimantė Šalaševičiūtė lyg irgi taisė klaidas, bet nesugebėjo suvokti, kad vis dėlto rajonų ligoninių jungimas su poliklinikomis yra ketvirčio amžiaus darbo, strategijų kūrimo ir politikos formavimo žlugdymas. Savivaldybėms, kurios siekė įgyvendinti tokį žingsnį buvo dviprasmiškai atsakyta. Šios suprato, kad gali savarankiškai spręsti: sujungti ar nesujungti įstaigas. Būta tokių bandymų, pageidavimų ir anksčiau, tačiau visiems buvo atsakyta, kad to daryti negalima.
 
Sujungus ligoninę su poliklinika kurį laiką pacientų galbūt ir padaugės, nes akivaizdu, kad tokiu atveju į stacionarus ligoniai bus siunčiami reikia ar nereikia, bet situacijos iš esmės tai nepakeis. Nieko keista, kad savivaldybėse, kuriose sujungimui priešinasi įstaigų vadovai, su jais bandoma susidoroti. Energingesni, ryžtingesni nauji savivaldybių vadovai elgiasi panašiai kaip Širvintų rajono merė.
 
Pirmiausia kaltinti reikia pačius socialdemokratus ir ministeriją, kad šie sukūrė tokią situaciją. Mane patį prieš šešiolika metų dirbantį Pasvalio rajono centrinės ligoninės vyriausiuoju gydytoju suvokimo neturintys vadovai atleido iš darbo. Padaviau sprendimą į teismą ir šis po metų mane grąžino į pareigas, tik pats tuomet grįžti nenorėjau. Pasiūlymas šioje situacijoje tik vienas – tiesios ieškoti teisiniu keliu.
Mūsų frakcijos nariai komitete siūlys organizuoti išvažiuojamąjį posėdį į rajonus, kur sveikatos sistema bandoma vystyti ne ta linkme, kurią šalis yra pasirinkusi.
 
Advokatų kontoros „GLIMSTED Bernotas ir partneriai“ teisininkas Vytautas Birmontas:

- Tam, kad būtų galima atsakyti į klausimą dėl viešosios įstaigos vadovo atleidimo iš pareigų, taip pat reiktų analizuoti viešosios įstaigos įstatus, darbo sutartį su vadovu, sprendimus, kurių pagrindu vadovas buvo atleistas iš darbo.
Nepaisant nurodytų trūkumų dėl viešosios įstaigos vadovo atleidimo yra nustatytas toks reglamentavimas ir susiformavusi tokia teismų praktika:
Viešosios įstaigos vadovo atleidimą reguliuoja Viešųjų įstaigų ir Vietos savivaldos įstatymai, Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai.
 
Prieš septynerius metus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje Civilinėje byloje priėmė nutartį, kuria suformulavo tokią viešųjų įstaigų vadovų atšaukimo iš pareigų doktriną, pagal kurią viešųjų įstaigų vadovai gali būti atleidžiami (atšaukiami) iš pareigų: „Viešosios įstaigos vadovui, skirtingai nei tokios įstaigos kolegialiems organams arba akcinės bendrovės vadovui, netaikomas atšaukimo institutas, kurio taikymas darbo teisėje vertinamas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas.
 
Viešosios įstaigos tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą – bei viešosios įstaigos ir jos steigėjų (dalininkų) specifinis bruožas – pelno nesiekimas – išskiria šiuos juridinius asmenis ir jų dalyvius iš juridinių asmenų ir jų dalyvių rūšių, kuriems būdingas pelno siekimas, pavyzdžiui, akcinių bendrovių ir akcininkų, kitokių įmonių ir jų dalyvių. Dėl to viešosios įstaigos vadovo darbo santykių atsiradimas negali būti grindžiamas pasitikėjimo pavedimo teisinių santykių atsiradimu, kurie būdingi pelno siekiančių juridinių asmenų ir jų vadovų santykiams, o atleidimas – jų nutrūkimu“. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, viešųjų įstaigų vadovai gali būti atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.
 
Prieš dvejus metus pasikeitė Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalis, kurioje atsirado nuostata: „Kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama“. Teismų praktika dėl pasikeitusios įstatymo nėra susiformavusi, tačiau, manytina, jog minėtas pakeitimas nelems aukščiau minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos pakeitimo, kadangi pakeitimai nepakeitė viešosios įstaigos tikslo, nepelno pobūdžio, o LR Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimai tiesiogiai nenustato, jog tarp viešosios įstaigos vadovo ir viešosios įstaigos dalininkų susiklostę ar nutrūkę pasitikėjimo santykiai yra pagrindas skirti ir atleisti vadovą iš pareigų.