Kaip papildomi milijonai virsta trupiniais

Evelina Machova
2018-10-25
Valdininkai pasigyrė, kad kitų metų sveikatos apsaugai skirtas biudžetas – rekordinis - 300 mln. eurų didesnis! Žinia - puiki, vis dėlto, kaip pastebi ekspertai, po ja paslėptas faktas, kad pacientai ir net medikai vargu ar kaip nors pajus tą augimą. Juk dalį lėšų – 99 milijonus eurų - teks grąžinti į PSDF rezervo fondą, mat pernai iš ten šiek tiek nugriebėm medikų atlyginimams kelti, kita dalis augimo atiteks šiemet prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti, tad liks ne taip ir daug. O ir ekonomistai vis gąsdina artėjančia ekonomine krize...
Kaip papildomi milijonai virsta trupiniais

Anot sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės, šalies ekonominė gerovė priklauso nuo to, koks finansavimas skiriamas sveikatos apsaugai. Juk pridėtinę vertę kuria sveiki ir darbingi žmonės. Viskas teisinga. Tik ar tai atsispindi finansuojant sistemą? Sutikime, augimas didelis, bet ir suinteresuotų grupių šioje srityje nemažai: gydytojai, sveikatos priežiūros įstaigos, pacientai, farmacininkai – visi jie turi savų pageidavimų bei lūkesčių. O dar ir ekonomistai vis primena, kad reikia ruoštis krizei, kuri anksčiau ar vėliau tikrai bus. Tačiau, kaip pastebi Seimo Sveikatos reikalų komiteto ilgametis narys Antanas Matulas, žvelgiant į pateiktą PSDF biudžeto projektą nėra nė užuominos apie artėjančią krizę. „Augimas yra gerai, bet valstybė vis tiek nevykdo savo įsipareigojimų. Maža to, viskas atrodo optimistiškai ir toliau augs, nors ekonomistai perspėja apie krizę. Projekte nematau, kaip tas lėšų augimas bus užtikrinamas ir šiemet, ir kitąmet“, - poziciją dėstė A.Matulas.

Savo ruožtu Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė sako, jog prognozė drąsi, o pajamų augimą užtikrina kai kurių įstatymų pakeitimai, pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo įstatyme įvestos grindys darbdavių įmokoms. Tarkim, anksčiau žmogus galėjo dirbti nors ir 0,1 etato, už tai sumokėti kelių eurų PSD įmoką ir gauti medicinines paslaugas nemokamai. Dabar gi darbdavys įmoką turės mokėti nuo minimalios algos. Tai - tik vienas pavyzdžių, o jų esą ir daugiau.
Finansų ministro Viliaus Šapokos patarėjas Edmundas Žilevičius patikino, jog ekonomikos atšalimas jaučiamas ir nėra taip, kad tam visiškai nesiruošiama. „Taip, prognozės optimistinės, bet jos neišgalvotos. Jei viskas pasisuktų priešingai, tam irgi ruošiamasi – į PSDF rezervo fondą atidedami 99 milijonai eurų, kurie šiek tiek amortizuotų trūkstamas lėšas. Ir šios prognozės darytos atsižvelgiant į ekonomikos lėtėjimą“, - sako E.Žilevičus.

 
Kiek ir kam bus didinamos lėšos?





Vaistų politika
SAM 2017-08-28 įsakymu Nr. V-1008 patvirtintos Vaistų politikos gairės: „21.1. siekiant užtikrinti valstybės lėšų, numatytų vaistams kompensuoti, didėjimą, įteisinti nuostatą, kad augant PSDF biudžetui, išlaidų vaistams dalis didėtų ne mažesniu procentu nei didėja bendras PSDF biudžetas;“

Lėšos didėja 39,2 mln. Eur: (Pagal įsipareigojimą turėtų būti 51 mln.)
  • Dėl ankstesniais metais pradėtų kompensuoti naujų, aukštą terapinę vertę turinčių vaistų – apie 15,4 mln. Eur;
  • Dėl į 2019 m. Rezervinį sąrašą numatomų įrašyti naujų vaistų  – apie 8 mln. Eur;
  • Dėl vaistų įsigijimo išlaidų bazinės kainos kompensavimo proc. padidinimo  2018 m. (nuo 80 proc. iki 100 proc. ir kardiologiniams vaistams nuo 80 proc. iki 90 proc.) bei planuojamo tolesnio didinimo (nuo 90 iki 100 proc.) – apie 10 mln. Eur;
  • Dėl poreikio didinti kompensuojamųjų MPP kiekį (sauskelnių ir įklotų; stomos priežiūros priemonėms)  – 3 mln. Eur;
  • Dėl augančių išlaidų gydant pacientus, sergančius labai retomis būklėmis – apie 2,4 mln. Eur;
  • Dėl didinamo PSDF lėšomis kompensuojamų medicinos priemonių (prietaisų) sąrašo (pvz., insulino pompų su glikemijos įvertinimo, naudojant nuolatinio gliukozės matavimo jutiklį, ir insulino įšvirkštimo sustabdymo, esant mažai glikemijai, funkcija, nuoma) ir augančio pacientų skaičiaus – 0,4 mln. Eur.
Komentarai
Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas:

- Biudžeto augimas didelis, tačiau žvelgiant į kompensuojamųjų vaistų eilutę, nors finansavimas numatytas beveik keturiasdešimčia milijonų didesnis, naujiems vaistams tenka tik aštuoni milijonai. Tai - labai mažai. Kai buvo priimtos vaistų politikos gairės, sakyta, kad vaistų biudžetas turi augti tiek pat, kiek auga PSDF biudžetas. Tačiau to nebuvo padaryta ir paaiškinimo nesulaukėme. Po visais dideliais skaičiais ir augimu numatyta, kam ir kokioms sritims tai bus paskirstyta. Tarkim, po gausesniais pinigais sveikatos priežiūros paslaugoms, reabilitacijai, vaistams iš principo paslėptas darbo užmokesčio gydytojams kėlimas. Dalis augančio biudžeto yra skiriama esamam lygiui išlaikyti, nors sakoma, kad gydytojų atlyginimams kelti numatyti 39 milijonai eurų.
 
Galima sakyti, turime kuo džiaugtis: jau pernai buvo didelis PSD biudžeto augimas, dabar matome, jog surenkama dar daugiau. Tačiau didelė dalis to atiteks PSDF rezervo fondui. Šiuo metu kaupiamas fondas tėra tik priedanga viso valstybės biudžeto deficitui. Kadangi surenkame per PSD įmokas daugiau, vadinasi, ir atsidėti turime daugiau.
Mano nuomone, pacientai septyniolikos procentų biudžeto augimo nepajaus. Skamba labai lietuviškai - augimas yra, bet mes vis tiek nepatenkinti. Sumos įspūdingos: biudžetas didesnis nei du milijardai, augimas - trys šimtai milijonų.

 
Tačiau ką praktiškai mes pajusime? 8 milijonai naujiems vaistams kompensuoti, taip pat didės medicininių priemonių, pavyzdžiui, diabeto juostelių, sauskelnių kompensavimas, atsiras daugiau lėšų dantų protezavimui ir žmonėms galbūt nebeteks eilėje jo laukti šešerius metus. Vis dėlto tai neatspindi tų trijų šimtų milijonų augimo. Žinoma, pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, biudžetas turi atitikti visų suinteresuotų grupių poreikius, todėl visiems po truputį ir patrupinama. Pokyčiai neblogi, bet kai yra toks augimas, manau, jų galėtų būti kur kas daugiau. Tiesa, džiugu, kad biudžetas pacientų organizacijoms pristatytas išsamiai. Anksčiau to nebuvo.
 
- Lietuvos medikų sąjūdžio Tarybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė:

- Iš pristatyto PSDF biudžeto matome, kad maža vilčių turėti daugiau. Biudžetas didėja, tačiau juo teks padengti šių metų išaugusias išlaidas. Pirmiausia rezervo fondą, iš kurio buvo panaudotos lėšos, po to užtikrinti įsipareigojimus, tad kitiems metams lieka labai nedidelė dalis. Taigi, prognozės kol kas nėra džiugios, bet žadama, kad tai nėra galutiniai skaičiai, todėl laukiame patikslinto biudžeto - galbūt bus daugiau įplaukų. Kol kas sveikatos apsaugos ministras nežino, ar šiemet bus leista panaudoti PSDF rezervą. Yra dar nemažai klaustukų ir kabliukų, kuriuos, manau, ir politikai, ir ministerijos atstovai dar turi omenyje. Iš tiesų reikėtų nuspręsti, kiek nuo BPV skiriame sveikatos apsaugai, tada būtų aišku, kiek skiriame didėjimui. 
 

Ekonomistas Justas Mundeikis:

- Pirmas klausimas turėtų būti apsibrėžti, kokias problemas sveikatos sektoriuje norime išspręsti. Jei problema įvardijami medikų atlyginimai, numatyti papildomi keturiasdešimt milijonų to tikrai neišspręs. Tuomet seka kitas įdomus klausimas, kiek reikės papildomų lėšų dar po metų atlyginimams didinti, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai – trys vidutiniai atlyginimai. Sveikatos sektoriuje yra aibė problemų, tačiau iš augančio biudžeto nelabai matyt, kaip jas bus bandoma spręsti. O juk reikia kalbėti apie struktūrinius pokyčius, tinklo pertvarką, švietimo klausimus, kad nebūtų be reikalo ruošiami sveikatos specialistai. 
 
Kad dabar mes šiek tiek pabarstome milijonų, nėra sprendimas. Visuomenės ausims tie milijonai gal ir nuskamba įspūdingai, bet vertinant bendrame kontekste, kur viskas skaičiuojama milijardais, tai nėra labai daug. Pasiskolinti iš PSDF rezervo metų vidury, tarkim, kad ir medikų atlyginimams kelti gal ir nėra blogas principas, nes tuomet metų pabaigoje atsiranda spaudimas, kad jis būtų grąžintas kitąmet iš einamųjų biudžeto lėšų. Bet didžiausia problema, kad pas mus apskritai nelabai suprantama, kam tas rezervas apskritai yra skirtas. Jis kaupiamas, kad įvykus ekonominiam nuosmukiui, kai išauga bedarbių skaičius, valstybės įsipareigojimai už draudžiamus asmenis didėja, dirbančiųjų, o kartu ir mokestinių įplaukų mažėja, susidariusį disbalansą ir turėtų padengti rezerviniai fondai. Jei kasmet to rezervo panaudojame ir po to kažkiek grąžinam, nesukaupiame jo pakankamo, kad prasidėjus ekonominei krizei galėtume pusmetį ar metus juo naudotis. Klausiate, kas bus, kai krizė ateis? Tuomet turės mažėti medikų algos, paslaugų apimtys arba valstybės biudžete kažkur kitur turės būti daromi nurėžimai. 
 
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė:

- Pristatant PSDF biudžetą situacija apibūdinta optimistiškai, tačiau ne į visus keltus klausimus sulaukėme atsakymų. Augantis finansavimas vaistams, kas leis į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti naujų vaistų, gerai. Bet kas iš to, jei žmogus neturi pasirinkimo laisvės: turi pirkti tik pigiausią vaistą, nors jis gal ir ne visai tinka. Situacija tampa vis prastesnė, nes pasirinkimas mažėja. Kas iš to, jei iš vienų atima, o kitiems paskiria. Mūsų organizacija yra už tai, kad kainyne esančių vaistų pasirinkimas būtų platesnis. Ne ministras turi paskirti pacientui gydymą, o gydytojas. Dabar praktiškai visiškai nebeliko efektyvesnių vaistų, palikti pigiausi, kurių priemokos mažos. Mokėdami mokesčius, būdami Europos Sąjungos šalis esame priversti gydytis tik pačiais pigiausiais vaistais. Gydymas juk turi būti efektyvus.
 
Biudžetas nėra blogesnis, nei buvo anksčiau, tačiau jame nėra ko pacientams reikia. Įtraukiami į kompensuojamųjų vaistų sąrašą bus tik labai aukštos terapinės vertės vaistai. Suprantame, kad reikia visiems, nes dažnai akcentuojama, jog yra pacientų, kuriems vaistai apskritai nekompensuojami arba yra labai brangūs. Bet dabar atrodo, kad yra įtraukiami tik inovatyvūs vaistai vėžio ligomis sergantiems pacientams, o visi kiti palikti likimo valiai.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris