Valstybės auditoriai, įvertinę jau gerą dešimtmetį nesėkmingai diegiamą e.sveikatos sistemą, už esamus trūkumus bei padarytas klaidas nepaglostė projekto vykdytojų: sistema vis dar stringa, o lėšos panaudotos neefektyviai. Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija, paveldėjusi itin sudėtingą ir didžiulius pinigus „surijusį“ projektą, tikisi išgelbėti e.sveikatą ir per kelerius metus padaryti ją funkcionuojančią.
Į milijonus eurų surijusią ir vis dar tinkamai neveikiančią e.sveikatos sistemą 2015–2025 planuojama investuoti dar apie 28 mln. Eur.
Sistema veikia fragmentiškai
„Iš principo turime sistemą, į kurią nuo 2005 metų iš viso investuota keturiasdešimt milijonų eurų, ir dabar galime pasakyti, kad ji veikia, deja, tik fragmentiškai. Kai kur trūksta sąsajų tarp įstaigų, kai kur incidentų valdymo procedūrų, kai kur finansavimo. Ne visos įstaigos, kurios turėjo, yra prisijungusios. Ne visur teisingai veikia elektroninis parašas. Turime daug iki galo nepadarytų sprendinių“, - pagrindinius e.sveikatos sistemos trūkumus įvardija
Valstybės kontrolės Informacinių technologijų departamento direktorė Živilė Simonaitytė.
Kaip atkreipia dėmesį Valstybės kontrolės atstovė, skaitmenizuotus pacientų duomenis valdanti sistema jau nebe pirmą kartą audituojama, mat buvo vertinamas tiek pirmasis, tiek antrasis e. sveikatos plėtros etapas.
Trečiasis valstybės auditas sistemos trūkumus irgi pateikė kaip ant delno: naudojimasis ja išlieka pasyvus, neišspręsta IT infrastruktūros trūkumo problema, nėra sukurtos visos būtinos e. sveikatos sistemai reikalingos sąsajos tarp įstaigų, stringa e. parašo naudojimas, nėra aiškus incidentų valdymo ir šalinimo procesas, užtikrinamos ne visos ypatingos svarbos asmens duomenų saugumo priemonės, kyla klausimų dėl sukurtos sistemos palaikymo ateityje. Maža to, neracionalaus lėšų panaudojimo pavyzdžiai – ir besidubliuojantys sprendimai. Kaip pateikiama Valstybės kontrolės ataskaitoje, aštuoniuose regioniniuose projektuose, kurių vertė siekia beveik 2 mln. Eur, dalyvavusios asmens sveikatos priežiūros įstaigos atskirai kūrė, modernizavo ir finansavo septyniolika analogiškų IS funkcijų.
„Iš viso vykdant trečiąjį plėtros etapą buvo sukurti dvidešimt devyni projektai. Šešiolika nacionalinių ir trylika regioninių. Dėl aštuonių regioninių projektų, žiūrint į įmones ir kas laimėjo viešuosius pirkimus, kilo įvairių įtarimų. Savo ruožtu esame perdavę medžiagą Specialiųjų tyrimų tarnybai“, - sakė Valstybės kontrolės Informacinių technologijų audito departamento direktorė Ž.Simonaitytė.
Audito institucija Sveikatos apsaugos ministerijai pateikė rekomendacijas, kaip tvarkytis su esamomis elektroninės sistemos problemomis.
Savo ruožtu ministerija pateikė detalųjį priemonių planą su konkrečiais darbais ir terminais, kada jie įsipareigoja minėtas rekomendacijas įgyvendinti.
„Tikime, kad gal jiems pavyks. Laiką ir terminus jie nusistatė patys. Kažkas bus padaryta per tris mėnesius, kažkas per pusę metų, kažkas ir per porą metų“, - sako Valstybės audito kontrolės atstovė Ž.Simonaitytė.
Nebuvo testuota
Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė tikina, kad yra paveldėtas itin sudėtingas projektas, kuris tęsiasi jau daugiau nei dešimtmetį ir kurio du pirmieji bandymai buvo nesėkmingi.
„Laiko neatsuksime atgal. Bet norime įvertinti gerus aspektus, pašalinti trukdžius, kad e. sveikatos projektas funkcionuotų taip, kaip turėtų, ir taptų pagalbininku gydytojams bei kitiems sveikatos specialistams. Jeigu sistema veiktų sėkmingai, ji duotų labai daug naudos pacientams, būtų užtikrintas skaidrumas ir lėšų taupymas. Tiesiog bandysime taisyti svetimas klaidas“, - sako ministro patarėjas Audrius Daunoravičius, kuruojantis e.sveikatos klausimus.
Anot jo, dėl galimai korupcinio pobūdžio kai kurių projekto dalyvių veiklos kreiptasi ir į specialiąsias tarnybas.
„Jei įgyvendintume projektą nuo pradžių, turėtų būti trijų lygių sistema. Tretinio lygio gydymo įstaigose procesai turi būti panašūs. Kitaip jų neįmanoma perkelti į informacinę sistemą. Kai vienas daro vienaip, kitas – kitaip, kokia čia sistema? Paskui antrinio lygio įstaigoms turėtų būti sukuriama sistema, pirminio lygio įstaigoms – irgi. Kiekviena jų turėtų prie tų sistemų prisitaikyti. Klaida, kad nelabai sėkmingai veikianti sistema, kaip ir Valstybės kontrolė paminėjo išvadose, nebuvo testuota“, - sako ministro patarėjas A.Daunoravičius.
Pinigų nebeliko
Seimo narys Antanas Matulas žeria kritikos, jog diegiant e.sveikatos sistemą buvo padaryta labai daug klaidų. „Įvairių kadencijų Sveikatos reikalų komitetas daug kartų svarstė, daug kartų teikė pastabas ir netgi kreipėmės į Prokuratūrą dėl lėšų iššvaistymo. Bet visi ministrai kažkaip bandė užglaistyti tą problemą ir parodyti, kad sistema vis dėlto veikia. Klaidų pridaryta daugybė, pradedant nuo Žilvino Padaigos laikų, kada ministerija pradėjo diegti elektroninę sistemą nesuvokdama, kaip tai reikia daryti. Keičiantis vadovybei, keitėsi taktika.
Dabartinė dauguma, atėjusi į valdžią, iš karto turėjo padaryti auditą, kaip lėšos yra įsisavinamos, kaip veikia sistema“, - sako A.Matulas.
Pritardamas audito išvadoms parlamentaras siūlo kalbėti apie atsakomybę. „Dabar turime pasielgti principingai ir bandyti aiškintis, o kas vis dėlto atsakingas už tai, jog lėšos iššvaistytos ir sistema neveikia.
Ne viena ministerijos vadovybė diegė projektą, pati gerai nesuvokdama, ką reikia daryti, neturėdama tikslų ir tinkamų specialistų. Samdė kažkokias kompanijas, firmas, kurios neva sukūrė modelį ir sugebėjo jį priduoti, o realiai sistema neveikia taip, kaip turėtų veikti, ir neveiks. Kuo toliau, tuo bus blogiau. Nes pinigų sistemai atnaujinti, palaikyti ir tobulinti nebeliko“, - sako A.Matulas.
Komentaras
Lietuvos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Renata Endružytė:
- Į mus kreipėsi Valstybės kontrolė, pateikusi audito metu surinktą informaciją. Pagal pateiktą informaciją STT ikiteisminio tyrimo nepradėjo, tačiau pateiktą informaciją analizuos ir galės panaudoti vykdant kitas su ikiteisminio tyrimo atlikimu nesusijusias funkcijas.
STT jau ne kartą yra atkreipusi Sveikatos apsaugos ministerijos dėmesį dėl e. sveikatos projekto problematikos, kad jis nėra pabaigtas ir tinkamai nefunkcionuoja. Esame įvardiję egzistuojančius rizikos veiksnius sveikatos apsaugos sistemoje, tarp kurių ir tai, kad nėra pakankamai išplėtotas informacinių technologijų panaudojimas, nėra sukurtos reikalingos informacinių technologijų sąsajos tarp atskirų įstaigų, kuri padėtų sėkmingai įgyvendinti šį projektą.
Taip pat e. sveikatos projektas išspręstų popierinių receptų išrašymo ir apskaitos klausimą, kuris taip pat yra įvardijamas, kaip galimas rizikos veiksnys.
Komentuoti: