Užklausti, ar švenčia Valentino dieną, medikai su šypsena prasitarė, kad jau yra paruoštos smulkios dovanėlės ne tik žmonoms (vyrams), bet ir medicinos personalui, su kuriuo diena iš dienos pluša gydymo įstaigose.
Turi „budinčių“ dovanėlių
„Vaikystėje, atsimenu, turėdavome mokykloje dėžę, į kurią mesdavome laiškelius vieni kitiems. Paskui aš klasiokėms sumesdavau laiškus į pašto dėžę. O dabar turiu paruošęs mažų dovanėlių slaugytojoms, žmonai, dukrai ir sūnums, kurios visiems turėtų būti malonios“, - sako gydytojas ortopedas traumatologas Tomas Sveikata (nuotr.).
Kadangi mediko darbo krūvis – milžiniškas, vaikščioti bei ieškoti dovanų nėra kada, tuo pasirūpinama iš anksto.
„Iš tėčio ankstyvoje jaunystėje išmokau turėti dovanėlių rezervą. Kartais apsilankau parduotuvėse, kur netikėtai randu įdomių, juokingų smulkmenų. Jau prieš porą mėnesių esu nupirkęs skambutį, dėžutę meilės tematika. Žinau, kad tokie daiktai kartais itin reikalingi. Visi gi turime kolegų, kuriems simpatizuojame, su kuriais paflirtuojame, skiriame daugiau dėmesio, tad jiems visą laiką turiu paruošęs „budinčių“ dovanėlių Kalėdoms, Valentino dienai.
O žmona šį kartą gaus pipirinę su meilės užrašu ir termometrą sodui, daržininkystei, su įvairiais juokingais simboliais“, - pasakoja ortopedas traumatologas.
Pasak jo, tai nedidelės, o kelių eurų vertės dovanos.
„Turime keturis vaikus, kuriems Valentino diena - didelė šventė. Žinau, kad jie tarpusavyje šnabždasi ir kažką ruošia tiek mamai, tiek man. O aš, kaip sakiau, irgi esu paruošęs po dovanėlę.
Ką veiksime vakare? Ar tai bus greito maisto restoranas, ar namuose ką nors ekspromtu sugalvosime - dažniausiai aš būnu jų idėjų vykdytojas, realizatorius“, - sako T.Sveikata.
Proga išsakyti gerus žodžius
„Negaliu sakyti, kad švenčiu, nes mano tradicijose tos dienos labai ilgai nebuvo. Bet jauniems žmonėms tai yra graži proga pasakyti, kad jie vienas kitam yra svarbūs. Galvoju, kad šventė vis tiek turi savo auditoriją, žmones daro laimingus ir tikrai priklauso gražių švenčių sąrašui“, - sako Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktorė prof. Alina Pūrienė (nuotr.).
Ar gydymo įstaigoje jaučiama Valentino dvasia?
„Tikrai jaučiama ir ypač tarp jaunų žmonių, kurie ir širdutes klijuoja, ir vieni kitiems gražius žodžius sako.
Manau, kad laimingas žmogus dirba geriau, intensyviau ir kūrybiškiau. Jei tai neužima didelės dienos dalies ir neišbalansuoja visai darbo dienai, tikrai nereikėtų drausti švęsti. Norėčiau pasakyti, kad mes dabar vykdome vėžio prevencijos akciją, tad dirbame daugiau negu įprastai. Todėl šventimui visai neturime laiko“, - sako profesorė, paklausta, ar nepabara kolektyvo, jog gana klijuoti širdeles.
Ar profesorė meilės dienos proga sulaukia sveikinimų iš sutuoktinio?
„Vyras dažnai pamalonina skaniu kepsniu, tikiuosi, kad ir šį kartą taip bus. (Nusijuokia.) Dabar vasarį dirbame daug didesniu intensyvumu, tad namo grįžtu pavargusi ir man kiekviena diena yra kaip Valentino diena, nes mano šeima supranta, palaiko mane ir tai man yra svarbiausia“, - sako A.Pūrienė.
Padovanojo suknelę
Gydytojas otorinolaringologas dr. Darius Rauba (nuotr.) pasakoja, kad meilės dieną švenčia simboliškai. „Sugalvojame nueiti pavakarieniauti į restoraną ar ką nors šventiško pasigaminame namuose, įteikiu žmonai gėlių puokštę ir simbolinę dovaną.
Pavyzdžiui, šiemet net žinojau, ką dovanosiu. Buvo proga, žmona pasimatavo suknelę, pasižiūrėjau, kad labai tinka ir sakau: viskas perkam, bus tau dovana“, - pasakoja medikas, kuriam ir pačiam smagu sulaukti sveikinimų ar staigmenų.
Medikas apgailestauja, kad paprastai per šventines dienas būna ne ką mažesnis krūvis.
„Netgi per gimtadienius sakau, kad reikia mažiau operuoti, bet vis tiek kas nors įsiprašo, jog žūtbūt išoperuočiau. Tad gimtadienio proga vieną dvi operacijas atlieku. Bent jau stengiuosi, kad vakaras būtų laisvas, ramus ir niekas netrukdytų“, - sako D.Rauba.
Anot jo, ligoninėse irgi jaučiama Valentino dvasia.
„Kai buvome jaunesni, iniciatyvos rodėme daugiau. Anksčiau nupirkdavome ir tulpių ar kitų gėlių, išdalindavome bendradarbėms, slaugytojoms. Dažniausiai tą padarydavau aš. O dabar, jei neužsiimu, to nedaro niekas kitas. Kartais ir slaugytojos ar rezidentės užklijuoja širdutę ant chalato ar ženkliuko savo daktarui. Galbūt mes labiau sustabarėjome. Prieš penkis dešimt metų būdavo ir gėlės, ir tortas, dar ir meškutį padovanodavome“, - atvirauja medikas.
Pasak jo, būna ir kuriozinių situacijų, kai ir pacientai žodžiu pasveikina gydytoją su Meilės diena. „Tą dieną kas nors ateina konsultacijos, pasveikina. Iš pacientų esu gavęs netgi širdučių. Aišku, labai smagu, kai ligoninėje verda toks gyvenimas. Daug kas, matau, vaikšto įstaigoje pasipuošę širdutėmis, jų būna priklijuota ant durų, papuošta kaspinėliais. Matai, kad žmonės švenčia ir pačiame mieste, perka gėles. Kaip seniau buvo kovo 8-oji, man atrodo, Valentino diena dabar netgi labiau švenčiama ir populiaresnė“, - sako D.Rauba.
Gydytojas kadaise dalyvavo šokių projekte, tiesa, išeiti laisvalaikiu pasišokti visgi nelieka laiko. „Kiek turiu laisvalaikio, jį skiriu sportui, mylimam tinkliniui. O kad išeičiau pašokti ir dar be savo poros, - tikrai nebeišeina, nes tada atimčiau daugiau laiko iš šeimos. Jei jau būname vakarėlyje, kur yra šokama, tikrai nesėdžiu prie stalo ir paskutinis nueinu miegoti. Einu pirmasis į šokių aikštelę ir paskutinis išeinu“, - sako medikas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: