Ką pasiūlysite medikams rytoj?

Liana Binkauskienė, Inga Markeliūtė
2018-04-26
Šiandien, ketvirtadienį, medikai vėl išeina į gatves. Jų viešas klausimas „Ką pasiūlysite medikams rytoj?“, skirtas perspektyvai. Premjeras tikina, kad nerimauti nėra dėl ko: visi Vyriausybės pažadai medikams bus įgyvendinti, o atlyginimai, be abejonės, kils. 
Ką pasiūlysite medikams rytoj?
Medikai šiemet jau ne pirmą kartą išeina į gatves. Sausio pradžioje tai padarė jaunieji gydytojai. Sekdamas jaunųjų kolegų pavyzdžiu mitinguoti medicinos darbuotojų dienos išvakarėse kviečia Lietuvos medikų sąjūdis.

Premjeras ramina: įsipareigojimai bus vykdomi
Lietuvos medikų sąjūdis siekia, kad iki 2020 metų sveikatos apsauga taptų prioritetine sritimi ir jai per dvejus metus būtų skiriama iki dešimt procentų bendrojo vidaus produkto. Su šiais siekiais ir susijęs labai aktualus medikų bendruomenei klausimas – adekvatus atlyginimų didėjimas.  
 

„Šiandienos sprendimai – 99,5 mln. eurų ir dar 20 mln. nepaskirstytų VLK lėšų bei galimybė dvidešimčia procentų nuo gegužės pirmosios medikams padidinti atlyginimus. Ir mes tikrai žinome, kad tai įvyko konsoliduoto medikų bendruomenės poveikio ir valdžios įsiklausymo dėka. Tai - realus pokytis. Labai norime, kad šie pinigai pasiektų medikų bendruomenę, o ne įstrigtų neadekvačių įkainių pinklėse“, – teigia Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) tarybos narys prof. Vytautas Kasiulevičius. 

 
Šis noras, ir kitą savaitę pradedamas svarstyti ateinančių metų biudžeto projektas, paskatino balandžio 23 d. Lietuvos medikų sąjūdžio atstovus susitikti su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu. 
Premjeras užtikrino medikus, kad nerimauti pagrindo nėra. „Nuo gegužės pirmosios planuojama padidinti medikų darbo užmokesčio fondą. Tas didinimas nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančius medikus. Visos sąlygos sudarytos, kad šie įsipareigojimai būtų įvykdyti. Esame pasirašę ilgalaikį įsipareigojimą ir su profesinėmis sąjungomis. Gydytojo atlyginimas kils 2-3 MGU, slaugytojo – 1,5 MGU. Tas bus padaryta“, – tikino premjeras. 
 
Dėl ko neramu?
„Dvidešimt procentų yra labai gerai, jeigu jie iš tikrųjų pasieks gydymo įstaigas. Mes tokių garantijų ligoninių lygmeniu neturime. Tai - ne Vyriausybės problema, jos sprendimas – geras, tačiau egzistuoja paslaugų įkainiai, ir kaip yra pasakyta, pinigus reikės užsidirbti. Tas gebėjimas užsidirbti ir yra susijęs įkainių didinimu. Gali būti, kad šitas 120 milijonų eurų nebus tam panaudotas (…) Todėl ypač reikalingas tarpinis kontrolės lygmuo, kuris užtikrintų, kad pinigai pasiektų medikus. Bet mes iš tiesų kalbame, ar tai yra tvaru. Ar ateinantieji metai bus tie, kurie išsaugos ir leis augti sveikatos apsaugos finansavimui?“ – klausia prof. Vytautas Kasiulevičius. 
Akivaizdu, kad Vyriausybėje reikalingi sprendimai, kaip sutelkti lėšas šios srities finansavimui. Be to, Valstybinė ligonių kasa turi parengti tinkamus bazinius sveikatos priežiūros paslaugų įkainius.
 
Viltys
Pasak prof. Vytautas Kasiulevičius, Lietuvos medikų sąjūdis nori, kad ši valdančioji dauguma per valdymo kadenciją padidintų sveikatos apsaugos finansavimą 0,5 milijardo eurų. Prie dabartinio PSDF biudžeto, kuris yra 1,75 milijardo eurų, pridėjus minėtą sumą pasiektume minimalų ES šalių sveikatos apsaugos sistemos finansavimo lygį. Jeigu per porą metų tai būtų padaryta, būtų postūmis. 
Kolegai antrina, Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė. „Iki 2020-ųjų metų visų medikų atlyginimų vidurkis turi pasiekti šios srities ES atlyginimų vidurkį. Ir tik tada galima tikėtis medicinos darbuotojų emigracijos sustabdymo“, - teigė pirmininkė. 

Ką žada ministras
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, jau dėliojantis preliminarų kitų metų biudžetą. Vien tam, kad kitąmet būtų išlaikomi šiandien prisiimti įsipareigojimai, tokie kaip įkainių didinimas, leisiantis medikams mokėti didesnes algas, papildomai prireiks 150 mln. eurų. 
 
Prioritetai 
Pirma – didinti šeimos medicinos prieinamumą, antra – gerinti slaugos paslaugų prieinamumą ir trečia – skirti daugiau dėmesio psichikos sveikatai. Įgyvendinant reformas Vyriausybė užsibrėžė tikslą – kasmet išsaugoti apie 350 gyvybių, sveiko gyvenimo metų trukmę pailginti 10 mėnesiu, savižudybių skaičių sumažinti – trečdaliu. O šiems tikslams pasiekti numatyta investuoti 126 mln. eurų 2019 metais.
Pasak ministro, planuojami pokyčiai kompleksiniai ir glaudžiai susiję. Todėl tobulinant vieną sveikatos sritį pokyčių neišvengiamai reikia ir kitose, nes tik tokiu būdu galima užtikinti kokybiškas permainas. „Pokyčiai per vieną dieną nepasijus, bet ilgainiui rezultatai bus. Į juos investuojama daug valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų“, - teigia A.Veryga. 
 
Šeimos medicinai - papildomi 15 mln.
Sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičičnės teigimu, planuojama kad jau nuo kitų metų maždaug pusė milijono gyventojų pajus šeimos medicinos paslaugų pagerėjimą. Mat jau netrukus šeimos gydytojų funkcijos bus išgrynintos, atsisakyta perteklinių funkcijų. Kitaip sakant, šeimos gydytojai netrukus galės atitraukti akis nuo kompiuterio monitoriaus ir pasižiūrėti ar net apžiūrėti pacientą. 
Planuojama išplėsti ketvirtadalio šeimos gydytojų komandas, akcentuojant mobiliąsias paslaugas, ir taip eilės pas šeimos gydytojus sumažės. Šioms iniciatyvoms įgyvendinti kitąmet numatoma skirti papildomai 15 mln. eurų.
Tikimasi, jog ir pas gydytojus konsultantus laukimo eilės trumpės plėtojant telemediciną ir tobulinant pacientų registravimosi tvarką. 
 
Dėmesys ir slaugai
Slaugos koordinavimo skyriaus vedėjos, laikinai einančios kanclerės pareigas Otetos Vitkūnienės teigimu, sprendžiant slaugos paslaugų problemą numatyta aktyviau plėtoti ambulatorines, stacionarias ir mobilias slaugos paslaugas ir didinti slaugytojų savarankiškumą. Bus kuriama ir finansinio skatinimo už mobilios slaugos paslaugų vystymą tvarka remiantis Vilniaus centro poliklinikos pavyzdžiu. 
Mažinti savižudybių skaičių padės kuriama ankstyvos savižudybių atpažinimo ir kompleksinės pagalbos suteikimo sistema, kuri veiks visose savivaldybėse. Psichologinės reabilitacijos paslaugos nustačius aukštą savižalos riziką bus apmokamos iš PSDF. Pagalba lengviau bus prieinama ir įdiegus žemo slenksčio konsultantų modelį.

Rezidentai: pokyčiai turėjo būti vakar
Nors ledai dėl gydytojų rezidentų atlyginimų pajudėjo, pesimistinės nuotaikos jaunųjų gydytojų neapleidžia: daugelis pokyčių nebesitiki. Pagrindinėms rezidentų pajėgoms atstovaujančių organizacijų lyderiai tiesiai šviesiai sako: šie pokyčiai turėjo būti vakar. 
 
Pateiks artimiausiu metu
Sveikatos apsaugos ministerija artimiausiu metu pateiks svarstymui visą siūlomą pertvarkų paketą dėl rezidentūros apmokėjimo sistemos keitimo. Šių siūlymų esmė – nuo kitų metų visos medikų pajamos turėtų būti apdraustos. Rezidentų stipendijos taptų jų atlyginimo dalimi. 
Ministerijos valdininkų teigimu, nauja rezidentūros apmokėjimo sistema apimtų ne tik koeficiento kėlimą, bet ir užtikrintų jauniems žmonėms geresnes socialines garantijas. Tokiu atveju būtų didesnės ligos, motinystės ir kitos išmokos, ženkliai daugiau būtų mokama už naktinius budėjimus, kauptųsi didesnė pensija, beveik dvigubai daugiau jauni žmonės galės kaupti pensijų fonduose, lengvėtų paskolos gavimo galimybės.  

Nuomonės 
VU Medicinos fakulteto Rezidentų tarybos pirmininkė, Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos narė, gydytoja rezidentė Urtė Builytė:

- Socialinės garantijos priėmus įstatymų paketą turėtų pagerėti, nes visos rezidento pajamos tampa apskaitomos. Prie algos prisidėtų apie 360 eurų. Tai ypač svarbu už studijas mokantiems rezidentams, kurių pajamos iki šiol buvo dvigubai mažesnės, nei už studijas nemokančių rezidentų, nes jie negaudavo stipendijų bei turėdavo dar iš tų kelių šimtų eurų sumokėti už studijas. Jei viskas įvyks sklandžiai, rezidentai už atliekamą tokį patį darbą gaus vienodą atlygį.
 
Kalbant apie bandymus stabdyti emigraciją, protų nutekėjimą, peršasi mintis, kad, jeigu viskas vyks tokiais tempais kaip dabar, nereikia turėti vilčių, jog pavyks įveikti šią problemą. Reformos, liečiančios gydytojus, stumiasi sunkiai, bent jau kol kas. Tapus savarankišku gydytoju situacija gali gerėti nežymiai, taigi, žmonės nesiryš čia likti. O perspektyva juk labai svarbi.
Kyla ir klausimų, pavyzdžiui, kaip pavyks įgyvendinti etapines kompetencijas. Projektas siejamas su ES struktūriniais fondais. Abejonės,  kiek tai tvaru, pagrįstos? Kas bus po ketverių metų, kai baigsis šių fondų galiojimas? 
 
Esminis mums kylantis klausimas – kodėl rezidento, kuris yra gydytojas, alga siejama su valstybės tarnautojo, nors pagal valstybės tarnybos įstatymą gydytojas, dirbantis viešojoje įstaigoje (t.y. ligoninėje), negali būti valstybės tarnautojas. Kodėl algos susietos ne su baziniu, būtent, gydytojo atlyginimu? Jei rezidento alga nesiejama su gydytojo, galbūt ir numatomi kėlimai ateityje rezidentų nepalies. Dirbtinai sukuriamos dvi skirtingos sistemos.
Dabar gegužės mėnesį keliamas medikų atlyginimas rezidentų nepalies. Už praėjusį mėnesį mano, kaip gydytojos rezidentės, alga buvo 420 eurų neatskaičius mokesčių ir be naktinių budėjimų. Ar tai yra rimtas požiūris, ar tai galėtų sulaikyti išvykti pasiryžusius žmones ir jiems rodyti pozityvią perspektyvą? 
Jei patvirtins naują tvarką mano pajamos sudėjus dabartinį atlyginimą ir stipendiją, galbūt pakiltų per 20-30 eurų. 
Tačiau negalime sakyti, kad pokyčiai nevyksta, vienokie ar kitokie įstatymų pakeitimai randasi, bet kaip pavyks juos įgyvendinti ir suderinti – pamatysime ateityje.
 
LSMU Rezidentų tarybos vicepirmininkas Robertas Pranevičius:

- Ši mūsų idėja, virtusi įstatymų paketu, vienareikšmiškai yra teigiama. Juk dabar niekas iš mūsų negali gauti jokių socialinių garantijų, lengvatų, nes trečdalis algos yra stipendija. Tai vienas tų džiugių rezultatų, kurį pasiekė Jaunųjų gydytojų asociacija, abiejų universitetų rezidentų tarybos.
Matome, kad reikia labai daug laiko, labai daug įstatymų paketų reikia keisti, koreguoti, pildyti, kad visa tai taptų realybe. Subjektyviai visada įžvelgiame pavojų, kad pasikeis valdančioji koalicijos nuomonė, todėl laukiama galutinio užtvirtinimo.
 
Mano atlyginimas pakilo 30-40 eurų. Aišku, tai yra teigiamas pokytis ir turime ko gero džiaugtis, jog atlyginimas didėja, tačiau siekiant globalių pokyčių to tikrai neužteks. Suprantama, kad per pusmetį nepasivysime kolegų, tarkim, Skandinavijoje, bet visi sutinkame, kad pastangos ir pokyčiai  turi būti maksimalūs.
Valdžia turi suprasti, kad 40 eurų labai greitai pasislepia tose išlaidose ir tų jų net nepastebi... Ir nors mūsų Vyriausybei sunku su biurokratiniais procesais, įstatymų paketų keitimais, turime susėsti už derybų stalo konstruktyviems pokyčiams. Kito kelio nėra – turime laukti. Tačiau tiek rezidentų tarybos vardu, tiek Jaunųjų gydytojų asociacijos vardu užtikrinu, jog kiek reikės, tiek sėsime prie derybų stalo.
 
Nors pokyčiai vyksta, nuotaikos kol kas išlieka pesimistinės. Ne visi gali ir turi galimybes tiek laukti. Rezidentų emigracija drastiškai didelė. Kiekvienais metais mūsų išvažiuoja vis daugiau, kartų kaita nebevyksta, išlieka tik garbaus amžiaus gydytojai, kurių patirtis neįkainojama, tačiau fiziškai budėti naktimis jie nebegali. Tai - baisus dalykas, ko valstybė dar galbūt neįvertina. 
Todėl pokyčiai turi vykti ne rytoj, net ne šiandien. Jie turėjo vykti vakar.

Rezidentų pinigai
Rezidentų atlyginimai susiejami su valstybės tarnautojo bazine alga, t.y. valstybės tarnautojo bazinei algai yra nustatomas koeficientas rezidentams, jaunesniajam rezidentui – 7,6, vyresniajam – 8,1, tad galų gale tos pajamos, kurios yra gaunamos šiandien, nuo 2019 m. sausio 1 d. turėtų išlikti tokios pačios. Žinoma, dar neaišku, kokią įtaką į rankas gaunamam atlygiui turės visa mokestinė politika. 
Dabar per mėnesį valstybės finansuojamo jaunesniojo rezidento atlyginimas yra apie 740 Eur, vyresniojo – apie 800-850 Eur. Mūsų kaimynai estai gauna apie 1500–1700 Eur. 
Valstybės nefinansuojamų rezidentų pajamos perpus mažesnės, be to, jie dar turi užsimokėti už studijas, kurios kasmet atsieina apie 5300 Eur. 


 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris