Faktas
Valstybės kontrolė pristatė privalomojo sveikatos draudimo fondo 2017 m. konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumo bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo vertinimą.

---

 
Ligonių kasas optimizuoti
Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondą administruojančių institucijų išsiskirstymo į atskirus juridinius asmenis patiriama pridėtinės vertės nesukuriančių nereikalingų fondo administravimo sąnaudų. Valstybinė ligonių kasa ir 5 teritorinės ligonių kasos, turėdamos atskirųjų juridinių asmenų statusą, sudaro 22 vnt. finansinių ir biudžeto vykdomų ataskaitų rinkinių.
Auditorių teigimu, PSDF visoje Lietuvos teritorijoje galėtų administruoti viena Valstybinė ligonių kasa, sudarant sutartis su visomis gydymo įstaigomis.
 
Stokoja nuoseklumo
Ankstesnių auditų metu buvo konstatuota, kad vis dar neišgryninama sveikatos draudimo įmokos paskirtis ir aiškiai nenustatyta šio draudimo garantuojamų paslaugų apimtis. Sveikatos draudimo lėšomis yra vykdomi valstybės prisiimti įsipareigojimai, kurie savo esme artimesni nedraudžiamiesiems ar net turinčių socialinės paramos požymių.

Šio audito metu nustatyta, kad valstybė nesumoka ar sumoka mažiau įmokų į fondą už socialiai jautriausių asmenų grupes ir taip neįvykdo savo įsipareigojimą fondui. Pagal įstatymą smulkesniems ūkininkams reikia mokėti 3 kartus mažesnes PSD įmokas nei kitiems asmenims, tačiau šių remiamų asmenų mokamų įmokų skirtumo valstybė nepadengia. Mažesnis PSD įmokų dydis įstatymu nustatytas ir asmenims, draudžiamiems valstybės biudžeto lėšomis, - valstybės biudžeto įmoka pernai buvo 16,1 proc. mažesnė nei MMA gaunančių darbuotojų PSD įmokos dydis, kurį numatoma pasiekti tik 2021 metais.
 
Kita vertus, pasak auditorių, valstybė daliai gydymo įstaigų neatlygintinai suteikia savo turtą – ne tik pastatus, bet sveikatos priežiūros paslaugoms teikti perka brangią medicinos įrangą ir kitą turtą. Taigi, viena vertus, valstybė neskiria pakankamai lėšų savo įsipareigojimams vykdyti, bet, kita vertus, šį trūkumą bando kompensuoti neatlygintinai skiriamu turtu. Tokie nesubalansuoti sprendimai neleidžia įvertinti viešųjų lėšų, skiriamų sveikatos priežiūrai dydžio ir priimti objektyvių sprendimų dėl sveikatos apsaugos finansavimo.
 

L.S. skaičius
16,1 
- tiek proc. valstybės biudžeto įmoka pernai buvo mažesnė nei MMA gaunančių darbuotojų PSD įmokos dydis.

 
Paslaugų kaina neobjektyvi
Dažnai keičiama sudėtinga mokėjimo už asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš fondo lėšų sistema kol kas neužtikrina, kad būtų nustatytos paslaugos vertę atitinkančios objektyvios kainos. Gydymo įstaigos, kaip ir bet kuris kitas rinkoje veikiantis subjektas turėtų žinoti kainą, kurią gaus už suteiktas paslaugas, apmokamas PSDF biudžeto lėšomis. Pasak auditorių, pagal galiojančią apmokėjimų už suteiktas paslaugas sistemą nustatomos kainos nėra objektyvios, nes atliekamus skaičiavimus įtraukiamos ne visos jų teikimo sąnaudos. Nors dabar patvirtintos paslaugų bazinės kainos yra įvertis, gaunamas atsižvelgus tik į dalį gydymo įstaigų patiriamų vidutinių paslaugos teikimo sąnaudų, tačiau tai nėra kaina, kurią gauna gydymo įstaigos. Be to, pasirinktas kainos apskaičiavimo metodas, neskatina taikyti brangesnius pažangius gydymo metodus ir iki tapdamas gaunama kaina, šis dydis – bazinė kaina balais – be įstatyminio pagrindo ir nesant metodikos, koreguojamas nustatant balo įkainį eurais ir skiriant papildomus priedus.
 
Ne visi sprendimai objektyviai pagrįsti
Auditorių teigimu, ne visi ministerijos sprendimai dėl naujų paslaugų apmokėjimo yra objektyviai pagrįsti. Sveikatos apsaugos ministro patvirtintų paslaugų įtraukimas į apmokamas PSDF lėšomis reglamentuojančios tvarkos nesuderintos ir prieštaringos, todėl šis procesas neaiškus. Tokiu būdu galiojanti tvarka sudaro prielaidas fondo lėšomis apmokėti paslaugas, įskaitant vakcinas ir vaistus, kurias ministerijos pakviesti ekspertai neįvertino kaip reikalingiausias ir prioritetines.
 
Neracionalus lėšų naudojimas
Valstybės kontrolė nuo 2012 metų savo valstybinio audito ataskaitose nurodydavo neracionalaus lėšų panaudojimo kompensuojant ortopedijos technines priemones (OPT) problemas. Jos nebuvo galutinai išspręstos, o šio audito metu nustatyta naujų neracionalaus lėšų naudojimo atvejų, kai ortopedinės technikos priemonės buvo kompensuotos didesnėmis nei rinkoje esančiomis kainomis. Nors naujos tvarkos nuostatos, galinčios sumažinti OTP bazines kainas įsigaliojo 2018-01-01, tačiau delsiama jas pradėti taikyti jau kompensuojamoms OTP. Pernai teikta ketvirta rekomendacija, kurios įgyvendinimo terminas 2018 IV ketvirtis vis dar aktuali.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!