Justas Mundeikis: „Neturime strateginio plano sveikatos apsaugai“

Evelina Machova
2018-09-13
„Nieko nenustebinsiu pasakydamas, kad skiriame per mažai lėšų sveikatos apsaugai. Gerokai atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio ir tas skirtumas yra maždaug pusė milijardo eurų per metus“, - sako ekonomistas Justas Mundeikis.
Justas Mundeikis: „Neturime strateginio plano sveikatos apsaugai“
„Resursų yra, tik reikia finansų ministro, kuris ryšis ne kosmetinei sveikatos apsaugos sistemos finansavimo reformai“, - sako ekonomistas Justas Mundeikis.

- Trūksta daug, bet skelbiame, jog visos medicinos paslaugos nemokamos. Ar ne ekonominis fenomenas?
- Pirmoji loginė klaida, jog manome, kad turime sveikatos draudimą. PSD įmokos sudaro fondą, kurį mes bendrai sunešame. Tas pats kaip „Sodra“ ir pensijos. Niekas pinigų ten netaupo ir neinvestuoja. Dirbantieji pinigus suneša, o pensininkai išsiima. Tas pas ir su sveikatos draudimu. Tiesa, daugelis galvoja, kad į šį fondą pakankamai ir solidariai visi įnešame. Bet ir tai netiesa. Valstybė turi daugiau nei pusantro milijono draudžiamų asmenų, už kuriuos moka mažiau nei, tarkim, dirbantysis nuo minimalios algos. Pastarasis susimoka 432 eurus per metus, valstybė gi už draudžiamuosius sumoka tik 314 eurų. Nepamirškime ir kitų išlygų. Jei dirbate pagal darbo sutartį, į sveikatos fondą nuo visų pajamų mokate devynis procentus. Situacija pasikeičia, jei verčiatės individualia veikla ir jūsų pajamos viršija 65 tūkstančius eurų. Atsiranda toks stebuklas kaip PSD lubos ir įnešate tik tris procentus nuo pajamų. Kaip matote, solidarumo šioje sistemoje nelabai yra – vieni moka tris, kiti devynis procentus, tačiau visi turi didelių lūkesčių, kurie nepatenkinami.

- Ką gi daryti? Metų pabaigoje svarstant biudžetą kartojama frazė: pinigų yra tiek, kiek yra, jų daugiau nepripiešim...
- Kol medikai, pacientai, visuomenė nepareikalaus iš finansų ministro Viliaus Šapokos adekvataus finansavimo sveikatos sistemai, niekas nepasikeis. Kaip yra pripažinęs pats finansų ministras, jam patinka mažas ir efektyvus viešasis sektorius. Dėl pastarojo dalyko niekas nesiginčija. Sveikatos sektoriuje yra daug neefektyvumo, bet ir finansavimas neadekvatus. Ministras sako, kad prieš didinant finansavimą sistemą reikia padaryti efektyvią. Bet to nepadarysi, kol nepadidinsi finansavimo. Aurelijus Veryga viliasi, kad iki jo kadencijos pabaigos sveikatos apsaugai bus skiriami aštuoni procentai nuo BVP. Finansų ministras aiškina, jog viskas priklausys nuo prioritetų, tačiau tarp jų nėra punkto didinti mokesčius.


- Vadinasi, be mokesčių reformos sveikatos sektoriaus problemų neišspręsime?
- Faktas. Tačiau tai - tik viena dalis. Kitas svarbus momentas - sistemos efektyvumas. Ir EPBO, ir Europos Komisija pabrėžia, kad turime per daug lovų ir santykinai daug medikų. Tiesa, problema ta, kad tik 38 procentai jų yra iki keturiasdešimt penkerių metų. Gydytojų daug, bet jie gerokai vyresnio amžiaus nei Europos vidurkis. Ruošiame daug jaunų specialistų, bet į sistemą jie neįsilieja. Turėtume planuoti, kiek ir kokių specialistų reikia. Tačiau susidaro įspūdis, jog neturime jokio strateginio plano. Eurostato duomenimis, gydytojų mums netrūksta. Vadinasi, problema jų pasiskirstymas.

- Kaip sako premjeras, dabar pats laikas tiekti siūlymus, į kuriuos prieš priimant biudžetą bus atsižvelgiama. Kiek tai realu?
- Nieko tie siūlymai nepakeis, nes biudžetas per vasarą susvarstytas. Žinoma, tam tikri kosmetiniai pataisymai galimi, bet kardinalių pokyčių tikėtis neverta. Tai, kas nenumatyta ir neaptrata Sveikatos apsaugos ministerijos koridoriuose, to ir nebus. Pavasarį medikų atlyginimus didinome iš PSDF Rezervo fondo, kuris iš principo skirtas naudoti ištikus ekonominei krizei ar trūkstant finansavimo už valstybės draudžiamus asmenis. Ką turime dabar? Pinigus leidžiame einamiesiems dalykams, vadinasi, jau dabar biudžete yra didžiulis disbalansas.

- Kelti medikų atlyginimus pažadėta ir kitąmet. Vadinasi, biudžetas turės būti gerokai didesnis?
- Logiškai mąstant jis turėtų toks būti. Bet tam nelabai yra prielaidų. Greičiau bus situacija, kuri dažna pastaruosius kelerius metus - iš ko nors atims, kam nors padidins. Tai - vienintelis būdas, kaip mes su dabartine mokestine sistema galime suvaldyti kaštus. Taip, čia tam tikra trumpalaikė problemos sprendimo imitacija, tačiau ateityje už tai turėsime sumokėti visi. Ir tai tikrai nebus socialiai teisinga.

- Gal situaciją pagerintų papildomas sveikatos draudimas, apie kurį pastaruoju metu nemažai kalbama?

-
 Privatus asmuo to draudimo pas mus negali gauti. Dažniausiai juos, kaip motyvavimo priemonę, skiria didelės kompanijos. Kodėl? Jei būtų galima privačiam asmeniui gauti tokį draudimą, draudikas turėtų įvertinti kiekvieno žmogaus riziką. Bet tam mes neturime duomenų. Rūko žmogus ar nerūko, turi genetinių ligų, neturi. Įmonėse, kurios naudoja šį draudimą, dirba jauni, nesergantys žmonės, todėl draudimo įkainiai sąlyginai nėra dideli. Tačiau įsivaizduokite, kokia yra vyresnio amžiaus žmogaus rizika sirgti tam tikromis ligomis. Dažnu atveju jam gali ir draudimo įmokos tapti neįperkamos. Be to, draudimai jau dabar susiduria su nemažomis išlaidomis, kurios jį padaro pakankamai nuostolingą. Privataus draudimo įmokos taip pat augtų, nes sveikatos apsaugos išlaidos stipriai auga. Žinoma, draudikas gali mažinti apmokamų paslaugų spektrą. Pavieniams jauniems asmenims papildomas draudimas gal ir suveiktų, bet masiškai sveikatos sistemai jis nepadės.

- Tuomet iš kur į tą sveikatos sistemą įnešti daugiau lėšų? Didinti PSD įmokas?
- Atsižvelgiant į tai, kad mūsų visuomenė sensta sparčiausiai Europoje, toks scenarijus neišvengiamas. Anksčiau ar vėliau jos turės didėti. Tačiau reikia išnaudoti ir kitas galimybes. Pavyzdžiui, jūsų šeimoje – namų ūkyje dirbate tik jūs, o vyras bedarbis ir stovi Darbo biržoje. Per metus jūs uždirbate milijoną, tačiau už jūsų nedirbantį vyrą valstybė arba jis pats moka 36 eurų įmoką, apskaičiuojamą nuo minimalaus atlyginimo. Ar tai teisinga? Čia jau - politinis klausimas. Galbūt dideles pajamas turinčiuose namų ūkiuose, kur vienas sutuoktinių ar partnerių nusprendė nedirbti, jie kaip ir kiti šeimos nariai būtų draudžiami dirbančio asmens. Tokia sistema taikoma Vokietijoje. Taip pat reikia ieškoti sprendimų, ką daryti su individualia veiklia besiverčiančiais asmenimis. Jų mokestinė našta mažesnė, o lūkesčiai sveikatos apsaugai dideli. Resursų yra, tik reikia finansų ministro, kuris ryšis ne kosmetinei reformai.


Dosjė
2005-2013 m., Bonos Reino Frydricho Vilhelmo universitetas (Vokietija), Ekonomikos studijos, įgytas ekonomikos diplomo laipsnis
Nuo 2010 m. tinklaraščio Lithuanian-Economy.net autorius,
Nuo 2014 m. iki 2017 m. Ekonomistas-analitikas („Maxima Group“, LIDL, „Gjensidige“)
Nuo 2014 m. Ekonomikos lektorius įvairiose aukštojo mokslo institucijose (VU VM, Vilniaus Kolegija, KSU)
Nuo 2017 m. VU EVAF doktorantas
Nuo 2018 m. Lietuvos ekonomistų asociacijos narys
Nuo 2018m. Radijo laidos „Ekonomisto komentaras“ (Žinių radijas) rengėjas

 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris