Justas Džiugelis: „Asistentas – prabanga neįgaliesiems“

Deimantė Gruodė
2016-12-02
Kuomet aktyvus ir neįgaliojo vežimėlyje sėdintis verslininkas iš Vilniaus Justas Džiugelis (29 m.) su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga buvo išrinktas į Seimą, tūkstančiams žmonių sužibo viltis, jog pagaliau bus ginamos ilgus metus ignoruotos neįgaliųjų teisės.
Justas Džiugelis: „Asistentas – prabanga neįgaliesiems“
„Puikiai suprantu neįgalių žmonių rūpesčius. Jeigu manimi nebūtų kam pasirūpinti arba aš neturėčiau galimybės pirkti socialinio asistento paslaugų, arba neturėčiau artimų giminių, Lietuvoje iš tikrųjų būtų nesaugu gyventi, nežinočiau, kur dėtis tokiu atveju“, - sako Seimo narys Justas Džiugelis.

- Eidamas į Seimą turėjote ypatingą misiją ar tikslą?
- Prieš trejus metus įkūriau viešąją įstaigą, kurios tikslas – socialinės atskirties mažinimas tarp sveikųjų ir negalią turinčių žmonių. Mūsų organizacijos siekis – pastatyti inovatyvią mokyklą, greičiausiai Vilniuje, kur specialiųjų ugdymo poreikių turintys vaikai galėtų būti mokomi drauge su sveikaisiais. Dirbdamas viešajame sektoriuje pamačiau, kad iš tikrųjų yra daugybė sisteminių problemų. Žinių bagažas, kurį susikroviau, mane ir paskatino eiti į politiką.
 
- Ar neįgaliųjų reikalams teiksite prioritetą?
- Man yra įdomūs visi socialiniai klausimai. Kadangi pats turiu judėjimo negalią, visiems atrodo, jog būsiu neįgaliųjų atstovas. Be abejo, neįgalūs žmonės, įvairios socialiai pažeidžiamos grupės bus mano darbo Seime kryptis arba tie žmonės, kuriems pirmiausiai stengsiuosi atstovauti.
 

Kalbėdami apie gyvenimo pagerinimą neįgaliesiems visi pamiršta juos prižiūrinčius asmenis: tėvus, neįgaliesiems talkinančius asistentus arba slaugytojus. Jais valstybė taip pat turėtų pasirūpinti. Aš pats samdau asistentą, kuris sudaro man galimybę gyventi visavertiškai. Tačiau yra daug žmonių, kurie norėtų, bet negali sau to leisti. Tai jiems - prabanga.
 
- Kai tapote Seimo nariu, džiaugiatės?
- Džiaugiuosi, kad per nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį esu, ko gero, pirmasis Seimo narys, turintis sunkią judėjimo negalią.
Lietuvoje yra daug nevyriausybinių organizacijų, kurios atstovauja tam tikrą negalią turintiems žmonėms. Jos vienareikšmiškai tvirtina, kad trūksta dialogo su valdžia. Ministerijose į darbo grupes juos dar bando kviesti, bet kartais tokiomis absurdiškomis sąlygomis. Tarkime, užklausimai atsiunčiami pačiu paskutiniu momentu ir nebesuspėjama į juos atsakyti.
 

Su Seimu visiškai nebuvo dialogo, bent jau taip man kalbėjo neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos. Manau, kad būtent jos puikiai išmano neįgaliųjų interesus, teises ir kitus rūpimus klausimus. Vienas mano viešųjų pažadų buvo, kad bent jau du kartus per metus konsultacijų susitiksiu su nevyriausybinėmis organizacijomis, ginančiomis negalią turinčius žmones.

 
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija nuo du tūkstančiai dešimtų metų yra ratifikavusi daugybę dalykų, kurie turėtų būti įgyvendinti Lietuvoje, bet, deja, jie stringa. Yra daugybė rekomendacijų Lietuvai. Manau, dirbdamas Seime būsiu tas žmogus, kuris ir mėgins jas įgyvendinti.
 
- Turbūt pirmas dalykas, kurį padarėte – tai įvertinote Seimo rūmų infrastruktūrą ir pritaikymą neįgaliesiems?
- Apžiūrėjau visus Seimo rūmus. Be abejo, yra tokių vietų, kurių techniškai neįmanoma pritaikyti neįgaliesiems. Pavyzdžiui, patekimas į pirmuosius rūmus yra pakankamai siauru keltuvu. Tai yra suprantama, kadangi pirmieji rūmai yra kultūros paveldas ir techniškai pakankamai sudėtinga juos pritaikyti neįgaliesiems. Bet yra kitas kelias ten patekti.
 
Girdėjau, kad Seimo kanclerio pavaduotoja žada perkelti kortelių skaitytuvus šiek tiek žemiau, kad aš juos pasiekčiau. Bet realiai to daryti nereikia, nes mane lydės asistentas. Tad bėdų nematau ir ypatingo pritaikymo tikrai nereikės. Manau, kad dirbti Seime trukdžių man nebus.

 
- Su kokiais prašymais piliečiai į jus, kaip į Seimo narį, jau kreipiasi?
- Prieš kelias savaites kreipėsi panevėžietė mergaitė, kuri turi cerebrinį paralyžių ir yra prižiūrima mamos. Ji išnaudojo šiais metais jais skirtas stacionarios reabilitacijos paslaugas, o rudeniop mamai paskyrė klubo sąnario operaciją. Mamai reikės gultis į ligoninę ir mergaitė neturi kur dėtis. Ji manęs klausė patarimo, kaip būtų galima išspręsti tokią sudėtingą situaciją.
 
Vadinamieji atokvėpio centrai yra geresnė blogybė negu, sakykime, specialaus asistento paslauga, kuri reikalauja ilgesnio įdirbio. Mano vienas pirmųjų uždavinių - inicijuoti, kad atsirastų ir turėtų galimybę dirbti tokie centrai, kurie padėtų ne tik protinę, bet ir judėjimo ar kitas negalias turintiems žmonėms.
 

- Iš mirties taško nejuda institucinės globos pertvarkos projektas. Sakykite, kas bus su tais vaikais, kurie turi negalią ir nėra pageidaujami įsivaikinti norinčių tėvų?
-Manau, kad puiki alternatyva yra šeimynos, kur vaikai dabar tikrai labiau patiria namų židinio jausmą, nei gyvendami vaikų namuose. Suprantama, turėtume skatinti maksimaliais būdais įsivaikinti ir kurti sąlygas, kad žmonės norėtų tai daryti. Viskas prasideda nuo švietimo ir moralinių įsitikinimų. Bet pirmiausia turime šviesti visuomenę, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo to, ar jis turi negalią ar ne, yra svarbūs.
 
- Kaip Seime jus sutiko kolegos? Ar jie irgi pritaria jūsų idėjoms?
- Kiekvieno save gerbiančio politiko pagrindinė misija - kurti darnią valstybę. Mano atstovaujama kryptis turėtų aprėpti visų interesus – tiek valdančiųjų, tiek opozicijos, tiek laisvai išsikėlusiųjų. Iš esmės politiko profesija turėtų kurti visuomeninį gėrį. Dėl to jie visi į mane žiūri pakankamai palankiai. Kita vertus, tarp politikų draugų turbūt retai būna. (Šypsosi.)

 
Trumpai
Justas, turintis sunkią judėjimo negalią, iki dešimtos klasės mokėsi namuose. Vėliau buvo įstojęs į aukštąją mokyklą ir pusantrų metų krimto finansų mokslus. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, studijas sustabdė. Šiuo metu svarsto galimybę stoti į filosofiją.
 
Įkūrė įmonę, kuri užsiima didmenine prekyba elektronikos prietaisais, pavyzdžiui, mobiliaisiais telefonais, planšetėmis.
Įsteigė Všį „Baltijos ugdymo centrą“, kur būtų optimaliai patenkintos vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, o ypač judėjimo negalią, reikmės. Į šią struktūrą įeitų ir mokykla, ir vaikų darželis, ir dienos centras bei seminarų erdvė. Mokykla ir darželis nebūtų skirti vien neįgaliems vaikams.
Justas keliavo vežimėliu aplink Lietuvą ir užtruko 23 dienas bei įveikė 723 kilometrus.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris