Jurgita Petrauskienė: „Turime paruošti medikus, kurių mums trūksta labiausiai“

Deimantė Gruodė
2017-03-27
„Valstybės rūpestis - kad mes turėtume medikų, kad jie gerai jaustųsi, kad vyktų dirbti ir į regionuose esančias mažas ligonines. Nuo to labai priklauso mūsų visų gyvenimo kokybė“, - sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė (42).
Jurgita Petrauskienė: „Turime paruošti medikus, kurių mums trūksta labiausiai“
„Universitetai, aukštasis mokslas turi keistis taip sparčiai, kaip keičiasi gyvenimas. Nėra geresnės investicijos kaip investicijos į žmogų – į jo švietimą ir sveikatą. Tai - didžiausia prasmė ir stimulas, dėl ko aš atėjau į šią poziciją“, - sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

- Kaip vertinate tai, jog valstybės finansuojamose vietose studijuojantis jaunimas kelia sparnus ir išvyksta dirbti į užsienį?
- Bet kuriai valstybei liūdna ir skaudu, kuomet išvyksta darbingo amžiaus piliečiai, kurie galėtų kurti gražų gyvenimą Lietuvoje, kelti šalies ekonomikos lygį ir plėtoti įvairius sektorius. Jei jaunimas išvažiuotų siekdamas įgyti patirties, pamatyti pasaulio, o visą patirtį ir žinias, įgytas svetur, parvežtų į Lietuvą, būtų puiku. Mes gyvename globaliame pasaulyje, neturime sienų, esame nepriklausomi ir dėl to – laimingi. Bet būtų gerai, kad tie, kurie išvažiuoja studijuoti ar įgyti darbinės patirties, sugrįžtų.
 
- Tarp išvažiuojančiųjų – daug medikų. Jau dabar mus vadina donorų šalimi. Kaip prognozuojama, tuoj nebus mūsų kam gydyti. Galbūt situaciją kiek sušvelnintų, jei nemokamai studijuojantys būsimi medikai privalėtų kelerius metus atidirbti rajono gydymo įstaigoje?
- Manau, kad žodis „priversti“ yra netinkamas, nes laisvoje valstybėje niekas nieko negali priversti. Be abejonės, valstybės rūpestis - kad turėtume medikų, kad jie gerai jaustųsi, kad jie atvyktų dirbti ir į regionuose esančias mažas ligonines. Nuo to labai priklauso mūsų visų gyvenimo kokybė. Viena galimų formų – tarp savivaldos, aukštosios mokyklos ir studento pasirašomos sutartys.
 
Žinau, kad ne viena savivaldybė siekdama pritraukti specialistus į regionus imasi tokio instrumento, steigia stipendijas, siūlo būstą, kitokias socialines priemones. Dar vienas instrumentų – organizuoti praktikas. Juk daugelis atvažiuoja studijuoti į Vilnių ar Kauną, kur yra didžiosios aukštosios mokyklos, rengiančios medicinos srities specialistus, iš įvairių Lietuvos regionų. Gal ir norėtum, ir galėtum grįžti, jei matytum perspektyvų, turėtum darbą, gerą atlyginimą bei socialines sąlygas. Tai yra ir regioninės politikos klausimas.

 
- Jūsų nuomone, studijų kokybė yra pakankama?
- Kalbant apie medicinos studijas, tikrai matome, kad jas renkasi vieni stipriausių abiturientų. Vadinasi, jaunimas ateina pasirengęs. Tai yra pirma ir labai svarbi sąlyga siekiant užtikrinti studijų kokybę. Kita labai svarbi sąlyga – stiprūs dėstytojai, stiprios studijų programos. Medicinos srityje jas noriai renkasi, turime gerus specialistus ir esame konkurencingi tarptautiškai. Nes medicinos srityje atvyksta pakankamai daug studentų iš užsienio šalių, kurie renkasi Lietuvos aukštąsias mokyklas. Aš manau, kad tai irgi tam tikras studijų kokybės įrodymas. Valstybei yra svarbu užtikrinti, kad rengtume tokių sričių medikus, kurių mums labiausiai reikia.
 
- Ar jau buvote susitikusi su sveikatos apsaugos ministru aptarti bendrų sąlyčio taškų?
- Susitinkame su sveikatos apsaugos ministru kiekvieną savaitę, kartais ir kelis kartus per savaitę. Ieškome būdų, kaip galime kartu įveikti sudėtingus uždavinius ir nudirbti visus darbus. Tai, manau, yra išskirtinis šios vyriausybės bruožas – siekti dirbti kartu. Nes tokiose srityse kaip sveikata ar švietimas labai svarbus mūsų visų, ne tik ministrų, sutarimas.
 
- Aukštųjų mokyklų pertvarka – didžiulis iššūkis. Kokių rezultatų tikitės pasiekti?
- Pagrindinis tikslas – tai stiprios aukštosios mokyklos, kurios vykdo kokybiškas studijas, konkurencingus tarptautinius mokslinius tyrimus. Buvo ne vienas bandymas sutelkti išbarstytus išteklius ir ne vienas bandymas pertvarkyti aukštųjų mokyklų tinklą. Tai mums jau daugiau nei dešimtmetį rekomenduoja įvairūs tarptautiniai ekspertai. Lietuvos darbdaviai irgi kelia reikalavimus pirmiausia dėl studijų kokybės, ne dėl aukštųjų mokyklų skaičiaus.
 
Natūralu, kad interesai yra labai skirtingi. Bet, jeigu visi sutariame, kad siekiame kokybės ir netoleruojame nekokybės, tinklo pertvarka to savaime nesukurs. Tai sudarys galimybes sutelkti išbarstytus resursus, sujungti išbarstytą mokslinį potencialą, stambinti studijų programas, kurių šiandien turime daugiau nei tūkstantį. Studentai turės stipresnes aukštąsias mokyklas, stipresnes studijų programas, akademinis personalas - didesnius atlyginimus.
 
- Kokią aukštąją mokyklą esate baigusi jūs?
-Aš studijavau dvejose aukštosiose mokyklose. Esu baigusi Lietuvos edukologijos universitetą ir Vilniaus universiteto Tarptautinę verslo mokyklą. Buvau patenkinta studijomis ir, būdama studentė, tikrai nežiūrėjau tokiomis akimis į sistemą, kokiomis žiūriu dabar. Nuo šeštos klasės norėjau būti mokytoja ir sąmoningai bei tikslingai pasirinkau šią kryptį. Iš tikrųjų dirbau mokytoja.

 
Gyvenimas labai keičiasi, keičiasi technologijos, esame tarptautinės aukštojo mokslo erdvės nariai. Universitetai, aukštasis mokslas turi keistis taip sparčiai, kaip keičiasi gyvenimas. Nėra geresnės investicijos kaip investicijos į žmogų – į jo švietimą ir sveikatą. Tai - didžiausia prasmė ir stimulas, dėl ko aš atėjau į šią poziciją.
 
- Nesuspaudžia širdies, kad kai kurių universitetų pavadinimai bus ištrinami?
- Tikriausiai ne mūsų asmeninės ambicijos, ne mūsų asmeniniai norai ir ne pavadinimai čia yra svarbiausi. Svarbiausia, kad mes galėtume didžiuotis savo mokslu, kad mūsų studijos ir mokslas būtų stiprūs, konkurencingi tarptautiškai, kad būtų rengiami tokios kvalifikacijos specialistai, kurių reikia mūsų valstybei ir darbo rinkai. Iki vasario dvidešimtos ne tik aukštosios mokyklos, bet ir visi dalininkai, ir savivalda pateikė per keturiasdešimt siūlymų. Premjero buvo sudaryta komisija arba grupė (aš jai vadovauju), kurioje yra įvairių sričių specialistų. Mes analizuojame įvairius siūlymus ir iki balandžio pabaigos esame įpareigoti pateikti aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos planą.
 
- Preliminariais vertinimais, kiek aukštųjų mokyklų iš daugiau nei keturiasdešimt galėtų išlikti?

- Nėra tikslo turėti mažesnį skaičių aukštųjų mokyklų. Tikslas - turėti kokybiškas aukštąsias mokyklas, kokybiškus universitetus. Kiekvienas atvejis - skirtingas ir subtilus. Turime keturis universitetinius miestus. Labai svarbus demografinis faktorius - Lietuva, deja, mažėja. Švietimo tinklas plėtotas pastaruosius dešimtmečius ir aukštosioms mokykloms pagal dabar esamą finansavimo sistemą, kada pinigai skiriami už studentų skaičių, yra labai sunku užtikrinti kokybę. Reikia ne tik tinklą, bet ir finansavimo modelį pertvarkyti. Jeigu pasižiūrėtume į skaičius, išvystume, jog tuoj turėsime Lietuvoje universitetinių miestų, kur tik keli tūkstančiai abiturientų. Tame pačiame mieste turime ir kelis universitetus, ir kelias kolegijas, ir net keliolika profesinių mokyklų.
 
Ko palinkėtumėte jaunimui, kuris dar tik renkasi tolesnį gyvenimo bei studijų kelią?
- Pirmiausia tikėkite savimi ir nebijokite rinktis atidžiai. Pateikiama daug informacijos. Nesivadovaukite mitais, atvykite į tas mokyklas, kuriose norite  studijuoti, susipažinkite, pažiūrėkite, kaip ten verda gyvenimas. Stenkitės rinktis, kuo norite būti. Nesvarbu, kokia specialybė, kuri sritis būtų įdomi. Stenkitės būti geriausi!

 
Dosjė
Mokėsi Utenos 4–ojoje vidurinėje mokykloje.
1997 m. baigė Vilniaus pedagoginio universiteto anglų kalbos pedagogikos bakalauro studijas. 2002 m. Vilniaus universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje įgijo magistrės laipsnį.
1997–2001 m. dirbo PHARE profesinio švietimo ir mokymo reformų koordinavimo centre projektų vadove, Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūroje Tarptautinių programų skyriaus vedėja, direktoriaus pavaduotoja.
2007–2016 m. buvo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktorė.
2016 m. gruodžio 13 d. paskirta švietimo ir mokslo ministre Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje.
Priklauso įvairioms europinėms ir Lietuvos švietimo vertinimo ir ekspertų grupėms.


 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris