Julita Va­ra­naus­kie­nė: „Gan­dai apie „Sod­ros“ ban­kro­tą ge­ro­kai iš­pūs­ti“

Deimantė Gruodė
2017-04-24
„Kol žmo­nės dir­ba ir už­dir­ba, so­cia­li­nio drau­di­mo sis­te­ma eg­zis­tuos vi­są lai­ką. Tik klau­si­mas, kaip bus, jei ne­augs įmo­kų mo­kė­to­jų skai­čius ar­ba augs ne taip spar­čiai kaip iš­mo­kų ga­vė­jų“, - sa­ko fi­nan­sų spe­cia­lis­tė Ju­li­ta Va­ra­naus­kie­nė (41 m.), nuo šiol ei­nan­ti „Sod­ros“ di­rek­to­riaus pa­ta­rė­jos pa­rei­gas.
Julita Va­ra­naus­kie­nė: „Gan­dai apie „Sod­ros“ ban­kro­tą ge­ro­kai iš­pūs­ti“
„Man apmaudu, kad „Sodra“ yra visaip pravardžiuojama ir kaltinama už dalykus, kurie nuo jos nelabai priklauso“, - sako „Sodros“ direktoriaus patarėja Julita Varanauskienė.

- Jūs pa­kei­tė­te il­ga­me­tį dar­bą ir ta­po­te „Sod­ros“ di­rek­to­riaus pa­ta­rė­ja. Ne­tu­rė­jo­te bai­mių ei­da­ma į šią po­zi­ci­ją, kai vis kal­ba­ma apie „Sod­ros“ biu­dže­to sky­les?
- Bai­mės tik­rai ne­bu­vo. Kai ma­ne pa­kvie­tė, ma­čiau, kad ga­liu pa­si­tar­nau­ti šios sis­te­mos la­bui. Ga­liu pa­si­da­lin­ti kom­pe­ten­ci­ja, ku­rią esu per il­gą lai­ką su­kau­pu­si dirb­da­ma ban­ke. Pa­si­steng­siu, kad vi­siems bū­tų ge­riau. Ne­kal­bu apie „Sod­ros“ dar­buo­to­jus, kal­bu apie tuos žmo­nes, ku­rie yra ar­ba bus pri­klau­so­mi nuo pa­ja­mų iš „Sod­ros“. O to­kie mes esa­me vi­si.
 
- Tei­gia­te, kad so­cia­li­nio drau­di­mo sis­te­ma ga­lė­tų veik­ti efek­ty­viau. Ko jai trūks­ta?
- Iš tik­rų­jų gy­ve­ni­me nė­ra to­bu­lų sis­te­mų. Jos to­bu­los bū­na tik te­ori­jo­se ir po­pie­riuo­se, o gy­ve­ni­me su­si­du­ria­me su žmo­nė­mis, ku­rie yra la­bai įvai­rūs, tu­ri skir­tin­gų in­te­re­sų. Jie pri­ima fi­nan­si­nius spren­di­mus be­si­rem­da­mi skir­tin­ga lo­gi­ka.

Kaip bū­tų ga­li­ma pri­ar­tin­ti re­a­ly­bė­je vei­kian­čią sis­te­mą prie gra­žaus mo­de­lio, ku­ris yra po­pie­riuo­se?
 
Vi­sų pir­ma rei­kė­tų, kad mes vi­si pri­si­dė­tu­me mo­kė­da­mi įmo­kas į So­cia­li­nio drau­di­mo fon­dą, iš ku­rio kiek­vie­nas mū­sų gau­na so­cia­li­nes iš­mo­kas. So­cia­li­nių iš­mo­kų pa­skir­tis - pa­dė­ti žmo­nėms, ku­rie dėl vie­no­kių ar ki­to­kių prie­žas­čių ne­ga­li sa­vi­mi pa­si­rū­pin­ti: su­ser­ga­me, pra­ran­da­me dar­bą, ki­ti jau­na­me am­žiu­je iš­vis ne­ten­ka dar­bin­gu­mo, vy­res­nio am­žiaus su­lau­kę ne­be­ga­li ar­ba ne­be­no­ri dirb­ti. Toks fon­das jiems tu­rė­tų bū­ti pa­ra­mos šal­ti­nis. Gal­būt ne­pa­kan­ka, kad jis bū­tų vie­nin­te­lis pa­ja­mų šal­ti­nis, bet kiek ja­me yra lė­šų, tiek ir da­li­ja­ma pa­gal iš anks­to su­tar­tas tai­syk­les.
 
Re­a­ly­bė to­kia, kad da­lis žmo­nių vis dėl­to sle­pia pa­ja­mas, ne­ro­do, kiek už­dir­ba no­rė­da­mi su­mo­kė­ti kuo ma­žiau mo­kes­čių. Ne pa­slap­tis, kad pa­si­tai­ko pik­tnau­džia­vi­mo at­ve­jų ir tarp iš­mo­kos ga­vė­jų. Prieš ke­le­tą me­tų nu­skam­bė­jo at­ve­jai, kai bū­si­mos ma­mos fik­ty­viai įsi­dar­bin­da­vo, su­mo­kė­da­vo vie­ną di­de­lę įmo­ką, kad nau­do­jan­tis sis­te­mos ne­to­bu­lu­mais gau­tų di­džiu­les iš­mo­kas. Ki­ta ver­tus, da­lis žmo­nių ne­ži­no, kas jiems pri­klau­so. Da­bar ei­na­me to, kad tie gy­ven­to­jai, ku­riems pri­klau­so li­gos iš­mo­kos, jas gau­tų be pa­pil­do­mų kliū­čių link. Tad „Sod­ra“ su­kū­rė ge­ne­ra­li­nį pra­šy­mą, ku­rį vie­ną kar­tą už­pil­dęs dau­giau ne­be­si­rū­pi­ni, kaip jo są­skai­tą pa­sieks ne­dar­bin­gu­mo pi­ni­gai.
 
- Svei­ka­tos po­li­ti­kai ak­cen­tuo­ja, kad tu­rė­tų bū­ti dau­giau in­ves­tuo­ja­ma į svei­ka­tos ap­sau­gą – gy­dy­mą ir pre­ven­ci­ją, - tuo­met esą ir „Sod­ros“ iš­lai­dos bū­tų ma­žes­nės. Su­tin­ka­te?
- Kal­bant apie svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­lai­das, tai jau yra Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo įmo­ka, ku­rią „Sod­ra“ tik ad­mi­nist­ruo­ja. Ką ir kaip pa­skirs­to, ge­riau ži­no Vals­ty­bi­nė li­go­nių ka­sa. Kal­bė­ti apie „Sod­ros“ su­ren­ka­mų lė­šų pa­skirs­ty­mą yra pa­pras­ta, nes vis­kas - la­bai aiš­ku. O li­go­nių ka­soms to­kį de­ta­lų pa­aiš­ki­ni­mą gal ir sun­kiau pa­teik­ti. Dėl to kar­tais ky­la žmo­nių ne­pa­si­ten­ki­ni­mas, nes jie ne­su­pran­ta, kur pa­nau­do­ja­mi jų su­mo­kė­ti pi­ni­gai ir kaip jie pa­skirs­to­mi. Ma­nau, kad di­des­nis skaid­ru­mas ir­gi pa­ge­rin­tų mo­kes­čių su­rin­ki­mą, ku­ris yra ap­au­gęs įvai­riais ne­pa­si­ten­ki­ni­mais.
 
- Sen­jo­rai skun­džia­si itin var­ga­no­mis pen­si­jo­mis. Ar ma­to­te re­a­lių ga­li­my­bių, kad šios bū­tų ke­lia­mos?

- Tu­ri­me pa­kei­ti­mo nor­mą, ko­kią da­lį anks­čiau gau­tų pa­ja­mų žmo­gus gau­na iš­ėjęs į pen­si­ją. Lie­tu­vo­je - nuo vi­du­ti­nes pa­ja­mas už­dir­ban­čio žmo­gaus su­si­da­ro ke­tu­rias­de­šimt pro­cen­tų. Tai yra ma­žai, no­rint pra­gy­ven­ti, ypač tam žmo­gui, ku­ris bu­vo pri­pra­tęs iš­gy­ven­ti iš dau­giau nei še­šių šim­tų eu­rų. Bet to­kia pa­kei­ti­mo nor­ma – ke­tu­rias­de­šimt pro­cen­tų – Lie­tu­vo­je nė­ra uni­ka­lus at­ve­jis. Jei­gu pa­žiū­rė­si­me į dau­giau ar ma­žiau iš­si­vys­čiu­sias ša­lis, ku­rios yra Eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­jos na­rės, ma­ty­si­me, kad ke­tu­rias­de­šimt pro­cen­tų ar­ba pa­na­šus dy­dis yra ir Ko­rė­jo­je, ir Ja­po­ni­jo­je, ir Švei­ca­ri­jo­je.
 
Liuk­sem­bur­ge dar ma­žes­nis. Bet ka­dan­gi Švei­ca­ri­jo­je dar­bo už­mo­kes­tis, pa­ly­gi­nus su Lie­tu­vos, yra ke­lis kar­tus di­des­nis, švei­ca­rams už­ten­ka net­gi ke­tu­rias­de­šimt pro­cen­tų anks­tes­nių pa­ja­mų, kad jie gy­ven­tų oriai. Vie­na są­ly­gų, kad pen­si­jos ga­lė­tų kil­ti – dar­bo už­mo­kes­čio di­dė­ji­mas. Be to, ne vi­si žmo­nės, kaip sa­kiau, at­sklei­džia tik­rą­sias pa­ja­mas. Tie, ku­rie ir ga­lė­tų pri­si­dė­ti prie sis­te­mos pa­gal ga­lio­jan­čias tai­syk­les, to ne­da­ro. Juos prak­tiš­kai sub­si­di­juo­ja gy­ven­to­jai, ku­rie pa­ja­mų gau­na tiek pat, tik jas pa­ro­do.
 
- Kaip ver­ti­na­te kal­bas apie „Sod­ros“, ku­ri tu­ri di­džiu­lę sko­lą, ban­kro­tą ir bū­ti­ny­bę sku­biai re­for­muo­ti so­cia­li­nio drau­di­mo sis­te­mą?

- Dėl ban­kro­to gan­dai ge­ro­kai per­dė­ti. Per­nai me­tų si­tu­a­ci­ja džiu­gi­nan­ti ta pras­me, kad įmo­kos net­gi šiek tiek di­des­nės ne­gu iš­lai­dos, nes dau­gė­jo ap­draus­tų­jų ir di­dė­jo vi­du­ti­nės pa­ja­mos. Va­di­na­si, biu­dže­tas yra kaip ir su­ba­lan­suo­tas. O „Sod­ros“ sko­los ma­žė­ji­mas yra pla­nuo­ja­mas ir tai jau da­bar yra da­ro­ma grą­ži­nant pa­sko­las, ku­rios bu­vo pa­im­tos ne iš Vy­riau­sy­bės, o iš ko­mer­ci­nių ban­kų. Man ap­mau­du, kad „Sod­ra“ yra vi­saip pra­var­džiuo­ja­ma ir kal­ti­na­ma už da­ly­kus, ku­rie nuo jos ne­la­bai pri­klau­so.
 
Ki­ta ver­tus, yra ig­no­ruo­ja­ma tai, kad pa­dė­tis pa­ma­žu tai­so­si. No­riu pa­sa­ky­ti, kad tie ak­me­nys ar­ba ar­gu­men­tai, į ku­riuos tie ak­me­nys įvy­nio­ti, ki­tą kar­tą ne­pa­grįs­ti tik­ra ar­ba pa­tik­rin­ta in­for­ma­ci­ja.
Kol žmo­nės dir­ba ir už­dir­ba, so­cia­li­nio drau­di­mo sis­te­ma bus vi­są lai­ką. Tik klau­si­mas: kaip bus, jei ne­augs įmo­kų mo­kė­to­jų skai­čius ar­ba augs ne taip spar­čiai kaip iš­mo­kų ga­vė­jų. O ko­kia ins­ti­tu­ci­ja tas funk­ci­jas at­liks po tris­de­šimt me­tų, tik­rai ne­ži­nau, bet kad funk­ci­jos to­kios iš­liks – ne­abe­jo­ju.

 
Trumpas dosjė
Fi­nan­sų spe­cia­lis­tė Ju­li­ta Va­ra­naus­kie­nė nuo ko­vo 20 d. ei­na „Sod­ros“ di­rek­to­riaus Min­dau­go Sin­ke­vi­čiaus pa­ta­rė­jos pa­rei­gas. Anks­čiau 12 me­tų dir­bo SEB ban­ko šei­mos fi­nan­sų eks­per­te. Ban­ke ji dir­bo nuo 1997 me­tų. J.Va­ra­naus­kie­nė ISM uni­ver­si­te­te yra ap­gy­nu­si so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją, dės­tė šia­me uni­ver­si­te­te, bu­vo įvai­rių kny­gų ir pub­li­ka­ci­jų as­me­ni­nių fi­nan­sų te­mo­
mis au­to­re bei ben­dra­au­to­re.


 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris