„Kol žmonės dirba ir uždirba, socialinio draudimo sistema egzistuos visą laiką. Tik klausimas, kaip bus, jei neaugs įmokų mokėtojų skaičius arba augs ne taip sparčiai kaip išmokų gavėjų“, - sako finansų specialistė Julita Varanauskienė (41 m.), nuo šiol einanti „Sodros“ direktoriaus patarėjos pareigas.
„Man apmaudu, kad „Sodra“ yra visaip pravardžiuojama ir kaltinama už dalykus, kurie nuo jos nelabai priklauso“, - sako „Sodros“ direktoriaus patarėja Julita Varanauskienė.
- Jūs pakeitėte ilgametį darbą ir tapote „Sodros“ direktoriaus patarėja. Neturėjote baimių eidama į šią poziciją, kai vis kalbama apie „Sodros“ biudžeto skyles?
- Baimės tikrai nebuvo. Kai mane pakvietė, mačiau, kad galiu pasitarnauti šios sistemos labui. Galiu pasidalinti kompetencija, kurią esu per ilgą laiką sukaupusi dirbdama banke. Pasistengsiu, kad visiems būtų geriau. Nekalbu apie „Sodros“ darbuotojus, kalbu apie tuos žmones, kurie yra arba bus priklausomi nuo pajamų iš „Sodros“. O tokie mes esame visi.
- Teigiate, kad socialinio draudimo sistema galėtų veikti efektyviau. Ko jai trūksta?
- Iš tikrųjų gyvenime nėra tobulų sistemų. Jos tobulos būna tik teorijose ir popieriuose, o gyvenime susiduriame su žmonėmis, kurie yra labai įvairūs, turi skirtingų interesų. Jie priima finansinius sprendimus besiremdami skirtinga logika.
Kaip būtų galima priartinti realybėje veikiančią sistemą prie gražaus modelio, kuris yra popieriuose?
Visų pirma reikėtų, kad mes visi prisidėtume mokėdami įmokas į Socialinio draudimo fondą, iš kurio kiekvienas mūsų gauna socialines išmokas. Socialinių išmokų paskirtis - padėti žmonėms, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali savimi pasirūpinti: susergame, prarandame darbą, kiti jauname amžiuje išvis netenka darbingumo, vyresnio amžiaus sulaukę nebegali arba nebenori dirbti. Toks fondas jiems turėtų būti paramos šaltinis. Galbūt nepakanka, kad jis būtų vienintelis pajamų šaltinis, bet kiek jame yra lėšų, tiek ir dalijama pagal iš anksto sutartas taisykles.
Realybė tokia, kad dalis žmonių vis dėlto slepia pajamas, nerodo, kiek uždirba norėdami sumokėti kuo mažiau mokesčių. Ne paslaptis, kad pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų ir tarp išmokos gavėjų. Prieš keletą metų nuskambėjo atvejai, kai būsimos mamos fiktyviai įsidarbindavo, sumokėdavo vieną didelę įmoką, kad naudojantis sistemos netobulumais gautų didžiules išmokas. Kita vertus, dalis žmonių nežino, kas jiems priklauso. Dabar einame to, kad tie gyventojai, kuriems priklauso ligos išmokos, jas gautų be papildomų kliūčių link. Tad „Sodra“ sukūrė generalinį prašymą, kurį vieną kartą užpildęs daugiau nebesirūpini, kaip jo sąskaitą pasieks nedarbingumo pinigai.
- Sveikatos politikai akcentuoja, kad turėtų būti daugiau investuojama į sveikatos apsaugą – gydymą ir prevenciją, - tuomet esą ir „Sodros“ išlaidos būtų mažesnės. Sutinkate?
- Kalbant apie sveikatos priežiūros išlaidas, tai jau yra Privalomojo sveikatos draudimo įmoka, kurią „Sodra“ tik administruoja. Ką ir kaip paskirsto, geriau žino Valstybinė ligonių kasa. Kalbėti apie „Sodros“ surenkamų lėšų paskirstymą yra paprasta, nes viskas - labai aišku. O ligonių kasoms tokį detalų paaiškinimą gal ir sunkiau pateikti. Dėl to kartais kyla žmonių nepasitenkinimas, nes jie nesupranta, kur panaudojami jų sumokėti pinigai ir kaip jie paskirstomi. Manau, kad didesnis skaidrumas irgi pagerintų mokesčių surinkimą, kuris yra apaugęs įvairiais nepasitenkinimais.
- Senjorai skundžiasi itin varganomis pensijomis. Ar matote realių galimybių, kad šios būtų keliamos?
- Turime pakeitimo normą, kokią dalį anksčiau gautų pajamų žmogus gauna išėjęs į pensiją. Lietuvoje - nuo vidutines pajamas uždirbančio žmogaus susidaro keturiasdešimt procentų. Tai yra mažai, norint pragyventi, ypač tam žmogui, kuris buvo pripratęs išgyventi iš daugiau nei šešių šimtų eurų. Bet tokia pakeitimo norma – keturiasdešimt procentų – Lietuvoje nėra unikalus atvejis. Jeigu pažiūrėsime į daugiau ar mažiau išsivysčiusias šalis, kurios yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narės, matysime, kad keturiasdešimt procentų arba panašus dydis yra ir Korėjoje, ir Japonijoje, ir Šveicarijoje.
Liuksemburge dar mažesnis. Bet kadangi Šveicarijoje darbo užmokestis, palyginus su Lietuvos, yra kelis kartus didesnis, šveicarams užtenka netgi keturiasdešimt procentų ankstesnių pajamų, kad jie gyventų oriai. Viena sąlygų, kad pensijos galėtų kilti – darbo užmokesčio didėjimas. Be to, ne visi žmonės, kaip sakiau, atskleidžia tikrąsias pajamas. Tie, kurie ir galėtų prisidėti prie sistemos pagal galiojančias taisykles, to nedaro. Juos praktiškai subsidijuoja gyventojai, kurie pajamų gauna tiek pat, tik jas parodo.
- Kaip vertinate kalbas apie „Sodros“, kuri turi didžiulę skolą, bankrotą ir būtinybę skubiai reformuoti socialinio draudimo sistemą?
- Dėl bankroto gandai gerokai perdėti. Pernai metų situacija džiuginanti ta prasme, kad įmokos netgi šiek tiek didesnės negu išlaidos, nes daugėjo apdraustųjų ir didėjo vidutinės pajamos. Vadinasi, biudžetas yra kaip ir subalansuotas. O „Sodros“ skolos mažėjimas yra planuojamas ir tai jau dabar yra daroma grąžinant paskolas, kurios buvo paimtos ne iš Vyriausybės, o iš komercinių bankų. Man apmaudu, kad „Sodra“ yra visaip pravardžiuojama ir kaltinama už dalykus, kurie nuo jos nelabai priklauso.
Kita vertus, yra ignoruojama tai, kad padėtis pamažu taisosi. Noriu pasakyti, kad tie akmenys arba argumentai, į kuriuos tie akmenys įvynioti, kitą kartą nepagrįsti tikra arba patikrinta informacija.
Kol žmonės dirba ir uždirba, socialinio draudimo sistema bus visą laiką. Tik klausimas: kaip bus, jei neaugs įmokų mokėtojų skaičius arba augs ne taip sparčiai kaip išmokų gavėjų. O kokia institucija tas funkcijas atliks po trisdešimt metų, tikrai nežinau, bet kad funkcijos tokios išliks – neabejoju.
Trumpas dosjė
Finansų specialistė Julita Varanauskienė nuo kovo 20 d. eina „Sodros“ direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus patarėjos pareigas. Anksčiau 12 metų dirbo SEB banko šeimos finansų eksperte. Banke ji dirbo nuo 1997 metų. J.Varanauskienė ISM universitete yra apgynusi socialinių mokslų daktaro disertaciją, dėstė šiame universitete, buvo įvairių knygų ir publikacijų asmeninių finansų temo
mis autore bei bendraautore.
Komentuoti: