Jonas Sąlyga: „Svarbiausias apdovanojimas – ligonio akyse įsižiebęs tikėjimas“
Evelina Machova
2017-01-12
Savaitraščio „Lietuvos sveikata“ rengiamo konkurso laureatas „Metų vadovas 2004“ prof. dr. Jonas Sąlyga sako, kad kai jis rinkosi profesiją, gydytojo specialybė buvo visuomenės vertinama. „Šito tikrai pasigendu šiandien. Ir kalbu ne apie materialinį atlygį“, - sako ligoninės vadovas.
„Sausi skaičiai, kiek per keletą metų sumažėjo gyventojų mirtingumas nuo širdies ligų, kiek pacientų išgelbėta ištikus miokardo infarktui ar kitai ūmiai patologijai, man iškalbingesni už visus apdovanojimus ar vardus“, - sako Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius prof. dr. Jonas Sąlyga.
- Žinau, kad apie gydytojo profesiją nesvajojote. Planavote būti laivo kapitonas. Kas nutiko, kad vis dėlto pasukote į mediciną?
- Vaikystėje svajonių buvo ne viena. Labai viliojo jūros toliai, tačiau norėjau tapti ir muziku. Prie širdies buvo ir mokytojo profesija, ne tik jūrininko. Namuose mačiau, kaip mano mama, kaimo mokytoja, baigusi ne tik Mokytojų seminariją, bet ir medicinos kursus, buvo išsigelbėjimas vietiniams gyventojams.
Ji mokėjo leisti vaistus ir suteikti pirmąją pagalbą, tad namai kartais primindavo medicinos punktą. Virtuvėje tvyrojo virinamų švirkštų, vaistų, tvarsliavos kvapai. Vėliau pradėjau „daktarauti“ ir aš. Klasėje buvau išrinktas sanitaru: tikrindavau bendramokslių dažnokai juodas nuo darbų panages, liepdavau kirptis nagus, praustis. Kuo toliau, tuo labiau mane užvaldė svajonė gydyti žmones, padėti jiems.
- Klaipėdos jūrininkų ligoninė ir Jonas Sąlyga – rodos tapo neatskiriami...
- Klaipėdos jūrininkų ligoninei skiriu tikrai daug laiko ir jėgų. Beveik visa mano profesinė karjera susijusi su šia įstaiga. Šiemet bus 25 metai, kaip jai vadovauju. Ligoninę žinau nuo kertinio jos akmens, pamatų, sienų. Nuo tų laikų, kai nebuvo pinigų jos statybai, moderniai įrangai, kai aukščiausio lygio profesionalus reikėjo viliotis iš Vilniaus ir Kauno.
Šiandien čia dirba daug profesionalių ir talentingų medikų. Džiaugiuosi jų laimėjimais, didžiuojuosi ligoninės pripažinimu, malonu girdėti pacientų ir jų artimųjų padėkas. Man užtenka sveiko proto suprasti, kad tai mano darbas, o ne mano namai, kad ne aš vienas, o visi kartu pasiekėme tikrai daug.
- Medikai dažnai sako, kad jaučiasi neįvertinti. Kai Jūs rinkotės profesiją, kaip įsivaizdavote gydytojo darbą ir ar medikų įvaizdis per šį laiką pasikeitė? Gal yra dėl ko labai skauda širdį?
- Kai rinkausi mediko profesiją, tokių klausimų, kokius dabar keliate, net nebuvo. Gydytojas buvo autoritetas. Jo žinios, pastangos, atsidavimas, sunkus darbas buvo vertinamas. Šito tikrai pasigendu šiandien. Ir galvoje turiu ne materialinį atlygį.
Per kelis dešimtmečius mūsų visuomenė gavo prieigą prie informacijos, gavo internetą, kurio pagalba gali matyti sudėtingiausius gyvybinius procesus, kažkada neįmanomomis buvusias operacijas, skaityti apie mokslo pažangą ir laimėjimus, vertinti žmones, paskyrusius tam visą gyvenimą, prisidėjusius prie šios pažangos.
Tačiau kai kas apsiribojo tik visagalio „google“ naršymu, kurio pagalba patys diagnozuoja sau ligas, jas gydosi, žarsto neatsakingus patarimus, o patekę į ligoninę dėl visko kaltina medikus. Gaila, kad per kelis dešimtmečius Lietuvoje pavyko suformuoti tik tokį kilnios profesijos atstovo paveikslą.
-
Esate gavęs ne vieną apdovanojimą, tarp kurių yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius, „Profesijos Riterio“, taip pat ir savaitraščio „Lietuvos sveikata“ „Metų vadovo“ apdovanojimas. Ar toks įvertinimas džiaugsmas ar vis dėlto didesnė atsakomybė?
- Garbė, apdovanojimai, kaip ir visa kita, ateina ir praeina. Be abejo, negaliu sakyti, kad įvertinimas, paskatinimas neglosto savimeilės, nepakelia ūpo ir noro dirbti dar geriau. Tačiau ne dėl titulų ar apdovanojimų renkiesi gyvenimo kelią. Man pats svarbiausiais apdovanojimas yra viltis – ligonio akyse įsižiebęs tikėjimas, kad jis pasveiks ir sugrįš į gyvenimą.
Bene didžiausiais atpildas už tai yra sergamumo ir mirtingumo statistikos rodikliai. Tie sausi skaičiai, kiek per keletą metų sumažėjo gyventojų mirtingumas nuo širdies ligų, kiek pacientų išgelbėta ištikus miokardo infarktui ar kitai ūmiai patologijai, man iškalbingesni už visus apdovanojimus ar vardus.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: