Jei reformas vykdysim tik buhalteriškai, progreso nebus

Evelina Machova
2018-06-18
Naujosios Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas sako, kad vykdant reformą, nesvarbu ar ji būtų sveikatos sektoriuje ar kitame, reikia gerai įvertinti pasekmes. Naudingiausia būtų, jei optimizavimą vykdytume ne buldozerio principu, remdamiesi tik buhalteriniais skaičiavimais, o viską ekonomiškai įvertinę. Savo ruožtu Naujosios Akmenės ligoninės medikai iš gydymo įstaigų tinklo optimizavimo nieko gero nesitiki.
Jei reformas vykdysim tik buhalteriškai, progreso nebus

FAKTAS:
 
Rajono taryba prieš porą metų patvirtino Trūkstamų gydytojų pritraukimo į Akmenės rajoną programą, kurioje numatyta įvairių jauniems medikams patrauklių dalykų. Tai daugiausiai įsikūrimo išlaidų (iki 15 tūkst. eurų) kompensavimas gydytojui, atvykusiam dirbti ir gyventi Akmenės rajone. Labai palankios sąlygos numatomos ir rezidentams. Trūkstamų gydytojų pritraukimo programa jau pasinaudojo du jauni gydytojai, baigę mokslus Kaune. Akmenės rajone dirbančių gydytojų amžiaus vidurkis – apie 60 metų.


- Laukiant gydymo įstaigų tinklo optimizavimo, tačiau iki galo nežinant, kas bus, sklinda begalė gandų. Ar jus gąsdina tokie planai ir ar sunku į rajoną prisivilioti gydytojų?
- Norisi pasakyti: sustokime vieną kartą reformuoti.Klausiate, kas mus gąsdina? Kodėl sunku pritraukti jauną gydytoją dirbti į rajoną, net ir pasiūlius gerokai didesnį atlyginimą? Juk jis nežino, kokios reformos laukia. Žmogus nori žinoti, kaip jam teks gyventi artimiausius penkerius ar dešimt metų. Kaip ten bebūtų, didesnė visuomenės dalis ieško stabilumo. Savo žodžius galiu iliustruoti ir pavyzdžiu. Ligoninės Terapijos skyriuje turėjome puikią gydytoją panevėžietę. Tačiau tik jos gimtajame mieste ligoninėje atsirado laisva vieta, ji iš karto priėmė pasiūlymą. Priežastį įvardino aiškiai: „Žvelgiant į politines sveikatos sistemos aktualijas jūsų skyrių anksčiau ar vėliau uždarys. O man norisi stabilumo.“ Ką tokioje situacijoje kaip meras galiu padaryti? Pažadėti, kad nieko panašaus nebus? Negaliu, juk sprendimai ne nuo mero priklauso. Tas nestabilumas, aiškumo nebuvimas griauna visą įdirbį. Žmonės, nežinodami, kokios reformos laukia sveikatos sistemos, bijo įsitvirtinti rajone. 
 
- Sakote, kad nepadeda ir savivaldybės vykdoma gydytojų pritraukimo sistema, kuomet skiriamas arba butas, arba piniginė parama įsikurti?
- Negaliu sakyti, kad sistema neveikia. Prieš porą metų dirbti į rajoną atvyko jaunų gydytojų šeima. Jie abu gavo po penkiolika tūkstančių eurų įsikurti. Kiek žinau, nusipirko namą. Mane, kaip merą, tai džiugina, nes faktas, kad jie pabus mažiausiai penkerius metus. Neseniai socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja pasidalino žinia, kad Šveicarijoje viena savivaldybė skiria penkiasdešimt tūkstančių frankų jaunoms šeimoms įsikurti. Po šia žinute buvo prierašas, kas taip padarys Lietuvoje? Parašiau, kad mes jau darome. Tiesa, šveicarai viską pragmatiškai yra apskaičiavę. Pinigai įsikurti duodami ne šiaip sau – norintieji pasinaudoti parama turi atitikti tam tikras sąlygas. Pirma, pasiimti paskolą būstui, kurio vertė ne mažesnė nei 200 tūkstančių frankų, įsigyti. Vadinasi, šeima privalo turėti geras pajamas. Antra, paskolos mokėjimo laikotarpiu žmogus turi būti registruotas būtent toje savivaldybėje, kur perkamas būstas. O finansavimas savivaldybėms priklauso nuo žmonių skaičiaus joje. Nepamirškime ir fakto, kad ten fiziniams asmenims yra nekilnojamojo turto mokestis. Viską susumavus akivaizdu, kad savivaldybė per dešimt metų investuotus penkiasdešimt tūkstančių atgaus ir dar su kaupu. O mūsų didžiausia problema ta, kad tiek sveikatos sektoriuje, tiek ir kituose vykdoma tik buhalterinė reforma, visiškai nežvelgiant, kas bus ateityje.
Sveikatos apsaugoje taip pat gajus buhalterinis mąstymas: nukirsim finansavimą rajoninėms ligoninėms ir sistemoje atsiras daugiau laisvų pinigų. Bet iš kur? Juk pacientą teks vežti į didesnę ligoninę, vadinasi, išlaidos niekur nedings.
 
- Kai sakote, kad valstybėje tvarkomasi ne ekonomiškai, o buhalteriškai, ką turite omenyje?
- Pateiksiu pavyzdį. Prieš kurį laiką gavome pylos, kad netinkamai naudojame socialinius pinigus. Mat išklojome trinkeles. Žvelgiant formaliai, atrodytų, kad tikrai nusižengėme, bet viskas prasidėjo nuo neįgalios mergaitės, kuri sirgo leukemija, sėdėjo ratukuose. Šiandien jos, deja, jau nebėra. Taigi minint Savivaldos dieną iš rajono vaikų gaunu laiškų, kur jie rašo savo norus. Minėtoji mergaitė parašė man, kodėl ji negali pati nuvažiuoti į mokyklą, mokytis kartu su bendraamžiais. Kodėl mokytojai turi ją lankyti namuose? Beje, mokymas namuose yra labai brangus: vienam vaikui organizuojant tokį mokymą sumos susidaro, kaip išlaikyti visą klasę. O mergaitė į mokyklą nuvažiuoti pati ratukais negalėjo, nes infrastruktūra nepritaikyta. Taigi socialinius pinigus skyrėme aplinkai pritaikyti, įskaitant ir takeliui nuo mokyklos iki jos namų išgrįsti. Kitas pavyzdys apie buhalterišką požiūrį. Gimė mergaitė su klausos negalia. Jai reikėjo specialaus aparato, kainuojančio kelias dešimtis tūkstančių. Valstybė jo nekompensuoja. Surengėme šventę, prašėme gyventojų aukoti, nes, mano nuomone, investicijos į vaiką, kad ir nemažos, yra kur kas efektyvesnės, nei pašalpų mokėjimas. Juk ta mergaitė užaugusi galės dirbti ir prisidėti prie šalies ekonomikos. Tačiau mes nežvelgiame į ateitį ir skaičiuojame paprastai – aparatas kainuos kelias dešimtis tūkstančių, o pašalpos kas mėnesį reikės tik kelių šimtų. Bet per kokius šešiasdešimt pašalpos mokėjimo metų susidarys pusė milijono. Vadinasi, neinvestuodama valstybė patiria nuotolį. Nesuprantu, kodėl mes tokie trumparegiai?
 
- Esate vienas iš nedaugelio merų, kuris aktyviai kelia klausimą ir dėl užsienio medikų įdarbinimo Lietuvoje. Kaip sekasi šiuo klausimu?
- Ligoninėje dirba gydytoja akušerė ginekologė iš Ukrainos. Tiesa, jai sunkiau sekasi dirbti su šiuolaikiška aparatūra, bet stengiamės sukurti geras darbo sąlygas. Problema ta, kad pati sistema pas mus netinkama. Tarkim, Vokietijoje gydytojai iš kitų šalių priimami dirbti asistentais ir per metus tvarkosi dokumentus, mokosi kalbos, gauna pajamas, kol jiems suteikiama praktikuojančio gydytojo licencija. Pas mus gi žmogus tik kai susitvarko dokumentus, kas užtrunka ir dvejus metus, gali pradėti dirbti. O kas, jei specialistas nepateisina gydymo įstaigos lūkesčių? Pavyzdžiui, jam sunkiai sekasi dirti su modernia įranga arba nepritampa kolektyve. Nuostolį patiria ir darbdaviai, šiuo atveju ligoninė, ir savivaldybei, kuri investuoja į žmogaus integraciją. Mat savivaldybės gydytojų pritraukimo programa skirta ne tik Lietuvos, bet ir užsienio gydytojams. Šiuo metu kaip tik dokumentus tvarkosi šeimos gydytojas iš Turkmėnistano. Prieš trejus metus gavome Auksinę krivūlę už tautinės diplomatijos puoselėjimą.

 
- Viskas atrodo patrauklu, tačiau teigiama, kad rajonuose sparčiai mažėjant gyventojų skaičius, nebereikia ir tiek gydymo paslaugų. Ar jūsų minėtos investicijos nevirs didžiuliu nuostoliu?
- Na, čia labai įdomus dalykas. Šiuo klausimu aš „nesusikalbu“ su statistika. Pagal seniūnų registrus rajone gyvena daugiau nei vienuolika tūkstančių žmonių, o pagal Statistikos departamentą – tik devyni su puse tūkstančio. Kur slepiasi tiesa, sunku ir pasakyti. Tačiau stebina tai, kad darželiuose ėmė stigti vietų. Prieš ketverius metus to nebuvo. Dabar gi kasmet darželyje suformuojame po vieną naują grupę. Butų nuomos kainos tokios pat kaip Šiauliuose. Namų kainos irgi auga. Taigi klausimas: jei gyventojų kasmet mažėja po tris ar keturis šimtus, kodėl auga nekilnojamo turto kainos, didėja prekybos centrų skaičius?
Skelbiama, jog patenkame į penketuką rajonų, iš kurių emigravo daugiausiai gyventojų, tik pamirštamas faktas, jog prieš kelerius metus buvo pakeistos rajono ribos ir netekome miestelio su penkiais tūkstančiais gyventojų. Pagal naujausius emigracijos rodiklius tarp kitų savivaldybių esame maždaug per vidurį. 
 
- Jūsų nuomone, kokia sveikatos priežiūra turėtų būti rajone?
- Man gaila didžiųjų ligoninių, nes jos užkemšamos nesunkios būklės pacientais. Pavyzdžiui, vyksta krepšinio varžybos Naujoje Akmenėje. Du žaidėjai susiduria, vienas prasikerta antakį, reikia siūti. Pacientą reikia vežti į Šiaulius, nors procedūra nesudėtinga. Kaip ne kartą akcentavo ir sveikatos politikai, net šeimos gydytojas tą galėtų padaryti. Gal reikėjo pakankamai paruošti šeimos gydytojų, galinčių suteikti tokią pagalbą vietoje. Dabar situacija tokia: jei nėra gydytojų, kaltas meras, jei problemos švietime, kaltas meras, nėra investicijų – vėl kaltas meras. Mes nesikratome atsakomybės, deja, neturime teisių spręsti patys. Ne kartą prašiau: leiskite mums pabandyti tvarkytis su darbo birža savarankiškai. Atsakymas – ne.
Sveikatos apsaugoje taip pat gajus buhalterinis mąstymas: nukirsim finansavimą rajoninėms ligoninėms ir sistemoje atsiras daugiau laisvų pinigų. Bet iš kur? Juk pacientą teks vežti į didesnę ligoninę, vadinasi, išlaidos niekur nedings.
Dabar Naujosios Akmenės ligoninėje atvyksta nemažai medikų, kurie teikia antro lygio konsultacijas. Konsultuoja ir žinomi profesoriai, pavyzdžiui, vienas geriausių urologų Daimantas Milonas, ir kardiologai, ir oftalmologai ir kitų specialių gydytojai. Rajono gyventojams tai labai patogu, o ligoninės vadovas puikiai organizuoja darbą. 
Nesakau, kad mums reikia didelės ligoninės. Tikrai ne. Mūsų tikslas – užtikrinti paslaugų prieinamumą. Manau, kad ligoninė atsižvelgiant į vykdomą politiką turėtų virsti sveikatinimo centru, kur būtų teikiama skubi pagalba, antrinio lygio konsultacijos, slauga ir galima būtų tame pačiame sutvarkytame pastate įkurti pirminį lygį. Nes šiuo metu tame pačiame pastate jau veikia ir privatus dializės centras. Neturime tikslo viską sujungti į vieną įstaigą, tegul kiekvienas lygis turi atskirą vadovą, bet svarbu, kad rajono gyventojams paslaugos būtų sutelktos vienoje vietoje. 
Be to, reikia atsižvelgti ir į rajono specifiką. Iki Šiaulių – septyniasdešimt kilometrų, Mažeikių – apie keturiasdešimt penki. Atstumai nemaži, todėl priimant sprendimus reikia gilios analizės. Tarkim, pas mus veikia cemento gamykla, todėl natūralu, kad vyrauja lėtinės plaučių ligos, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, kuriems pagalbos reikia vietoje. Bijau, kad optimizuojant ligonines nepasikartotų dešimties ligoninių chirurgijos skyrių uždarymo scenarijus.

Apskaičiuotos investicijos
Kaip teigiama Naujosios Akmenės rajono savivaldybės ataskaitoje, vienas pagrindinių tikslų, keliamų ligoninei – tobulinti sveikatos priežiūros paslaugas atnaujinant medicininę įrangą, patalpas, plečiant paslaugų asortimentą, įdarbinant naujus specialistus. 
 
Pernai Sveikatos apsaugos ministerija ligoninei perdavė A tipo greitosios medicinos pagalbos automobilį, kuris skirtas pacientams į kitas gydymo įstaigas pervežti. Naujojo automobilio sąnaudos kurui sumažėjo dvidešimčia procentų, o sutaupytas lėšas galima skirti kitoms gydymo įstaigos reikmėms. 
 
Ligoninės medikų teigimu, savivaldybė nemažai prisideda prie gydymo paslaugų gerinimo rajone, be to, ragina ir pačius gydytojus nenuleisti rankų. Iš savivaldybės lėšų nupirktas 100 tūkst. eurų kainavęs mamografas. Kad tai vertinga investicija, rodo ir sergamumas krūties vėžiu rajone.
 
Akmenė – kol kas yra vienas šalies rajonų, kur sergamumas onkologinėmis ligomis didelis. Jam ir mirtingumui mažinti vykdomos įvairios prevencinės programos, tarp jų –  atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio. Deja, Akmenės krašto gyventojai vangiai dalyvavo prevencinėse programose, tad rodikliai yra vieni žemiausių Šiaulių apskrityje. Dalyvavimą mamografinės patikros dėl krūties vėžio programoje labai ribojo tai, kad tyrimą atlikti tekdavo važiuoti į Šiaulius ar Mažeikius. Neabejojama, kad turint mamografą pagausės moterų, besitikrinančių dėl krūties vėžio. Akmenės rajone 50-69 metų amžiaus grupėje yra 3630 moterų, kurioms kas dveji metai turėtų būti atliekama mamografija. Per metus turėtų pasitikrinti apie 1815 moterų, tačiau anksčiau pasitikrindavo tik apie 426. Pernai iš VSRSP lėšų „Odontologijos paslaugų kokybės gerinimas ir vaikų bei jaunimo sveikatos išsaugojimas“ gauta 4 tūkst. eurų, už kuriuos įsigytas dantų protezų iš elastinės plastmasės gaminimo įrenginys. Pernai tobulinant teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ligoninė savo lėšomis įsigijo medicininės įrangos už daugiau nei 13 tūkst. eurų. Įsigytas vakuuminis maišytuvas odontologijai „Twister“, pirmosios pagalbos manekenas „Buddy“ ir automatinis dioptrimetras LM – 500. 
 
Pagalba, kurios reikia
„Žinote, kokia problema? Mūsų dirbančių gydytojų amžius – apie šešiasdešimt metų. Jaunimas nevažiuoja, nes tik ir girdi, kad rajonuose gydymo įstaigas uždarys. Nė vienas nenori rizikuoti, todėl ateitį kuria ten, kur stabiliau. Vyr. gydytojo dėka pas mus yra apie dvidešimt atvažiuojančių gydytojų. Didžiuosiuose miestuose konsultacijos pas gydytojus žmonėms tenka po kelis mėnesius laukti, o čia prašau – viskas vietoje. Nereikia nei kelionės, nei kokio „blato“,“ – sako vaikų ligų gydytojas Petras Rozgys. 
 
Vien pernai ligoninėje neterminuotomis sutartimis įdarbinti gydytoja radiologė, du radiologijos technologai, šeimos slaugytoja, slaugytojos padėjėja, socialinė darbuotoja ir registratorė. Dar septyni specialistai įdarbinti terminuotomis darbo sutartimis: dvi bendrosios praktikos slaugytojos, dvi slaugytojos padėjėjos, du pagalbiniai darbuotojai ir viena medicinos psichologė. 

 








 
Mažosios pacientės mama Raminta sako, vaikų stebėjimo palatos Naujojoje Akmenėje tokios, kokios yra, šiandien labai reikalingos. Mat su sergančiu mažu vaiku naktį vykti į Šiaulius būtų nepatogu. Čia dirbančiais medikais moteris sako visiškai pasitikinti. Nuotr. šalia - vaikų ligų gydytojas Petras Rozgys.

Pasak vaikų skyriaus vedėjo, dažnai girdima, kad rajono ligoninėse vaikų skyriai yra nuostolingi, todėl galbūt reikėtų juos uždaryti. Medikas pripažįsta, kad tame yra tiesos, tačiau vien pernai stebėjimo palatose dėl sveikatos sutrikimų buvo stebimi daugiau nei 900 mažamečių ir per du šimtus gydyti stacionare. O ir iš Šiaulių kolegų gydytojas prisipažįsta girdintis, kad jie vos spėja suktis. Kol kas paslaugos dar suteikiamos Naujojoje Akmenėje, tačiau medikai baiminasi, kad artimiausioje ateityje neliks pediatrų budėjimų. Pasiteiravus mamų, kaip jos vertina paslaugų prieinamumą Naujojoje Akmenėje, visos vienbalsiai pripažįsta jog tai, kad paslauga suteikiama arčiau namų, yra ypač patogu. „Atvažiavome naktį, mergytė karščiavo, vėmė. Labai išsigandau. Gerai, kad čia viską greitai sutvarkė, daktaras pats tik pagriebė šlapimo mėginuką ir į laboratoriją nubėgo. Iki Šiaulių kelias tolimas, naktį važiuoti tikrai nenorėčiau. Nors yra tekę lankytis ir ten. Didelėse ligoninėse tenka ir porą valandų laukti, kol gauni pagalbą. O kai tavo vaikas karščiuoja, vemia, to nesinori. Namuose vis tiek geriau“, – sako Raimonda. 

 
Gydytojų vizija
 
„Esame labiau konsultacinė poliklinika nei ligoninė. Manau, kad turėtų išlikti ir terapinis, ir vaikų skyriai, bet greičiausia teliks slauga, kurios labai trūksta. Į sudėtingą pagalbą nepretenduojame, o ir rajono gyventojai įpranta, kad po šeštos valandos vakaro antakį susiūti reikia važiuoti į Šiaulius. Turbūt įpras ir prie kitokių permainų“, - sako Naujosios Akmenės ligoninės Skubios pagalbos ir konsultacijų skyriaus vedėjas gydytojas ortopedas traumatologas Raimondas Peleckas.

„Jaučiame stiprų savivaldybės palaikymą. Ligoninė dirba nenuostolingai. Sudėtingesnė situacija vasarą, nes pacientų sumažėja. Manau, kad Naujosios Akmenės ligoninė galėjo likti tokia, kokia buvo iki 2010 metų. Dabar reanimacijos neturime, budėjimų chirurgams traumatologams nėra. Esame labiau konsultacinė poliklinika nei ligoninė. Manau, kad turėtų išlikti ir terapinis, ir vaikų skyriai, bet greičiausia teliks slauga, kurios, aišku, labai trūksta. Į sudėtingą pagalbą nepretenduojame, o ir rajono gyventojai įpranta, kad po šeštos valandos vakaro antakį susiūti reikia važiuoti į Šiaulius. Turbūt įpras ir prie kitokių permainų. Mes prieš ankstesnę restruktūrizaciją „šakojomės“, skundėmės. Politikai žadėjo, kad viskas bus gerai, deja, niekas nepadėjo. Todėl ir šio optimizavimo atžvilgiu esu gana pesimistiškas. Juk net į žmonių skundus niekas nesigilina“, – sako Naujosios Akmenės ligoninės Skubios pagalbos ir konsultacijų skyriaus vedėjas gydytojas ortopedas traumatologas Raimondas Peleckas. 
 
Savo ruožtu P.Rozgys šiek tiek optimistiškesnis. „Juk viskas prasideda nuo svajonės. Jei mes galvosime, kad sugrius, taip ir bus. Dabar situacija išbalansuota, bet jei mes išsilaikome, turime tai tęsti. Paslauga juk reikalinga ne mums, bet mūsų pacientams. Nereikia skubėti, viską galima spręsti pamažu. Juk norim padėti žmonėms. Rajonas prisideda, tad išgyvensim. Svarbiausia, kad mums leistų dirbti“, – sako P.Rozgys. 
 
Pasak medikų, jie tikrai nesiekia, kad ligoninė teiktų visas įmanomas paslaugas, tačiau nori, kad vietos gyventojai pagalbą gautų laiku. Pripažįsta ir tai, jog girdimos kalbos apie nesaugias paslaugas juos skaudina. Juk didžioji dalis medikų turi keturis dešimtmečius trunkančią aktyvią praktiką, kuri pastaruoju metu, deja, nebėra vertybė.

NAUJOS AMBULATORINĖS REABILITACIJOS PASLAUGOS:
 
Fizinės medicinos ir reabilitacijos kabinete pacientams taikomos visiškai naujos procedūros, kurių Akmenės rajone iki šiol neteikė nė viena gydymo įstaiga.
• Parafino terapija - vienas efektyviausių būdų taikant giluminį šildymą skausmui palengvinti ir sustingusiems raumenims atpalaiduoti. Procedūros gali būti skiriamos po lūžių, išnirimų, sausgyslių patempimų, judesių sutrikimų dėl randų bei kitais atvejais, kai tinka šilumos procedūros. Paprastai naudojama prieš gydomąją mankštą ir masažą. Naudojama kai kurių periferinių kraujagyslių ligų atvejais.
• Atliekama nauja kineziterapijos procedūra – juosmeninės, kaklinės stuburo dalies, kelio bei peties sąnario tempimas. Ši procedūra taikoma esant įvairiems raumenų - skeleto sistemos biomechanikos sutrikimams gydyti, o ypač efektyvi tarpslankstelinių diskų išvaržų atvejais. Atlikti tyrimai parodė, kad tokio pobūdžio tempimo metu kuriama taisyklinga stuburo geometrinė konfigūracija, sumažėja spaudimas pažeistame diske, padidėja jo aukštis, todėl mažiau spaudžiama nervinė šaknelė, suaktyvėja medžiagų apykaita ir sudaromos palankios sąlygos disko išvaržai gyti.
• Tempimo procedūroms naudojamas „MiLi + TRAComputer“ kompiuterizuotas stuburo tempimo stalas su galimybe pritaikyti mikrobangų terapiją. Mikrobangų spinduliavimas tempimo metu turi ypač gerą gydymo efektą, kuris padeda pasiekti geresnių tempimo rezultatų. Stuburo tempimo procedūra trunka apie 20 min. Paprastai pakanka 6-10 procedūrų, kad praeitų ar žymiai sumažėtų ilgai varginę juosmens, kaklo, kelio ar peties sąnario skausmai. 
• Įrengtas druskų kambarys leidžia pacientams pasiūlyti naują paslaugą – haloterapiją, kuri plačiai taikoma vaikams ir suaugusiems įvairioms ligoms gydyti ir profilaktikai.

SKAIČIUS:
 
900 - tiek mažamečių pernai dėl sveikatos sutrikimų buvo stebėti Naujosios Akmenės ligoninės Vaikų skyriaus stebėjimo palatose.

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris