– Išsikėlėte ambicingą tikslą – kitąmet pasiekti šimtą procentų neatlygintinos kraujo donorystės. Tiesa, galima pastebėti, jog pastaruoju metu vis dažniau socialiniuose tinkluose kviečiate dovanoti kraujo. Ar jo trūksta?
– Tikrai ne. Prieš metus kraujo stygių dengėme mokamais donorais. Dabar to imamės tik kraštutiniu atveju. Kraujo komponentų poreikis auga, o mokamų donacijų skaičius drastiškai mažėja. Kviečiame visuomenę neatlygintinai kraujo donorystei, neverkiame ir nesiskundžiame, o informuojame. Ambicingą tikslą pasiekti užsibrėžėme iki kitų metų galo. Bet ne sau, o visuomenei.
 
– Tai, kad kraujo tarnybos veiklos sritis – svarbi, ginčytis neverta. Ar pakanka jai dėmesio valstybės lygmeniu?
– Šalies prezidentė palaiko mūsų kraujo donorystės turus: dovanodama kraujo ragina tam ryžtis kitus. Keli iš eilės sveikatos apsaugos ministrai taip pat išreiškė palaikymą, kaip ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Mano nuomone, palaikymo pakanka. Pastaruoju metu dažnai akcentuojama, kad sveikata turi būti visose politikose, prie šio tikslo prisidedame ir mes. Donoras – sveikas žmogus ir mes galime padėti jam tokiu likti.
 
– Žodžiu, investuojate į visuomenės sveikatą...
– O kas kitas? Sveikatos apsaugos sistemai geriausias ir ekonomiškai naudingiausias – sveikas žmogus. Vadinasi, visi turime prisidėti, kad jis toks ir liktų. Ir ne tik dėl to, kad jis po to dar kartą ateitų ir duotų kraujo, kuris sergantiems gelbėja gyvybes. Todėl bendradarbiaujame su visuomenės sveikatos biurais, leidžiame informacinius leidinius, kaip reikia sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviems.
 
Mano nuomone, tai – mūsų pareiga. Donoras informaciją gali perskaityti, kol duoda kraujo. Net jei ir žmogus nesidomi sveika gyvensena, pateikus informaciją, kurios jam nereikia papildomai ieškoti, galime prisidėti prie jo sveikatos išsaugojimo.
 
– Ne kartą minėjoje, jog tam, kad žmogus dovanotų kraujo, reikia sudaryti sąlygas, todėl kraujo punktai buvo atidaryti net prekybos centruose. Ar galima sakyti, kad šiandien sukurta infrastruktūra yra gera?
– Kaip parodė praktika, mintis įkurti kraujo punktus prekybos centruose labai pasiteisino. Nors reikia pripažinti, kad įkurdami kraujo punktą Vilniaus universalinėje parduotuvėje manėme, jog jis bus rezervinis. Tačiau jis tapo pagrindine vieta, kur žmonės ateina dovanoti kraujo. Tai tik parodo, jog norint pasiekti užsibrėžtų tikslų mums reikia didelio donorų aptarnavimo centro miesto centre.
 
– Ar užsienio šalyse kur nors miesto centre yra tokie kraujo centrai?
- Tikslesnis klausimas gal būtų, ar dar yra šalių, kurios nebūtų sugalvojusios, kaip padaryti, kad donorui būtų patogu. Vakarų šalyse tokių pavyzdžių apstu, apie donorų patogumą, kol kas gal dar negalvoja tik šalys į rytus. Tiesa, daugelis svajonių atsiremia į finansines galimybes.
 
Kraujo centras išsilaiko iš įkainio už parduodamus kraujo komponentus gydymo įstaigoms, kuris buvo nustatytas prieš maždaug septynerius metus. Į jį nebuvo įskaičiuota nei centro plėtra, nei materialinės bazės gerinimas. Nors per pastaruosius kelerius metus atsirado nemažai naujovių kraujo komponentų saugumo srityje.
 
– Vadinasi, atėjo laikas peržiūrėti nustatytą įkainį už kraujo komponentus ir jį tiesiog padidinti.
– Nesakau, kad įkainis turi būti didinamas. Tai – valstybės ir Nacionalinio kraujo centro reikalas. Problemas galima būtų spręsti per atskiras programas, į kurias investuotų valstybė. Tarkim, donorystės centrui miesto centre išlaikyti viena programa, patogenų redukcijai – kita.
Kalbant apie mūsų galimybes, mums nedaug bereikia, kad turėtume viską, kas geriausia. Ir tai ne prestižas, o būtinybė. Turime gerai aprūpintą laboratoriją, norėtųsi automatizuoti kraujo komponentų gamybą. Bet pirmiausia reikia išspręsti trombocitų galimo bakteriologinio užterštumo klausimą.
 
– Pastaruoju metu dažnai akcentuojama, jog sveikatos sektoriaus lėšas reikia naudoti efektyviai. Ar būtų galimybių kaip nors atpiginti kraujo komponentų paruošimą?
– Teorinės galimybės yra. Tarkim, jei kasmet padarytume ne 70 tūkstančių donacijų, o 700 tūkstančių. Tuomet atpigtų kraujo ištyrimas, nes laboratorija be sustojimo gali dirbti tris pamainas, pirktume daugiau kraujo maišų ar bent jei galėtume viską, ko reikia, nusipirkti per CPO... Deja...
 
Reikia nepamiršti ir fakto, kad už kraujo komponentų įkainį turime padengti ir daug netiesioginių, su kraujo paruošimu nesusijusių išlaidų. Tarkim, Vokietijoje, Nyderlanduose kraujo centrai yra gamybos fabrikai. Raudonasis Kryžius pasirūpina donorų pritraukimu, kraujo centras tik paima iš atėjusiųjų kraują, jį paruošia ir padeda į ekspedicijos šaldytuvą.
 
O mums tenka ir patiems raginti visuomenę duoti kraujo, ir patiems išvežioti jo komponentus gydymo įstaigoms, kartais ir po vieną maišelį vidury nakties. Investuojame lėšas ir laiką į vaikų ir jaunimo švietimą, einame į mokyklas, vedame paskaitas, kad po dešimties ar daugiau metų užsiaugintume neatlygintiną kraujo donorą.
 
– Gal vis dėlto per plačiai esate užsimoję?
– Galbūt, bet jei to nesiimtume, turbūt dar ir šiandien turėtume tik trisdešimt procentų neatlygintiną kraujo donorystę. Juk neatlyginti kraujo donorai yra antras rodiklis po laboratorinių tyrimų, užtikrinantis kraujo saugumą. Norime būti ne tik Europos Sąjungos standartus atitinkančiu kraujo centru, bet kad gydymo įstaigos gautų tai, kas geriausia Europoje, ir už mažiausią įmanomą kainą. Be to, kitąmet turime planų dalyvauti ir mokslinėje veikloje.

---

 
Komentaras
Europos kraujo aljanso vadovas Kari Aranko:

– Kol kas dar neteko pačiam asmeniškai lankytis Lietuvos Nacionaliniame kraujo centre. Tačiau galiu pasakyti tik viena, kad per pastaruosius kelerius metus padarytas labai didelis progresas, tiek kalbant apie neatlygintinos kraujo donorystės skatinimą, tiek apie kraujo komponentų paruošimo saugumą užtikrinant aukščiausią kokybę. Vertinant tarptautiniu mastu, Lietuvos Nacionalinis kraujo centras savo darbu niekuo nenusileidžia kitiems Europos kraujo centrams, tačiau tai nereiškia, jog dabar galite atsipalaiduoti.
 
Darbas kraujo donorystės, kraujo komponentų ruošimo srityje – be galo sudėtingas. Atsižvelgiant į technologinę pažangą, nuolat reikia investuoti tiek į turimą įrangą, tiek į kraujo ištyrimo ir paruošimo sritis. Be abejo, svarbu investuoti ir į dirbančius specialistus. Lietuvos Nacionalinio kraujo darbą vertinu puikai. Be to, ir iš ankstesnio Europos kraujo aljanso vadovo apie Lietuvą girdėjau tik gerus atsiliepimus. Tikiuosi, kad tokį lygį ir progresą išlaikysite ir toliau.