- Praėjusią savaitę galutinai nuspręsta, kaip bus padalinti rezervo fondo pinigai. Taigi, kam, kiek ir už ką bus skiriamos lėšos?

- Per du kartus mums pavyko gauti šimtą milijonų litų iš rezervo fondo. Pirmą kartą Vyriausybė apsisprendė dėl penkiasdešimties milijonų dar lapkričio viduryje, antrą kartą – praėjusios savaitės pradžioje. Tai leis mums atiduoti šiuo pinigus Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančioms įstaigoms. Neskirstysime jų į valstybines ir privačias. Lėšas gaus tiek gydymo įstaigos, kurių finansinis rezultatas neigiamas, tiek tos, kurios dirba su perviršiu. Didžioji dalis tų pinigų eis balui dviem centais padidinti. Tam skirsime kiek daugiau nei 60 milijonų litų. Dvidešimt keturis milijonus skirsime viršsutartinių prioritetinių paslaugų apmokėjimui – ambulatorinėms konsultacijoms, priėmimui, skubiai pagalbai, dienos stacionarui. Dar penkiolika milijonų skirsime skoloms, susidariusioms už ortopedijos technikos gaminius. Buvome susitikę su visų asociacijų – gydymo įstaigų, medikų – atstovais, išdiskutavome iki smulkmenų šį klausimą ir jie mums neturėjo jokių pretenzijų – liko patenkinti sprendimu.

 

- Kaip geriausia ateityje naudoti rezervo fondo lėšas?

- Į Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto paketą buvo įtrauktas Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimas, kuriame kalbama apie teisės suteikimą mums naudoti pusę gautų viršplaninių lėšų, jeigu bus sukauptas nustatyto dydžio rezervas. Tai suteikia palankias galimybes pasinaudoti viršplanines pajamas. Mūsų rankos tampa atrištos, jeigu sukaupiame pakankamą rezervą. Galėsime pinigus skirti bet kuriai eilutei, kuri yra numatyta PSDF biudžete. Apie tai spręs ministras, nebereikės Vyriausybės pritarimo. 

Kitąmet pirmą kartą išlaidų dalyje numatoma speciali eilutė inovatyviems vaistams kompensuoti. Tam skirta bus pusė visų lėšų, kurias grąžina farmacijos kompanijos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis. Tokių lėšų numatoma surinkti keturiasdešimt milijonų, iš kurių turime teisę panaudoti pusę. Iki tol to nebuvo.

 

- Kitų metų PSDF biudžetas ženkliai didesnis, tačiau jis jau dabar sulaukia kritikos. Kaip jį vertinate jūs?

- Manau, kad jis daugiau ar mažiau realus. Iki šių metų visi biudžetai – Sodros, PSDF buvo pesimistiniai. Dėl to, kad faktas rodė, jog viršplaninės įplaukos susiformuodavo pakankamai didelės. Reiškia, pradinis planas būdavo dirbtinai sumažinamas. Šiais metais biudžetas jau buvo suplanuotas kur kas realiau, tai matome ir pagal viršplanines įplaukas. Kitų metų biudžetas suplanuotas ta pačia intencija. Nemanau, kad mūsų laukia kokia nors krizė. Aišku, labai sugriežtėja reikalavimai dėl fiskalinės drausmės įsipareigojimų prisilaikymo. 

Be abejo, būtų drąsu pasakyti, kad jau kitąmet pasieksime visišką gydymo įstaigų pajamų ir išlaidų subalansavimą. Tačiau tendencija, kurią matome suteikia galimybę būti optimistams. Jei palyginsime šių metų trijų ketvirčių įstaigų finansinį rezultatą su praėjusiųjų, pamatysime, kad rodikliai gerėja. Praėjusiais metais nuostolių turėjo 83 procentai visų gydymo įstaigų, jų suma sudarė 95 milijonus litų. Šiemet gi neigiamus finansinius rodiklius turi 52 procentai įstaigų ir jų suma siekia apie 33 milijonus litų. Akivaizdu, kad situacija gerėja. Juolab kad kitąmet auga ir paslaugų įkainių balas iki 98 centų.

 

- Konstitucinio Teismo išaiškinimo įgyvendinimui iš valstybės biudžeto skirta vos dešimt milijonų. Ar verta tikėtis, kad ateityje valstybė „atseikės“ daugiau?

- Galbūt valstybė dar nebuvo pasiruošusi skirti mums visos sumos, kurios reikėtų gyvybės gelbėjimui ir išsaugojimui apmokėti pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Dabar šiam tikslui gausime dešimt milijonų litų. Be abejo, to tikrai per mažai, bet tai tik pirmieji metai, kuomet atsirado tokia eilutė. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad gyvybės gelbėjimui skiriamus asignavimui reikia „dozuoti“ pagal valstybės finansines galimybes. Be abejo, dabartinės galimybės – 10 milijonų – tikrai nereikšmingos. Tačiau svarbu, kad atsirado tokios nuostatos pripažinimas. Tikimės, kad kiekvienais metais ta suma turėtų augti.

 

- Ministerijoje dirbate daug metų, kaip per tą laiką keitėsi sveikatos apsauga ir kur link judame?

- Galvoti, kad sveikatos sistemoje nebekils problemų, nereikėtų. Taip nėra nė vienoje valstybėje. Neseniai dalyvavau konferencijoje, kurioje pranešimą skaitė medikas, dirbantis Londone. Jis mums pademonstravo, kad situacija Lietuvoje, kuomet kalbame apie eiles, arba patekimą pas specialistus, yra geresnė negu Anglijoje. Be abejo, kuomet galėsime atkurti įkainių balą sveiktos sistema dar labiau sustiprės. Tobulintinų dalykų yra tiek sveikatos politikoje, tiek ir apmokant už paslaugas, darbą. Nemažai valstybių skaičiuoja, kad gydytojas turi uždirbti penkis kartus daugiau nei vidutinė šalies alga, slaugytojai – triskart daugiau. Iki šių dydžių mums dar toloka. 

Stiprinti reikia ir ligų prevenciją. Iš tarybinio laikotarpio paveldėjome sistemą, kurioje įprasta pasirūpinti jau sergančiu žmogumi. Tuo tarpu pasaulis ėjo kitu keliu – profilaktikos. Dabar tai įgauna tradicijas ir mūsų šalyje, žmonės raginami dalyvauti prevencijos programose. Tačiau gyventojai turi suprasti, jog sveikata turime pasirūpinti ir patys. Būtina kovoti su alkoholio, tabako vartojimu.

 

- Ko palinkėtumėte medikų bendruomenei prieš artėjančias šventes?

- Žmonės, kurie vilki baltus chalatus, atlieka garbingą misiją. Todėl linkiu ir jiems stiprios sveikatos, dėmesio pacientui, gero santykio su sergančiaisiais. Pacientams savo ruožtu linkiu gerbti medikus ir kad ligos našta jiems būtų kuo mažesnė.

Dosjė

1967 m. baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, įgijo ekonomistės kvalifikaciją

1979 m. baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto neakivaizdinę aspirantūrą, įgijo socialinių mokslų daktarės laipsnį

1992 – 1995  m. – Valstybinės kainų ir konkurencijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus pavaduotoja

1995  – 1996 m. – Sveikatos apsaugos  ministerijos sekretorė

1998 – 2005 m. – VšĮ Sveikatos teisės ir ekonomikos centro direktorė

2005 – 2006 m. – Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio planavimo ir programų skyriaus vedėja

2006 – 2007 m.  – sveikatos apsaugos viceministrė

2007 – 2009 m. – Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės sekretorė

2009 – 2012 m.  – sveikatos apsaugos vicemistrė

Nuo 2012 m. – sveikatos apsaugos ministro patarėja