Lietuvoje turėtų veikti du tarptautinio lygio ir du technologijų universitetai, nutarė premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė, skelbia BNS. Siūloma palikti Vilniaus universitetą (VU) bei kurti naują Kauno universitetą – šiol aukštosios mokyklos matomos kaip tarptautinio lygio universitetai. Prie VU siūloma jungti Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos universitetus, VU dalimi taptų Šiaulių universitetas. Kaune plačios aprėpties universitetas būtų kuriamas sujungiant Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetą. Techniniai universitetai turėtų veikti Vilniuje ir Klaipėdoje.

Pripažino, kad situacija sunkiai kontroliuojama 
„Įvyko 8 grupės posėdžiai, susitikimai su universitetais, akademine bendruomene, Senatais, kitų institucijų atstovais“, – sakė švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Eugenijus Butkus. Jo teigimu, planą parengti buvo būtina dėl to, kad Lietuvoje mažėja moksleivių, o kartu ir studentų skaičius. Šiuo metu daugiau nei 80 proc. norinčių studijuoti galiausiai patenka į aukštąsias mokyklas. „Prognozė toli gražu neguodžianti – 2020 m. į aukštąją išsilavinimą pretenduos 55 proc. mažiau jaunimo nei 2011 m. Vien šie skaičiai rodo, kad situacija yra sunkiai kontroliuojama“, – pripažino jis.
 
Pasirodo, 2018 m. planuojamo 4 balų stojamo kartelės neatitiktų, pavyzdžiui, 63 proc. MRU studentų, 49 proc. – KU, 43 proc. – ŠU, 32 proc. – LEU, 22 proc. – VGTU, 7 proc. – VU. Sudarys sutartis su aukštosiomis mokyklomis Pasak E.Butkaus, Lietuvoje registruota apie 1899 studijų programų. Universitetuose į kas trečią, o kolegijose į kas ketvirtą studijų programą priimama tik 10 studentų. Dėl to esą ir dėstytojai neturi didelių darbo krūvių, o jų algos – itin žemos. „Dalis universitetų iki trečdalio gaunamų lėšų skiria ūkiui ir administravimui. Tai neprisideda prie to, kad lėšos būtų efektyviai naudojamos“, – analizavo situaciją jis.
 
Be to, pastebėjo švietimo ir mokslo ministrės patarėjas, Lietuvoje mokslas nepajėgia konkuruoti dėl tarptautinio konkursinio finansavimo. „Siekiama finansavimo pertvarkos, kuri bus orientuota į mokslą. Bus sudaromos sutartis su aukštosiomis mokyklomis, planuojama, nuo kitų metų. Sudaroma bus ir galimybė studijuoti nemokamai“, – tikslus įvardijo E. Butkus. Jis taip pat patvirtino, kad bus siekiama sutrumpinti bakalauro studijas iki 3 metų.
 
Kiek tai kainuos? 
„Visionary Analytics“ direktorė Agnė Paliokaitė tikino, kad tinklo pertvarkos kompleksas pareikalaus iki 200 milijonų investicijų. 150 mln. eurų iš jų bus skirta iš ES struktūrinių fondų portfelio. „Planuojama, kad iš perteklinio aukštųjų mokyklų turto bus galima reinvestuoti apie 50 milijonų eurų“, – kalbėjo ji. A.Paliokaitės teigimu, iš valstybės biudžeto pertvarkai dar bus skiriama apie 70 mln. eurų, kurie bus skirti dėstytojų ir tyrėjų atlyginimams didinti.
 
Kaune aukštųjų mokyklų esą turėtų būti mažiau 
„Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas, generalinis direktorius Dalius Misiūnas sakė, kad pertvarka siekiama koncentruoti didžiuosiuose miestuose tą potencialą, kuris yra, o regionuose – išlaikyti aukštojo mokslo prieinamumą ir galimybę. „Vilniuje pagrindas lieka VU. O Kaune matome, kad dabartinis kiekis aukštųjų mokyklų galėtų būti mažesnis. Tai gali būti realizuota kuriant naują pagrindą bendradarbiavimui“, – sakė jis. D.Misiūno teigiamu, keliama ambicija, kad vienas Lietuvos universitetas patektų tarp 300 geriausių pasaulyje, o dar vienas atsidurtų geriausiųjų universitetų 500-uke. Taip pat siekiama, kad Lietuva užimtų ne žemesnę nei 10 vietą ES inovacijų švieslentėje.

Galutinį sprendimą priims Seimas DELFI primena, kad S.Skvernelis yra išsakęs viltį, kad planui ministrų kabinetas pritars šios savaitės posėdyje trečiadienį. Galutinį sprendimą dėl universitetų tinklo turės priimti Seimas. Darbo grupė anksčiau yra paskelbusi, kad Lietuvoje galėtų likti trijų tipų universitetinės aukštosios mokyklos: klasikinis plačios aprėpties universitetas, technologijos universitetas ir specializuota akademija.
 
Pastarieji du tipai gali būti plačios aprėpties universiteto dalimi. Vilniuje ir Kaune siūloma telkti po vieną klasikinį universitetą. Taip pat jau sutarta, kad tos pačios krypties studijos viename mieste neturėtų būti dubliuojamos. Be to, darbo grupė yra nutarusi, kad Vilniaus universitetų filialai Kaune ir Kauno universitetų filialai Vilniuje nėra tikslingi, tačiau didžiųjų universitetų filialai galėtų veikti mažesniuose miestuose, jei juose būtų pakankamas aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų poreikis.
 
Sausį premjeras S.Skvernelis, su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene pristatęs planuojamą aukštojo mokslo tinklo pertvarką, sakė, kad Lietuvoje galėtų likti iki penkių universitetų, nors pabrėžė, kad tai nėra galutinis skaičius. Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų bei kelios dešimtys kolegijų.