Išsiaiškino, kiek gydymo įstaigos gaus už pavėluotas paslaugas
Evelina Machova
2016-06-09
Seimo sveikatos reikalų komitetas dar kartą svarstė Prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktas įstatymo pataisas, kuriomis siekiama trumpinti eiles gydymo įstaigose. Buvo numatyta, kad jei gydymo įstaigos paslaugų nesuteikia per numatytą laiką už jas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo nebūtų apmokama. Toks siūlymas Seimo nariams pasirodė per griežtas. Pastarieji pateikė patobulinimus, dėl kurių ir užvirė diskusijos.
„Jei pasirinktume variantą neapmokėti visai, gydymo įstaigos paslaugų apskritai nebeteiktų ir pacientai liktų nuskriausti“, - tikino Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas konservatorius Antanas Matulas.
Pasiūlė kompromisą
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas konservatorius Antanas Matulas siūlė, kad gydymo įstaigos, kurios paslaugų nespėja suteikti per numatytą laiką, apmokėjimą už paslaugas gautų. Tiesa, šiek tiek mažesnį, priklausomai nuo vėluojamų dienų skaičiaus.
Pavyzdžiui, jei gydymo įstaiga paslaugas suteikia vėliau nei po 10 dienų nuo numatyto termino, jos būtų apmokamos 20 procentų mažiau. Jei vėluojama 20 dienų, paslaugos bus apmokamos 30 procentų mažiau. Jei paslaugos suteikiamos tik po mėnesio, apmokama bus tik 50 procentų paslaugų kainos.
„Jei pasirinktume variantą neapmokėti visai, gydymo įstaigos paslaugų apskritai nebeteiktų ir pacientai liktų nuskriausti. Todėl siūlome tokį tarpinį variantą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos vadovas prof. Renaldas Jurkevičius teigė, jog toks variantas jiems priimtinas ir vers pasitempti paslaugas suteikti greičiau“, - teigė A.Matulas.
Tačiau sveikatos apsaugos ministro patarėja Janina Kumpienė prieštaravo, mat tokiu atveju bus du įkainiai: vienas už laiku suteiktas paslaugas, kitas - už virškvotines.
Trūksta aiškumo
Savo ruožtu komiteto narė darbietė Vilija Filipovičienė iškėlė klausimą, kaip gi bus apmokamos virškvotinės paslaugos? „Kaip jos bus apskaičiuojamos šiuo atveju, koks bus įkainis? Juk nuspręsta virškvotines paslaugas apmokėti septyniasdešimčia procentų.
Jei bus vėluojama, tuos siūlomus dvidešimt procentų atiminėsime nuo septyniasdešimčia procentų ar nuo šimtu procentų apmokamų paslaugų. Jei pagal pastarąjį variantą, tuomet visos gydymo įstaigos dels ir darys daugiau virškvotinių paslaugų, kad gautų didesnį finansavimą. Paskaičiuokite, čia nesueina galai“, - dėstė V.Filipovičienė.
Su kolege nesutiko A.Matulas teigdamas, jog viskas čia gerai. Mat virškvotinės paslaugos bus apmokamos bendra numatyta tvarka, atimant vėlavimus. Maža to, teigė, jog ateityje toks reiškinys kaip virškvotinės paslaugos turi išnykti. „Jei gydymo įstaigoms nebus apmokama už suteiktas paslaugas po termino, už jas bus priversti sumokėti pacientai. Šiuo atveju gydymo įstaigos administracija spręs, kurioje srityje jiems reikia pasitempti.
Pirminė sveikatos priežiūra šiuo metu dirba visai neefektyviai. Eilės kaip yra taip ir bus. Vadinasi, sistemą reikia keisti iš esmės. Gydymo įstaigos turi tiksliai žinoti, kiek ir už kokias paslaugas gaus pinigų“, - teigė A.Matulas.
Komentuoti: