Išeiti oriai, prižiūrint medikams. Aktualija aštrėja

Evelina Machova
2018-07-16
Trūksta ar pakanka paliatyvios pagalbos paslaugų? Politikai sako, jog taip, savo ruožtu slaugos ligoninių vadovai didžiausia problema įvardija ne lovų skaičių. Nors paliatyvios pagalbos paslaugos teikiamos ne vienerius metus, norint, kad jos būtų kokybiškos ir pacientų poreikius atitinkančios reikia ir kvalifikuotų medikų, ir sąlygų, ir platesnio spektro bei didesnio įkainio.
Išeiti oriai, prižiūrint medikams. Aktualija aštrėja
Paliatyvi pagalba - tai pagalba mirštančiam žmogui, kuomet taikomas tik simptominis gydymas, malšinamas skausmas, kad žmogus ramiai išeitų anapilin. Paliatyviems pacientams reikalinga ne tik priežiūra, bet ir medicininė pagalba, kurios nei globos, nei namų sąlygomis neįmanoma suteikti.

Trūksta supratimo 
Grupė Seimo narių kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą teigdami, kad paliatyvios slaugos, ar tiksliau, pagalbos prieinamumas Lietuvoje yra nepakankamas, o jos reglamentavimas ir apmokėjimas už šias paslaugas neatitinka šiandienių poreikių. Anot parlamentarų, paliatyviosios pagalbos Lietuvoje reikia maždaug 18 tūkst. pacientų, iš kurių apie 10 tūkst. reikalinga aktyvi pagalba. Nepaisant to, pagalbos stacionaruose šiuo metu sulaukia vos keli šimtai Lietuvos piliečių.

Slaugos ligoninių vadovų, teikiančių paliatyvios pagalbos paslaugas, teigimu, problemų šioje srityje yra, tačiau situacija dėl paslaugų prieinamumo nėra tokia katastrofiška, kaip bandoma ją nupiešti. Vis dėlto tai, kad politikai atkreipia dėmesį į paliatyvios pagalbos teikimą šalyje - geras ženklas. Mat, šioje srityje norint užtikrinti kokybišką ir savalaikę pagalbą reikia ne tik medikų indėlio, bet ir politinių sprendimų.
„Mano nuomone, tiek visuomenei, tiek ir politikams nėra iki galo aišku, kas yra paliatyvi pagalba. Pavyzdžiui, į mus kreipiasi insultą patyrusio paciento artimieji, kuriam buvo teiktos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos 120 dienų,  manydami, kad jam yra reikalinga paliatyvi pagalba. Tačiau iš tikrųjų tokiam žmogui reikalingos trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos paslaugos stacionarioje įstaigoje, o gal užtenka integralios pagalbos ar slaugos paslaugų namuose, nes jis pats savimi pasirūpinti nebegali. Tokiam pacientui nėra jokių indikacijų, kad būtų galima teikti paliatyviąją pagalbą.
 
Paliatyvioji pagalba - tai  pagalba žmogui, sergančiam pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, lengvinančios kančias, padedančios spręsti kitas fizines, psichosocialines ir dvasines problemas. Svarbu, kad mirštantis žmogus jaustųsi gerai, būtų taikomas simptominis gydymas bei priežiūra, kurią atlieka specialistų komanda. Tokia pagalba teikiama onkologiniams pacientams išeičių stadijoje, komos būsenos ar esant širdies, inkstų, kepenų ar kitų organų progresuojantiems nepakankamumams bei sergant kai kuriomis neurologinėmis ligomis. Paliatyviems pacientams reikalinga ne tik priežiūra, bet ir medicininė pagalba, kurios nei globos, nei namų sąlygomis neįmanoma suteikti.
 
Pavyzdžiui, kai kuriems paliatyviems pacientams, kuriems reikalinga stacionari paliatyvi pagalba, būtina medikų priežiūra. Reikia kontroliuoti skausmą švirkštine pompa, pasitelkti enterinį maitinimą, dirbtine plaučių ventiliaciją ir kt. Tokiais atvejais pagalbos pacientams reikia gana trumpą laiko tarpą – kelis mėnesius“, - sako Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro vadovė Inga Tamosinaitė. 

Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovė Violeta Grigienė įžvelgia ir kitas problemas.
 

„Nemaža dalis šeimos gydytojų dėl tenkančio jiems didelio darbo krūvio nėra detaliai susipažinę su paliatyvios pagalbos indikacijomis, kaip, beje, ir dalis stacionaro gydytojų. Todėl greičiausiai informacijos trūkumas kartais suformuoja nuomonę, kad tokia pagalba nėra prieinama“, - sako Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovė Violeta Grigienė.

 
„O ir pacientų artimieji norėtų, jog paliatyvi pagalba ligoniui būtų teikiama ten, kur ir visas gydymas - trečio ar antro lygio respublikinėse ligoninėse. Dėl perkėlimo į slaugos ligoninę artimiesiems susidaro įspūdis, kad paliatyvi pagalba yra neprieinama, nors jų artimasis gauna visas reikiamas paslaugas. Šioje vietoje šeimos gydytojai turėtų artimiesiems suteikti išsamią informaciją apie galimą pagalbą, bet žinant jų darbo krūvius kol kas tai nerealu“, - sako V.Grigienė.

L.S. skaičius
18
- skaičiuojama, kad tiek tūkst. pacientų šiuo metu yra reikalinga paliatyvi slauga.

 
Reikia pasitempti
Pasak I.Tamosinaitės, teiginiai, kad pacientai nesulaukia stacionarinės paliatyvios pagalbos, ne visai pagrįsti. „Šiauliuose visus, kurie kreipiasi, priimame per dvi tris dienas. Tiesa, reikia pripažinti, kad šių paslaugų poreikis kasmet auga. Sutinku, kad galbūt trūksta ambulatorinės paliatyvios pagalbos, bet negalėčiau tvirtinti, jog jos žmonės nesulaukia. Todėl, mano nuomone, reikia visuomenės švietimo, kas yra paliatyvi pagalba. Sutinku, kad kol kas pagalba nėra tokia kaip užsienio šalyse - mums dar reikia šiek tiek pasitempti“, - sako I.Tamosinaitė.

Kolegei antrina ir V.Grigienė. „Šiemet pas mus paliatyvios pagalbos lovų padaugėjo dvigubai, tad tokių paslaugų poreikis išties auga. Pagal indikacijas paliatyviosios pagalbos paslaugas gauna visi, kuriems reikia. Sutinku su vienu aspektu, kurį išsakė politikai, kad pas mus paliatyvi pagalba, lyginant su užsienio šalimis, skiriama ženkliai sunkesnės būklės pacientams“, - sako V.Grigienė.
Paklausius, kuo paliatyvi pagalba skiriasi svetur, medikės teigia, jog ten daugiau orientuojamasi į komfortą ir paslaugų kokybę. „Mes kol kas tokių sąlygų negalime suteikti.
 
Pavyzdžiui, turime vieną trivietę palatą, kurioje sumontuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai. Tokiose palatose nėra užtikrinamos sąlygos artimiesiems pabūti greta ar praleisti naktį šalia artimojo. Be to, užsienyje ne tik su paliatyviais pacientais, bet ir su jų artimaisiais daug dirba psichologai. Pas mus tai po truputį atsiranda, tačiau nuolatinio medikų bendravimo su artimaisiais dar trūksta, bet čia vėl atsiremiame į personalui tenkančius darbo krūvius. Svetur jis - kur kas mažesnis“, - sako I.Tamosinaitė.

Pasak Kauno slaugos ligoninės vadovės Ritos Kabašinskienės, pirmi žingsniai teikiant paliatyvią pagalbą žengti, tačiau kol kas, palyginti su užsienio šalimis, nesutvarkyta paliatyvi pagalba namuose. „Norėtųsi, kad tokių paslaugų būtų teikiama daugiau, tačiau jų įkainiai maži ir nelabai kas nori tuo užsiimti, mat sąnaudos dažnai viršija tai, kiek už paslaugą sumoka teritorinė ligonių kasa. Galbūt jei įkainis būtų didesnis, kurtųsi daugiau privačių tarnybų“, - svarsto R.Kabašinskienė.

Kas padaroma už dabartinį įkainį? 

Pastaruoju metu dažnai akcentuojama, kad tiek slaugos, tiek ir paliatyvios pagalbos lovų trūksta didmiesčiuose Vilniuje ir Kaune. Slaugos ligoninių vadovės pripažįsta, jog iš politikų kartais išgirsta priekaištų, jog kalbėdamos apie kokybę nuolat akcentuoja piniginį klausimą. Bet ar be jų įmanoma gerinti kokybę?
Paliatyvios pagalbos vienos dienos įkainis yra 52,11 eurų. Už jį tenka ne tik suteikti kvalifikuotą pagalbą, puikias sąlygas, apmokėti komunalines paslaugas, atlyginimus medikams, bet ir, jei reikia, gydytojo specialisto konsultacijas ar pavėžėjimo paslaugas, kurios pastaruoju metu suryja vis daugiau lėšų. R.Kabašinskienė sako, kad paliatyvūs pacientai labai skirtingi: vieniems reikalinga sudėtinga pagalba, kitiems ji nebūtina.
 
„Ar galime už dabartinį paslaugos įkainį suteikti kokybiškas paslaugas? Turbūt kad nelabai, nes mes neatitinkame gydytojų ir slaugytojų darbo krūvio normatyvų. Jie kur kas didesni. Paliatyvi slauga ar pagalba yra šiek tiek panaši į intensyviąją terapiją, kur negali paciento palikti be priežiūros. O kartais norint suteikti kvalifikuotą pagalbą reikia gydytojų komandos, kurios slaugos ligoninės dažniausiai neturi. Tenka pacientus perkelti į kitą ligoninę. Tuomet kyla artimųjų nepasitenkinimas. Ir tai visai suprantama, nes tas pervežimas tikrai neprisideda prie paciento komforto“, - sako R.Kabašinskienė.
 
Pasak V.Grigienės, dabartinio įkainio nepakanka medicinos personalo, dirbančio su paliatyviais pacientais, atlyginimams. Čia juk kalbama ne apie vieną gydytoją, bet visą specialistų komandą. „Teikiant pagalbą pacientui, kuris prijungtas prie gyvybės palaikymo aparato, kuomet kasdiena keičiamos vienkartinės priemonės, sauskelnės, teikiamas enterinis maitinimas, sutilpti į šiandien vienai dienai skiriamus penkiasdešimt du eurus su trupučiu neįmanoma. Balansuojame ir šias išlaidas kompensuojame lengvesnės būklės pacientų, kuriems nereikalinga tokia sudėtinga pagalba, sąskaita. Tačiau bet kuriuo atveju privalai suteikti kokybišką paslaugą. Pagal rekomendacijas su tokiais pacientais dirbančiam personalui turėtų būti mažesnis darbo krūvis, bet pagal gaunamas lėšas už suteiktas paslaugas negalime priimti daugiau personalo. Tačiau pacientui turime suteikti geriausia, ką galime, juk jis niekuo dėtas, kad įkainis yra toks, koks yra“, - sako I.Tamosinaitė.

„Džiaugiuosi politikų rūpesčiu, tačiau prieš imantis sprendimų patarčiau gerai susipažinti su esama situacija. Dar norėtųsi, kad tokiais atvejais būtų pateikiami sprendimai, o ne prašoma nerealios sumos vienai sričiai. Susidariusias problemas, spręstų paliatyvios pagalbos įkainio padidinimas, nes jokių kitų būdų, kaip gauti papildomų lėšų, mes neturime - tik užsidirbti teikiant paslaugas. Taip, įkainiai po truputį didėja ir mes tikimės jų kur kas didesnių. Pastarieji įkainių pakėlimai susiję su medicinos darbuotojų atlyginimu didėjimu. Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į bendrą ekonominę situaciją“, – teigia V.Grigienė.
 

Trūksta kvalifikacijos kėlimo
R.Kabašinskienė atkreipia dėmesį ir į dar vieną problemą. Plėtojant paliatyvią pagalbą visiškai neinvestuojama į specialistų paruošimą: „Kiek žinau, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos katedroje slaugytojoms dėstomas toks dalykas kaip paliatyvi pagalba. Savo ruožtu gydytojai iš principo supažindinami tik su terminu. O pasaulyje paliatyvi pagalba eina kaip viena medicinos sričių, šalia prevencijos, reabilitacijos.“
 

„Pas mus paliatyvios pagalbos specialistai nėra licencijuojami. Nors šioje srityje, palyginti su kai kuriomis šalimis, esame gana toli pažengę, turime investuoti ir į dirbančių medikų švietimą. Dabar situacija tokia, kad prieš dešimtmetį išklausėme trisdešimt šešių valandų kursus apie paliatyvią pagalbą ir to turėtų užtekti visam laikui“, - sako Kauno slaugos ligoninės vadovė Rita Kabašinskienė.

 
„Kalbant apie paliatyvią pagalbą kvalifikacija turėtų būti keliama nuolat, nes ir šioje srityje ateina įvairios naujovės, keičiasi požiūris, atliekami moksliniai tyrimai. Požiūris, kad paliatyviam pacientui nereikalingas gydymas – klaidingas. Žinoma, teigti, jog nieko neturime, būtų neteisinga, bet sakyti, kad šiandien užtikriname aukštos kokybės ir tarptautinius standartus atitinkančią paslaugą, taip pat ne visai tikslu“, - sako R.Kabašinskienė. 

Tai, kad paliatyvios pagalbos kvalifikacijos kėlimo kursų trūksta, sutinka ir I.Tamosinaitė. „Kasmet siunčiame darbuotojus į kursus, tik problema, kad juose pateikiama informacija atsilieka nuo pasaulio tendencijų. Žinoma, ir patys darbuotojams rengiame tam tikrus mokymus tiek apie bendravimą su pacientais, tiek su jų artimaisiais. Šiemet daugiau dėmesio skirsime temoms, susijusiomis su pacientų mirtimis. Nors atrodo, kad medikai, dirbantys su paliatyviais pacientais, su mirtimi susiduria kasdien, vis dar pasitaiko situacijų, kuomet tam tikrose situacijose priimami sprendimai būna ne visai tinkami. Į darbuotojų tobulinimą investuoti privaloma, nes tai prisideda prie kokybiškesnės paslaugos teikimo“, - teigia I.Tamosinaitė.
 
Pagalba kaip kino filme
Pasiteiravus, kaip turėtų šiandien atrodyti paliatyvi pagalba, I.Tamosinaitė sako, kad visai kitaip nei dabar. Juk šiuo atveju kalbame apie išeinančio žmogaus komfortą.
 

„Norėdami teikti kokybiškas ir šiuolaikiškas paliatyvios pagalbos paslaugas turėtume įrengti vienvietes palatas, kur artimieji galėtų ramiai niekieno netrukdomi pabūti su jiems brangiu žmogumi. Ir palata turėtų priminti ne gydymo įstaigą, o būti kur kas jaukesnė“, - sako Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro vadovė Inga Tamosinaitė.

 
„Neseniai mačiau kino filmą, kur moteris, sirgusi onkologine liga, paskutinėmis gyvenimo dienomis kreipėsi į įstaigą teikiančią paliatyviosios pagalbos paslaugas. Jos palata nė iš tolo nepriminė gydymo įstaigos, greičiau, viešbučio kambarį, kur viskas sukurta išeinančio paciento ir jo artimųjų komfortui, personalas dirba individualiai, ne tik su pacientu, bet ir visa šeima. Nežinau, kaip į tokias palatas sureaguotų mūsų visuomenė, bet svetur toks dalykas, kaip žmogaus išėjimas teikiant paliatyvią pagalbą trivietėje palatoje, nelabai suprantamas ir net nelabai priimtinas. Tikiuosi, kad po truputį ir pas mus tai pasikeis. Dar norėtųsi, kad galėtume priimti į darbą didesnį skaičių vidurinio personalo, idant kiekvienam pacientui būtų skiriamas didesnis dėmesys. Būtų puiku, kad tokie pacientai galėtų paskutinėmis gyvenimo dienomis pabūti ir gryname ore. Tačiau tai kol kas tik svajonė, ką galėtume pagerinti“, - sako I.Tamosinaitė.
 
Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre šiuo metu yra įrengtos tik dvi vienvietės paliatyvios pagalbos palatos. Viena jų įrengta su Šiaulių Vykinto ir Čikagos lietuvių „Rotary“ klubų pagalba ir skirta vaikų paliatyviai pagalbai. Visos kitos palatos dvivietės arba trivietės. Norint įrengti daugiau vienviečių palatų tektų mažinti arba paliatyvios pagalbos arba slaugos lovų skaičių. Pasak vadovės, nei vienas, nei kitas variantas nėra priimtinas,
mat sumažėjus lovų skaičiui tikrai pablogėtų ir paslaugų prieinamumas.


Tarp kitko
Paliatyvi slauga yra skiriama nepagydoma liga sergantiems žmonėms, tokias paslaugas Lietuvoje per metus gauna apie 3 tūkst. gyventojų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuo kitų metų planuoja didinti paliatyvios slaugos lovų skaičių, supaprastinti tokios slaugos skyrimą.

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris