Iš kur gauti daugiau pinigų
Evelina Machova
2018-03-22
70–90 mln. eurų – tokios sumos numatytos medikų algoms kelti. Gydytojai, slaugytojos džiaugiasi, kad kalbos apie atlyginimų kėlimą virsta darbais, tačiau lūkesčiai čia nesibaigia. Medikai tikisi, kad bus įvestos jų atlyginimų „grindys“. Tiesa, tam priešinasi gydymo įstaigų vadovai.
VšĮ Antakalnio poliklinikos vadovas, „Metų vadovas 2017“ Evaldas Navickas palygino šalies gydymo įstaigose medikų gaunamus atlyginimus ir ragino kolegas ne laukti manos iš Sveikatos apsaugos ministerijos, bet imtis pokyčių patiems.
Nors 2016-aisiais medikų atlyginimas buvo keliami 6 proc., 2017-aisiais – 8 proc., didinimas nebuvo pakankamas, kad medikų bendruomenė jį pajaustų. Kai kur problema buvo ir netinkamas pinigų atlyginimams panaudojimas. Be to, atlyginimai didinti ne mažiausiai uždirbantiems, todėl dabartinė vyriausybė tikina, jog bus skiriamas ypatingas dėmesys, kad atlyginimų didėjimą pajustų mažiausias pajamas gaunantis medicinos personalas.
Savo ruožtu praėjusią savaitė VšĮ Antakalnio poliklinikos vadovas, „Metų vadovas 2017“ Evaldas Navickas palygino šalies gydymo įstaigose medikų gaunamus atlyginimus ir ragino kolegas ne laukti manos iš Sveikatos apsaugos ministerijos, bet imtis pokyčių patiems.
Kaip įžvalgoje teigė E.Navickas, reikia sunerimti, mat artimiausiu metu Lietuvos medikai emigruos ne tik į Vakarų Europą, bet ir į Lenkiją, kur gydytojo specialisto atlyginimas už sunkų darbą - apie 4200 eurų.
„Palyginkime medikų ir slaugytojų atlyginimus didžiosiose šalies gydymo įstaigose. Gydytojų atlyginimai skelbiami Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Matome, jog tarp didžiausių Lietuvos miestų Respublikinėje Panevėžio ligoninėje mokami geriausi atlyginimai, toliau rikiuojasi Klaipėdos universitetinė ligoninė bei Antakalnio poliklinika. Visai neseniai „Eurostat“ paskelbti duomenys rodo, jog minimalus darbo užmokestis Lietuvoje yra antras mažiausias Europos Sąjungoje ir lenkia tik Bulgariją. Galime teigti, kad tendencijos visuose šalies sektoriuose išlieka vienodos ir proveržio, deja, nematyti. Įvertinęs šiuos duomenis, norėčiau palinkėti visiems: nelaukime sprendimų iš SAM, miestų savivaldybių ar kitų įstaigų, pradėkime keistis patys. Tuomet nei vienam specialistui nereiks išvykti į Lenkiją, Liuksemburgą ar kitas patrauklias šalis“, - teigė E.Navickas.
Komentaras
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis:
- Pinigų nėra, bet žmonės gydymo įstaigai yra brangiausias turtas. Vienareikšmiškai atsakyti, kodėl vienoms gydymo įstaigoms pavyksta mokėti didelius atlyginimus, o kitoms – ne, sunku. Mat gydymo įstaigose turi būti taikoma kompleksinė vadyba. Dar vienas svarbus momentas - gydymo įstaigos iš Valstybės investicinių projektų, Europos Sąjungos fondų ar kitų gaunamos papildomos lėšos. Jos, žinoma, naudojamos technologijoms įsigyti, bet kai gydymo įstaiga gauna šias lėšas, per sutartis uždirbamus pinigus ji gali skirti atlyginimams.
Dažnai vis užsimenama, kad sveikatos sistemos problemoms spręsti reikia daugiau pinigų, bet tik pinigų įliejimas kartas nuo karto norimo efekto neatneš. Seniai siūliau, kad nebūtų jokių papildomų „pinigų įliejimų“ nei iš ligonių kasų, nei iš kitų fondų. Norint, kad sistema veiktų efektyviai, reikia perskaičiuoti paslaugų įkainius ir juos padaryti realius, į kuriuos viskas būtų įskaičiuota: ir medikų atlyginimai, ir įrangos nusidėvėjimas ir panašiai. Tuomet visiems viskas būtų aišku ir, mano nuomone, teisinga.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: