Seime gimė iniciatyva skatinti darbdavius investuoti į darbuotojų sveikatą per Pelno mokesčio lengvatas.Tokį pasiūlymą pateikė konservatoriai Irena Degutienė, Antanas Matulas ir „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis. Tiesa, vakar, trečiadienį, Seimo Sveikatos reikalų komitetas siūlymą grąžino tobulinti.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas atmetė siūlymą skatinti darbdavius investuoti į darbuotojų sveikatą per Pelno mokesčio lengvatas.
Grąžino tobulinti
Sveikatos apsaugos ministerijos Rizikos sveikatai valdymo skyriaus vedėja Rita Valentukevičienė teigė, kad ministerija pritaria idėjai, tačiau siūlė pagalvoti, kaip ją būtų galima įgyvendinti. Taip pat pasisakė ir komiteto narys Dainius Kepenis, pasak kurio, yra svarbu išsiaiškinti sąvokas, kas būtų laikoma sveikatinimu ir sveikatos stiprinimu. „Jeigu mes turėtume aiškią programą, į kurią darbdavys siunčia darbuotoją, ir galėtume nurašyti tai į įmonės sąnaudas, ir po to tai pasiteisina – žmogus nebeserga ar mažiau serga, ir šiek tiek prisideda lėšomis ir kuo toliau, tuo mažiau reikia žmogui prisidėti, manau, kad pats metas tą padaryti“, - kalbėjo D.Kepenis.
Vyriausybė nepritarė
Tiesa, prieš porą savaičių šiam įstatymo projektui nepritarė Vyriausybė teigdama, jog mokestinės lengvatos jau egzistuoja ir šis siūlymas yra tiesiog perteklinis.
Finansų ministerijos Mokesčių teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Mažylis sakė, kad jau dabar išlaidos darbuotojo naudai pagal Pelno mokesčio įstatymą yra atskaitomos iš apmokestinamųjų pajamų, jeigu jos yra Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) objektas. Pasak vyriausiojo specialisto, įstatyme nėra numatyta, kokio nors baigtinio sąrašo, kas yra laikytina išlaidomis darbuotojo naudai, tačiau dažniausiai tai būna sporto, sveikatinimo, kultūros renginių lankymas, kelionės, seminarai.
„Esame gavę paklausimą iš įmonės, kad jie ruošiasi išnuomoti autobusą ir vežti darbuotojus grybauti. Tai yra išlaidos darbuotojo naudai. Bet reikia įvertinti tai, kad pagal jokį Darbo kodeksą ar kitą įstatymą, tai nėra darbdaviui privaloma, o yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, ir vis tiek darbdavys dėl to patiria finansines išlaidas. Taip nėra, kad visa suma kompensuojama – kad kiek patyrei išlaidų, tiek tu sumažinsi mokesčių“, - kalbėjo M.Mažylis.
Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė teigė, kad nemažai darbdavių naudojasi galimybe apdrausti darbuotojus sveikatos draudimu, kuris dengia ir tam tikras mokamas sveikatos paslaugas. „Tam yra leidžiami atskaitymai, įmonė mažina pajamas šitomis išlaidomis, ir tai net neapsimokestina GPM“, - teigė A.Gaudutytė
Tikino, kad biudžetas nenukentės
Anot Finansų ministerijos, šiuo metu galiojančios Pelno mokesčio įstatymo nuostatos suteikia galimybę darbdaviams, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, su sveikatinimo ir sveikatingumo sąnaudomis susijusias išlaidas priskirti prie leidžiamų atskaitymų. Ministerijos parengtame dokumente teigiama, kad leidžiamiems atskaitymams priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jeigu ji yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. Jeigu teikiant naudą vieneto darbuotojams neįmanoma nustatyti konkretaus darbuotojo gautos individualios naudos, dėl tokios naudos teikimo patirtos išlaidos iš pajamų gali būti atskaitomos tik tuo atveju, kai tokios naudos teikimas numatytas kolektyvinėje sutartyje ir ja gali naudotis visi įmonės darbuotojai.
Seimas gegužės pradžioje po pateikimo priėmė svarstyti „tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio parengtą Pelno mokesčio įstatymo pataisą, kuria siūloma leisti įmonėms iš neapmokestinamojo pelno atskaityti lėšas, kurios būtų skiriamos darbuotojų sveikatinimui. R.Žemaitaitis tuomet tikino, kad dėl pataisų biudžetas nieko nepraras. Savo ruožtu konservatorius Sergejus Jovaiša įžvelgė piktnaudžiavimo galimybių, o Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė piktinosi, kad pataisa nuplagijuota nuo Vyriausybės programos.
Tarp kitko
Praėjusios kadencijos Seime buvo svarstoma idėja įteisinti mokesčio lengvatą darbdaviams, skatinantiems darbuotojus rūpintis sveikata – siūlyta neapmokestinti išlaidų, skirtų darbuotojų abonementams į sporto ar sveikatingumo klubus, tačiau tam nepritarė tuometinė socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vyriausybė. Tuomet verslo atstovai kalbėjo, kad tokios pataisos įteisintų legalų būdą sumažinti darbo jėgos apmokestinimą.
Komentuoti: