Buvusi finansų ministrė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų įvardinama ir kaip sveikatos apsaugos ministrė. Šis postas, tikina Ingrida Šimonytė (41 m.), jos negąsdina. Priešingai, ji tiksliai žino, ką reikia keisti.
„Apsaugoti sistemą nuo kompromitacijos gali tik skaidriai ir atskaitingai veikiančios ligonių kasos, kuriose nėra vietos užkulisiniams susitarimams ir korupcijai“, - teigia Ingrida Šimonytė.
- Įvairiausių pokyčių sveikatos apsaugoje bandė įnešti ne vienas ministras, tačiau daugeliu atveju, bent kaip teigia ekspertai, ženklaus efekto per du dešimtmečius praktiškai nepavyko pasiekti. Nuo ko, jūsų nuomone, reikėtų pradėti sveikatos pertvarką?
- Pirmiausia nuo kitokių sveikatai skirtų lėšų (tiek PSDF, tiek investicijų) tvarkymo principų. Dabar tiek sutarčių sudarymas su ligoninėmis, tiek investicijų planavimas yra perdėm politizuotas ir sudaro sąlygas neskaidriems susitarimams, netikslingoms investicijoms, nuo to kenčia paslaugų kokybė. Į sveikatos sistemos valdymo problemas pirštu baksnoja tarptautinės organizacijos, o tinklo pertvarka atliekama nebūtinai optimaliai.
Lietuva sveikatos apsaugai skaičiuojant nuo BVP skiria mažiau nei Europos sąjungos vidurkis, tačiau tai gana natūralu, nes mažiau ir perskirstome. Tačiau nuo mūsų bendrųjų išlaidų skiriama dalis, tenkanti sveikatos apsaugai net labai „europinė“ - per 15 procentų visų viešųjų išlaidų, o rezultatai nedžiugina. Primenu, kad jau keletą metų yra neįgyvendinamas ir Konstitucinio Teismo nutarimas, kuris nurodė gana daug koreguotinų klausimų.
- Ar pertvarkant šalies sveikatos apsaugos sistemą esate numačiusi kitos šalies pavyzdį, kuris, jūsų nuomone, praverstų ir Lietuvai?
- Už sveikatos fondo valdymą turėtų būti atsakinga profesionali komanda, siekianti geriausio rezultato už turimas lėšas, tikslingo investicijų planavimo, veiksmingos kaštų ir naudos analizės. Neturi likti vietos skandalingiems projektams, kainuojantiems kosminius pinigus ir neduodantiems rezultato metų metus. Panaši reforma buvo atlikta Estijoje.
„Reikalų tvarkymą“ turi pakeisti ekonomika, kurios skirtingai nuo daugelio įsitikinimų, kad čia svarbios tik medicinos žinios, sveikatos sistemoje apstu. Žingsnelis ta linkme žengtas bandant nustatyti gydymo įstaigoms veiklos tikslus ir rodiklius, bet to nepakanka. Svarbu, kad tai netaptų savo paties parodija, kaip viešajame sektoriuje kartais atsitinka. Apsaugoti sistemą nuo kompromitacijos gali tik skaidriai ir atskaitingai veikiančios ligonių kasos, kuriose nėra vietos užkulisiniams susitarimams ir korupcijai.
- Pastaruoju metu dažnai akcentuojama, kad net ir dabar skiriamos lėšos sveikatos apsaugai neišnaudojamos efektyviai. Pritariate?
- Kalbant globaliai, reikėtų keisti patį požiūrį nuo įsitikinimo, kad sveikatos apsauga - tai tik aukštesnio lygio ligoninės ir medikai specialistai, kuriems reikia supirkti visą įmanomą brangiausią įrangą ir kuo daugiau, tuo geriau. Kaip ir Vakaruose, didžioji dalis klausimų turi būti sprendžiama šeimos gydytojų, slaugos specialistams turi būti užtikrintas deramas vaidmuo, o profilaktika skatinama ne žodžiais, bet darbais. Tai nereiškia, kad tiesiog reikia permesti dar daugiau atsakomybės šeimos gydytojams, jau dabar užsivertusiems darbu, ir laukti rezultato - finansavimo sistema irgi turi atitinkamai nustatyti prioritetus ir skatinti už mažiau ligonių, o ne daugiau.
Žmonės, kalbėdami apie sveikatos sistemą, dažniausiai mini visai kitas problemas, nei aš kalbu. Bet visos dažnai minimos sveikatos sistemos bėdos: eilės, maži medikų ir slaugytojų atlyginimai, brangūs vaistai, mano nuomone, yra išvestinės iš aukščiau minėtų dalykų, visų pirma, dėl to, kad nėra, kas kelia sau tikslą gauti geriausia rezultatą turimais ištekliais - priešingai, keliamas tikslas gauti ir įsisavinti kuo daugiau išteklių.
Dosjė
1997–1998 m. LR finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Mokesčių skyriaus vyr. Ekonomistė.
1998–2001 m. Mokesčių departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja.
2002–2004 m. Mokesčių departamento direktorė. 2004–2009 m. LR finansų ministerijos sekretorė, 2009 m. viceministrė.
2009–2012 m. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje – LR finansų ministrė.
Nuo 2013 m. sausio mėn. VU dėstytoja.
nuo 2014 m. VU Tarybos pirmininkė.
Nuo 2013 m. liepos mėn. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.
Apdovanota Vytauto didžiojo ordino Karininko kryžium.
Komentuoti: