Naujos galimybės
Gydymo įstaigų vadovai sunerimę. Sako, kad atimant priėmimo ir skubios pagalbos skyrius rengiamas dar vienas planas, kaip uždaryti rajonines ligonines. Tačiau skubios pagalbos srityje ne vienerius metus dirbantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios medicinos klinikos vadovas dr. Kęstutis Stašaitis teigia, jog, jo žiniomis, plano ką nors uždaryti nėra. Priešingai, atsiras galimybės steigti skubios pagalbos ir priėmimo kabinetus.

„Kiek man žinoma, paslaugos prieinamumas turėtų plėstis. Gydymo įstaigose, kuriose šiandien yra priėmimo ir skubios pagalbos skyriai, jie ir išliks. Bet atsiranda galimybė steigti skubios pagalbos kabinetus. Tokia praktika naudojama daugelyje pasaulio šalių ir yra pasiteisinusi“, - sako Kauno klinikų Skubios medicinos klinikos vadovas dr. Kęstutis Stašaitis.

 
„Kuo toks kabinetas skirsis nuo skyriaus? Negaliu garantuoti, kad taip bus ir pas mus, bet svetur tokie kabinetai steigiami ir dideliuose miestuose, ir regionuose, kad didelių ligoninių priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose sumažėtų krūvis. Juk dabar net ir dėl nedidelės traumos ar menko sveikatos negalavimo daugelis važiuoja į priėmimo skyrių. Kadangi čia atvežami ir sunkios būklės ligoniai, kuomet sprendžiamas gyvybės ir mirties klausimas, lengvai negaluojantiems pacientams dažnu atveju tenka laukti eilėse. Tuomet kyla nepasitenkinimas, pykčiai.
Užsienyje skubios pagalbos kabinete dažnu atveju dirba šeimos gydytojai, kurie suteikia pagalbą, jei žmogus, tarkim, įsipjovė ir jam reikia tik išvalyti žaizdą ar perrišti arba suteikti kitą pagalbą, kuri nereikalauja sudėtingos pagalbos. Tiesa, jei medikas apžiūri pacientą ir mato, kad nesusitvarkys, toks žmogus pervežamas į didelės ligoninės skubios pagalbos ir priėmimo skyrių“, - teigia dr. K.Stašaitis.

L.S. skaičius
61
- tiek ligoninių praėjusiais metais teikė skubios pagalbos paslaugas, finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

 
Kaip bus, nežinia
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos planą skubios medicinos pagalbos kabinetų veiklą prižiūrės įkurtas naujas Skubios medicinos pagalbos koordinavimo centras. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, praėjusiais metais skubios pagalbos (SPS) paslaugas, finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, teikė 61 ligoninė. 100 tūkst. Lietuvos gyventojų pernai teko 2,3 SPS, nors kitose šalyse šių padalinių ligoninėse buvo kur kas mažiau: nuo 0,33 (Anglijoje) iki 1,24 (Belgijoje) 100 tūkst. žmonių. Kaip pažymi VLK, Lietuvoje pastaraisiais metais daugėja SPS suteiktų paslaugų. Pernai gyventojai jų gavo beveik 280 tūkst., o prieš ketverius metus - tik 150 tūkstančių.

Pasak dr. K.Stašaičio, numatoma skubios pagalbos taškų tinklą plėsti, tačiau kokie bus galutiniai sprendimai, jam sunku spręsti. Paklaustas, iš kur tuomet kyla kalbos apie skyrių uždarymą, gydytojas pripažįsta girdėjęs, jog planuojama stabdyti tų priėmimo ir skubios pagalbos skyrių veiklą, kurie per naktį sulaukia dviejų ar trijų pacientų. Juos greitoji pervežtų į didesnius centrus. Gydytojo įsitikinimu, taip būtų ekonomiškiau, galbūt net tam tikrais atvejais saugiau ir pacientui. Tiesa, visa tai - dar tik derybų objektas, nes galutinis sprendimas nepriimtas.

---

Komentaras
Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė:

- Pirmiausia norime atkreipti dėmesį, kad šiuo metu Skubiosios medicinos pagalbos kokybės ir prieinamumo gerinimo 2018–2025 metų veiksmų planas dar yra derinamas. Jo projektas yra paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje, taigi visi suinteresuoti asmenys gali su juo susipažinti ir teikti pastabas. Sveikatos apsaugos ministerija svarstys visus pasiūlymus ir pastabas, kad galutinis veiksmų planas atitiktų visuomenės, medikų lūkesčius ir poreikius. Beje, šį veiksmų plano projektą visų ligoninių asociacijų atstovai vizavo be pastabų.
 
Pabrėžtina, kad plane nėra numatytas skubios pagalbos skyrių skaičiaus mažinimas. Priešingai, jei projektas bus patvirtintas, skyrių ne sumažėtų, o padaugėtų. Atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos šalių patirtį, siūloma, kad pagalbos padalinių (skyrių ir kabinetų) Lietuvoje turėtų būti daugiau nei šiuo metu yra skyrių bei aktyvaus gydymo paslaugas teikiančių ligoninių. Šie padaliniai turėtų būti aprūpinti medicinos priemonėmis (prietaisais), įgalinančiais užtikrinti paslaugų kokybę ir saugumą. Numatyta, kad rajonų bei regioninių ligoninių skubios pagalbos skyriai medicinos priemonėmis būtų aprūpinti iš Valstybės investicijų programos lėšų.
 
Šių metų pabaigoje numatoma parengti teisės akto projektą, kuriame bus išdėstyta nauja skubiosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių padalinių  nomenklatūra atsižvelgiant į gerąją kitų Europos Sąjungos valstybių narių patirtį. Taip pat, bus nustatyti  nauji reikalavimai personalui, patalpoms (atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius), medicinos priemonėms (prietaisams), tyrimams ir kt., ypatingą dėmesį skiriant skubiosios pagalbos vaikams reglamentavimui. O kitų metų pradžioje planuojama pateikti optimalaus skubiosios pagalbos skyrių tinklo kriterijų nustatymo pasiūlymus. Skubiosios medicinos pagalbos koordinavimo centrą (arba centrus) planuojama įkurti 2019 metais.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!