Savivaldybių į regionus įvairiomis priemonėmis viliojami pradedantieji medikai piešia niūrią realybę: nusprendusiam išvykti mokytis ar dirbti svetur žmogui patrauklią atsvarą pasiūlyti vis sunkiau.
Šiaulių miesto savivaldybė paskelbė kasmet žadanti skirti 65 tūkst. eurų medikams ir rezidentams, kurie apsispręstų dirbti miesto gydymo įstaigose.
Bando atitraukti nuo užsienio
Štai Šiaulių miesto savivaldybė paskelbė kasmet žadanti skirti 65 tūkst. eurų medikams ir rezidentams, kurie apsispręstų dirbti miesto gydymo įstaigose. Siūlomas paketas – 15 tūkstančių eurų išmoka per trejus metus atvykstantiems trims trūkstamų specialybių gydytojams, kuomet sudaromas bent penkerių metų kontraktas. Taigi per sutarties laikotarpį priedas prie algos vidutiniškai sudarytų 250 eurų per mėnesį. Penkiems rezidentams siūloma apmokėti studijų kainą, tačiau numatomas atidirbimo laikotarpis siekia net 10 metų. Medikams skatinimo priemonės galės būti siūlomos, jei į įstaigos skelbiamas specialisto paieškas mažiausiai pusmetį neatsilieps nė vienas kandidatas.
Savivaldybės Sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Strupienė informavo, kad buvo kalbėtasi su kitomis savivaldybėmis, kaip sekasi tvarkos aprašus įgyvendinti. „Su kuriomis kalbėjomės, jos turi mažokai patirties, nes net ir su tomis skatinimo priemonėmis yra sunku pritraukti rezidentų. Užsienis yra didžiausias konkurentas, mes negalime pasiūlyti tokių atlyginimų, skatinimo priemonių kaip Vokietija, Skandinavijos šalys“, – konstatavo ji.
Vertintų profesines galimybes
Nors toks skatinimas ir sveikintinas, VU Rezidentų tarybos pirmininkas Augustinas Baušys sakė abejojantis, ar sulauktų daug dėmesio. „Jau svarstantiems galimybę vykti į Šiaulius gydytojams tai gali suteikti papildomos motyvacijos. Tačiau šis pasiūlymas nėra proporcinga alternatyva svarstantiems apie išvykimą dirbti į užsienį. Tokia priemonė bus efektyvi tik tuo atveju, jei miesto gydymo įstaigos sugebės pasiūlyti pakankamai patrauklias sąlygas tiek finansine, tiek ir profesinių galimybių prasme“, – kalbėjo rezidentas.
Kadangi kiekvienais metais dirbti arba studijuoti pradeda didelis kiekis naujų rezidentų, pašnekovo manymu, siūlomos penkios vietos galėtų būti užpildomos. „Juo labiau Šiauliai juk yra ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas, turintis dideles ligonines. Visgi kiek žinau, kitų savivaldybių siūlomose sąlygose taikomi trumpesni atidirbimo terminai. Tad labai priklausys nuo konkrečios sutarties, kur ir kokiomis sąlygomis teks dirbti tuos dešimt metų“ – komentavo A.Baušys.
Jam antrino ir LiMSA viceprezidentė viešiesiems ryšiams ir komunikacijai Andra Kerševičiūtė, pabrėždama, kad siūloma 10 tūkst. eurų suma padengtų tik dalį mokamos rezidentūros studijų kainos. „Taip pat būtų įdomu sužinoti pasiūlymo specifiką, pavyzdžiui, koks po rezidentūros baigimo numatomas atlyginimas ir kaip jo augimas bus užtikrinamas.
Nemokamos rezidentūros-atidirbimo pasiūlymas nėra tolygus sąlygoms, kurias jauniesiems specialistams siūlo kai kurios kitos Europos šalys, todėl daugumos norinčiųjų išvykti tai greičiausiai nesustabdys. Juo labiau, kad neužtikrintumą dėl profesinės ateities Lietuvoje didina ir viešai diskutuojamos sveikatos sistemos problemos – nepagarba rezidentams, korupcija, hierarchija, neadekvatus santykis tarp darbo krūvio ir gaunamo užmokesčio. Kita vertus, tokio pobūdžio siūlymai gali būti reikšmingi šalyje likusiam medikui renkantis dirbti didesniame ar mažesniame mieste“, – sakė ji.
Iškreipia ruošimo sistemą
VU Rezidentų tarybos narės, gydytojos rezidentės Urtės Builytės manymu, mokamos rezidentūros studijos apskritai stipriai iškreipia visą paklausos-pasiūlos (ruošimo) situaciją Lietuvoje. „Iš esmės nemokomos rezidentūros studijos būna tos, kurių poreikis yra Lietuvoje. Jį mistine metodika apskaičiuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Mokamos rezidentūros vietos teoriškai būna tos, kurios jau yra „virš poreikio“. Vadinasi, tai jog ligoninės ar savivaldybės nori mokėti už rezidentūros vietas, prieštarauja bendrai logikai“, – aiškino ji.
Anot U.Builytės, nereikėtų pamiršti, kad jau įsigaliojus atlyginimų ir stipendijų sujungimui mokančių už studijas (ir tik jų) pajamos kas mėnesį išaugo apie 360 eurų. „Be kita ko, jaunus specialistus į vieną ar kitą vietą keliauti motyvuoja ne vien atlygis, bet galimybės tobulėti, šeiminė padėtis, socialinė aplinka. Vilnius ir Kaunas patrauklūs galimybėmis antrajai pusei, jei ji nesusijusi su medicina. Žinoma, kalbant apie medikus, didžiosios klinikos taip pat turi savo žavesio, nors ne visada atlyginimai pradedantiems būna konkurencingi“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė pabrėžė, kad visose srityse yra įsisenėjusi ta pati regioninės politikos problema. „Skatinant ir investuojant tik į vieną sritį trumpalaikiškai, kai padėtis jau yra sudėtinga, gali geriausiu atveju turėti tik laikiną teigiamą efektą. Jei strategijos sėkmė remiasi tuo, kad „gal įsikurs, nebenorės ar tingės kraustytis“, negalvojant, jog jau dirbantys turi būti skatinami, turi būti numatyta ilgalaikė tobulėjimo vizija ir planas, strategija yra prasta“, – tvirtino rezidentė.
Komentaras
Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas:
- Teisingiausias kelias pritraukti rezidentus būtų įpareigojimas po valstybės lėšomis apmokėtų studijų kelerius metus atidirbti regione. Nėra teisinga iš savivaldybės biudžeto, panaudojant mokesčių mokėtojų pinigus, medikams dar kartą suteikti
bonusą. Dabar gi baigiama nemokamai ir išvažiuojama į užsienį. Keista, kai tokia sistema bandoma sieti su prievarta. Tokia praktika yra ne vienoje valstijoje Amerikoje, toks modelis egzistuoja ir Vokietijoje.
Taip, dar prieš ketvertą metų mūsų savivaldybėje startavusi medikų pritraukimo sistema pasiteisino. Per tą laikotarpį pritraukėme keturis medikus – tiek iš Lietuvos, tiek užsienio.
Siūlome penkiolikos tūkstančių startinį paketą arba tarnybinį butą. Labai džiaugiamės iš Kauno atvykusia medikų šeima, ji gavo startinį negrąžinamą trisdešimties tūkstančių eurų paketą. Tad palyginus sumas ir biudžetų skirtumą Šiauliai, kaip regiono centras, galėtų būti ir dosnesnis. Kita vertus, esant dabartinei neapibrėžtai situacijai, pritraukti specialistų vis sunkiau. Daug pastangų prireikė terapeutui iš Ukrainos pritraukti. Jis susitvarkė licenciją, išlaikė kalbos egzaminą, tačiau girdėdamas kalbas, kad terapiniai skyriai savivaldybėse bus uždaryti, dabar atsisakė atvykti.
Stebina, kodėl valstybė, matydama ne tik medikų, bet ir kitų specialistų – psichologų kalėjimuose, mokytojų – stygių, negali skirti atitinkamo finansavimo. Jei sakoma, kad Lietuvoje trys šimtai traumatologų yra be darbo, tai kam juos finansuoti? Kai tuo metu trūksta gydytojų priėmimo skyriuose, ypač didelis regionuose šeimos gydytojų trūkumas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: